Kuo skiriasi bijūnas nuo pinavijos?

Kai pradėjau rimčiau domėtis gėlininkyste, dažnai girdėdavau klausimą – kuo skiriasi bijūnas nuo pinavijos? Iš pradžių man pačiam atrodė, kad tai du visiškai skirtingi augalai, bet gilindamasis supratau, kad pavadinimai dažnai painiojami, o kai kuriose šalyse „pinavija“ tiesiog vadinamas bijūnas. Vis dėlto yra niuansų, kuriuos verta žinoti, jei norime teisingai atskirti rūšis ir pasirinkti, ką sodinti savo sode.

Savo darže auginu tiek tradicinius bijūnus, tiek vadinamąsias pinavijas, todėl iš praktikos galiu pasakyti, kad skirtumus geriausia pastebėti stebint žiedų formą, žydėjimo laiką ir lapų struktūrą. Nors abu augalai yra iš tos pačios Paeonia genties, jų išvaizda ir priežiūros reikalavimai turi tam tikrų skirtumų, kurie gali nulemti galutinį pasirinkimą.

Kas yra bijūnas?

Bijūnas (Paeonia) – vienas iš seniausių ir labiausiai vertinamų gėlių augalų, augantis tiek gėlynuose, tiek soduose. Bijūnai išsiskiria stambiais, kvapniais žiedais ir tankia lapija, kuri puošia sodą dar ilgai po žydėjimo. Yra tiek žoliniai, tiek medėjantys bijūnai – pastarieji gali užaugti iki krūmų dydžio, o žoliniai kiekvieną rudenį nunyksta, palikdami šakniastiebius žiemoti dirvoje.

Mano patirtis rodo, kad bijūnai mėgsta saulėtas vietas ir derlingą dirvą, o gerai prižiūrimi jie gali žydėti net 50 metų toje pačioje vietoje. Jų žiedų spalvų paletė itin plati – nuo baltos, rausvos iki tamsiai raudonos ar net geltonos.

Kas yra pinavija?

Pinavija iš esmės yra tas pats Paeonia genties augalas, tačiau šis terminas dažniau vartojamas norint apibūdinti konkrečias rūšis ar dekoratyvines veisles, turinčias išskirtinę žiedų struktūrą. Dažnai sodininkų tarpe pinavija vadinamas Paeonia lactiflora – žolinis bijūnas, kuris pasižymi ypač gausiu ir ilgu žydėjimu. Nors botaniškai pinavija nėra atskira gentis, pavadinimas prigijo dėl liaudiškų tradicijų ir paprastesnio atskyrimo nuo medėjantčių bijūnų.

Pinavijos žiedai dažniausiai yra pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, išsiskiriantys prabangiu ir elegantišku vaizdu. Mano sode pinavijos pražysta šiek tiek vėliau nei tradiciniai bijūnai, tačiau žydėjimo trukmė būna ilgesnė, o žiedai ilgiau išlaiko šviežumą skynimui. Tai ypač vertinu, nes nuskinti pinavijos žiedai puokštėse gali laikytis net 7–10 dienų.

Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau, – pinavijos dažnai būna kiek kompaktiškesnės, jų krūmeliai neišauga tokie dideli kaip medėjančių bijūnų, todėl jos puikiai tinka tiek mažiems gėlynams, tiek didesniems želdynams derinant kelias veisles tarpusavyje.

Pinavijų ypatybės, kurios mane sužavėjo:

• Jos gerai prisitaiko prie Lietuvos klimato, žiemą lengvai peržiemoja.
  
• Žiedai turi itin švelnų aromatą, kuris nėra toks intensyvus kaip kai kurių klasikinių bijūnų.
  
• Augalas reikalauja mažiau priežiūros – retai serga ligomis ir lengvai dauginasi dalijant kerus.

Esminiai skirtumai tarp bijūno ir pinavijos

Nors tiek bijūnai, tiek pinavijos priklauso tai pačiai Paeonia genčiai, praktiškai jie turi keletą ryškių skirtumų, kuriuos pastebiu savo sode. Pirmas dalykas, kuris iškart krinta į akis, yra žiedų forma ir struktūra – bijūnai gali turėti platesnę žiedų formų įvairovę, nuo paprastų iki pusiau pilnavidurių, o pinavijos dažniausiai garsėja savo prabangiais, pilnaviduriais žiedais.

Žydėjimo laikas taip pat skiriasi. Bijūnai paprastai pražysta ankstyviau – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tuo tarpu pinavijos savo žiedus rodo kiek vėliau, dažnai birželio viduryje. Tai leidžia sukurti ilgiau žydintį gėlyną, jei abi rūšys auginamos kartu.

Kalbant apie lapiją, pastebėjau, kad bijūnai turi didesnius, labiau skaldytus lapus, kurie suteikia sodui žalią masyvumą, o pinavijos lapija būna kiek smulkesnė ir šviesesnės spalvos. Šis kontrastas gražiai atrodo kompozicijose.

