Žiemos laikotarpis daugeliui atrodo netinkamas sodo darbams, tačiau iš tikrųjų tai yra vienas palankiausių momentų atlikti medžių genėjimą. Esant ramybės fazei, augalai patiria mažiau streso, o sodininkui atsiveria geresnės galimybės matyti lajos struktūrą. Vis dėlto svarbu žinoti, kada ir kaip tai daryti, kad nebūtų pakenkta nei vaismedžiams, nei dekoratyviniams augalams.
Kodėl verta genėti medžius žiemą?
Ramybės būsena – mažesnis stresas. Žiemą medžių fiziologiniai procesai yra sulėtėję: nevyksta aktyvus sulos judėjimas, pumpurai dar ilsisi. Tai reiškia, kad genėjimo metu padarytos žaizdos mažiau „kraujuoja“, o medis lengviau atsinaujina pavasarį.
Geresnis matomumas ir tikslumas. Be lapų ar gausių ūglių lengviau įvertinti šakų tankumą, pažeistas vietas, konkurenciją tarp ūglių. Sodininkas gali aiškiai matyti, kurios šakos reikalingos lajos formavimui, o kurios – perteklinės.
Ligos ir kenkėjai mažiau aktyvūs. Šaltuoju metų laiku grybinių ligų sporos ir vabzdžių kenkėjai yra neaktyvūs. Tai sumažina infekcijų tikimybę, ypač jei pjūviai atliekami tvarkingai ir laiku.
Praktinė nauda sodui. Genėjant žiemą, darbai nevėluoja pavasarį, kai reikia atlikti daug kitų sodo užduočių – sodinti, skiepyti, purkšti. Taip pat medis jau naują vegetacijos sezoną pradeda sutvarkyta, šviesesne laja, kas pagerina derėjimą ir estetines savybes.
Kada geriausia genėti skirtingus medžius žiemą?
Vaismedžiai
Obelys, kriaušės ir slyvos dažniausiai genimos nuo sausio pabaigos iki kovo pradžios. Šiuo metu medis jau būna ramybės fazėje, bet dar neprasidėjęs sulos kilimas. Obelys genėjimui yra atsparesnės, todėl jas galima tvarkyti net ir esant lengvam šalčiui. Kriaušės jautresnės, tad rekomenduojama pasirinkti švelnesnes, iki –5 °C temperatūras. Slyvas geriausia genėti labai sausu oru, nes jų pjūviai jautresni infekcijoms.
Dekoratyviniai lapuočiai
Klevai, beržai, uosiai ir kiti dekoratyviniai medžiai geriau pakenčia žiemos genėjimą, tačiau juos rekomenduojama genėti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, nes per anksti genint jie gali stipriai „verkti“ pavasarį, kai pradeda tekėti sula.
Spygliuočiai
Pušys, eglės, tujos genimos sausio–vasario mėnesiais, kai nėra itin didelio šalčio. Žiemos genėjimas padeda išsaugoti taisyklingą formą, sumažina sakavimo riziką. Ypač svarbu nepažeisti šakų apykaklės – vietos, kur šaka jungiasi su kamienu, nes būtent ten vyksta natūralus žaizdos užsigydymas.
Oro sąlygos
Nerekomenduojama genėti, kai temperatūra nukrenta žemiau –15 °C: tokiu metu mediena tampa trapi ir šakos gali skilinėti. Geriausia rinktis sausą, saulėtą dieną su –2…–8 °C. Tokios sąlygos palankios tiek medžiui, tiek sodininkui.
Kaip taisyklingai atlikti genėjimą žiemą?
Įrankiai ir higiena
Genėjimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo naudojamų įrankių. Smulkioms šakoms tinkamas sekatorius, vidutinio storio – sodo žirklės, o stambesnėms – specialus genėjimo pjūklas. Labai svarbu, kad jie būtų aštrūs – bukas įrankis palieka nelygius pjūvius, kurie ilgiau gyja. Prieš pradedant darbus įrankius būtina dezinfekuoti, pavyzdžiui, spiritu ar kalio permanganato tirpalu. Tokia higiena ženkliai sumažina ligų plitimo riziką.
Genėjimo technikos
Genint žiemą taikomos kelios technikos. Sanitarinis genėjimas skirtas sausoms, ligotoms ar nulaužtoms šakoms pašalinti. Formuojamasis padeda sukurti taisyklingą ir šviesią lają, ypač jauniems medžiams. Senesniems taikomas atjauninantis genėjimas, kai išpjaunamos senos šakos, kad būtų paskatintas naujų ūglių augimas.
Teisingo pjūvio atlikimas
Pjūvį reikia daryti kuo arčiau kamieno, bet nepažeidžiant šakos apykaklės – sustorėjusios vietos, kur šaka jungiasi su kamienu. Jei ši vieta pašalinama, žaizda užsigyja daug lėčiau, o medis lieka pažeidžiamas ligų. Stambias šakas patartina šalinti dviem etapais: pirmiausia nupjauti jų svorį, o tik tada galutinai pašalinti prie kamieno. Taip išvengiama žievės plėšimo ir nereikalingų pažeidimų.
Saugus šakų kiekio mažinimas
Vienu metu negalima pašalinti per daug. Bendras principas – ne daugiau kaip 20–25 % lajos tūrio viename sezone. Jei medis praranda daugiau, jis patiria stiprų stresą, o tai neigiamai veikia augimo bei derėjimo ciklą.
Dažniausios klaidos
| Klaida | Kodėl pavojinga? |
|---|---|
| Per daug pašalinama šakų vienu metu | Jei nukertama daugiau nei 25 % lajos, medis patiria stresą, nusilpsta ir tampa mažiau atsparus ligoms. |
| Buki arba nedezinfekuoti įrankiai | Palieka nelygius pjūvius, kurie sunkiai gyja, ir perneša infekcijas nuo vieno medžio prie kito. |
| Genėjimas esant stipriems šalčiams | Žemiau –15 °C mediena tampa trapi, pjūviai skilinėja, žaizdos ilgai neužgydomos. |
| Šakos apykaklės pažeidimas | Pašalinus šį audinį, medis negali natūraliai užgydyti žaizdos, susidaro ilgalaikiai pažeidimai. |
| Genėjimas per vėlai | Kovo pabaigoje ar balandį, kai jau teka sula, pjūviai būna drėgni ir lengvai apninkami grybinių ligų. |
Priežiūra po žiemos genėjimo
| Darbai | Tikslas |
|---|---|
| Pjūvių apžiūra ir užtepimas sodo tepalu | Apsaugo žaizdas nuo infekcijų, pagreitina jų užsigydymą. |
| Tręšimas kompleksinėmis trąšomis | Skatina ūglių augimą, stiprina šaknų sistemą ir imunitetą. |
| Reguliarus laistymas sausais pavasariais | Užtikrina, kad drėgmė pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius, saugo nuo nusilpimo. |
| Kenkėjų kontrolė | Ankstyvas stebėjimas ir priemonių taikymas padeda išvengti amarų ar kitų vabzdžių plitimo. |
| Dirvos mulčiavimas aplink kamieną | Padeda išlaikyti drėgmę, mažina temperatūros svyravimus ir apsaugo šaknis. |
Medžių genėjimo žiemą privalumai ir trūkumai
Genėjimas žiemą turi daug privalumų, bet kartu iškelia ir tam tikrus iššūkius, todėl prieš imantis darbo verta juos įvertinti.
Pagrindinis privalumas yra tas, kad žiemą medžiai yra ramybės būsenoje. Genint šiuo metu, augalai patiria mažiau streso, sumažėja sulos tekėjimo rizika, o žaizdos užsigyja sklandžiau. Be to, plika medžio laja leidžia aiškiai matyti šakų struktūrą – lengviau nuspręsti, kurias šakas reikėtų palikti, o kurias pašalinti. Žiemos metu taip pat mažiau aktyvios ligos ir kenkėjai, todėl sumažėja infekcijų pavojus. Praktinis pranašumas – pavasarį sodininkas jau turi sutvarkytus medžius ir gali skirti daugiau laiko kitiems sodo darbams.
Tačiau yra ir trūkumų. Genint per stiprius šalčius, mediena tampa trapi, todėl pjūviai skilinėja ir ilgiau gyja. Dar vienas iššūkis – reikia tinkamų įgūdžių ir patirties: neteisingai nupjauta šaka ar pažeista šakos apykaklė gali turėti ilgalaikių pasekmių medžio sveikatai. Žiemą dirbti gali būti sunku dėl oro sąlygų – sniego, ledo, šalčio, o patys pjūviai gyja lėčiau nei vegetacijos metu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad vienu kartu negalima pašalinti per daug šakų – medis gali nusilpti.