Pagrindiniai skirtumai, kuriuos verta žinoti:

• Žiedų dydis ir forma. Bijūnai gali turėti tiek didelius, tiek paprastesnius žiedus, o pinavijos dažniausiai turi pilnavidurius, storesnius žiedlapius.
  
• Spalvų paletė. Bijūnai pasižymi platesne spalvų gama – nuo sniego baltumo iki sodriai raudonų, o pinavijos labiau linkusios į švelnius rožinius, baltus ar alyvinius tonus.
  
• Aukštis. Bijūnai gali užaugti aukštesni, ypač medėjančios veislės, o pinavijos paprastai būna kompaktiškesnės.
  
• Žydėjimo trukmė. Pinavijos dažnai žydi ilgiau, jų žiedai lėčiau nuvysta ir ilgiau išsilaiko skynimui.
  

Šiuos skirtumus geriausiai pamatyti auginant abi rūšis vienoje lysvėje – tik tada atsiskleidžia jų unikalios savybės ir dekoratyvumo ypatumai.

Priežiūros ir auginimo skirtumai

Nors bijūnai ir pinavijos nėra labai reiklios gėlės, pastebėjau, kad jų priežiūra turi tam tikrų skirtumų. Bijūnai mėgsta erdvę ir gilų sodinimą – juos geriausia sodinti taip, kad šakniastiebiai būtų apie 5–7 cm gylyje. Jei bijūną pasodinsite per giliai, jis gali nežydėti net keletą metų. Pinavijos, priešingai, sodinamos kiek sekliau, nes jų šaknys greičiau įsitvirtina paviršiniuose sluoksniuose, o tinkamai pasodinta pinavija dažnai pradeda žydėti jau antrais metais.

Tręšimas taip pat skiriasi. Bijūnams reikia pavasarinio maitinimo su azotu, kuris padeda užauginti stiprius ūglius ir lapus, o pinavijos labiau mėgsta kalio ir fosforo trąšas, nes jos dar labiau skatina žydėjimo kokybę ir spalvų sodrumą. Mano sode dažniausiai naudoju medienos pelenus ar komposto tirpalus, nes šios priemonės tinka abiem rūšims, tačiau bijūnus papildomai patręšiu ir mineralinėmis trąšomis pavasarį.

Kalbant apie laistymą, pastebėjau, kad bijūnai geriau pakelia sausras nei pinavijos. Pinavijos žydėjimo metu reikalauja daugiau drėgmės, todėl, jei vasara karšta, laistau jas bent du kartus per savaitę, tuo tarpu bijūnai puikiai auga ir su mažesnėmis drėgmės normomis.

Dauginimas – dar vienas skirtumas. Bijūnus geriausia dauginti kerų dalijimu ankstyvą rudenį, nes jie ilgametės gėlės ir šaknys greitai atauga. Pinavijos, nors taip pat dauginamos dalijant, dažniau persodinamos pavasarį, nes tuomet lengviau įsišaknija ir greičiau atsigauna.

Trumpai tariant, bijūnai yra „sodininko kantrybės augalas“, nes kartais jų žydėjimo tenka laukti kelerius metus, tačiau jie atsidėkoja gausybe didelių žiedų. Pinavijos gi yra šiek tiek greitesnės ir mažiau reiklios, ypač jauname amžiuje.

Ką pasirinkti: bijūną ar pinaviją?

Per daugelį metų, augindamas ir bijūnus, ir pinavijas, pastebėjau, kad kiekvienas šis augalas turi savo privalumų ir tam tikrą charakterį. Bijūnas man labiau asocijuojasi su klasika – tai augalas, kuris džiugina masyviais, kvapniais žiedais, gali ilgai augti vienoje vietoje ir puošti sodą dešimtmečius. Pinavija, savo ruožtu, yra šiek tiek modernesnis variantas, dažniausiai su kompaktiškesniais kerais ir itin gausiu žydėjimu.

Kada renkuosi bijūną?

• Kai noriu sodui suteikti didingumo ir kvapnios klasikos – bijūno žiedai neretai būna tikra gėlyno puošmena.
  
• Kai planuoju sodinti gėles didesniame plote arba norisi, kad augalas žydėtų ir puošų net be intensyvios priežiūros.
  
• Jei noriu platesnės spalvų gamos – bijūnai turi itin įvairių veislių, įskaitant ir geltonžiedes rūšis.
  

Kada renkuosi pinaviją?

• Kai reikia daugiau žydėjimo ir ilgesnės žiedų laikymo trukmės – pinavijų žiedai puokštėse laikosi ilgiau.
  
• Kai noriu augalo, kuris greičiau įsitvirtina ir pražysta, nes pinavijos žydėti pradeda anksčiau nei dauguma bijūnų.
  
• Kai gėlynas mažesnis, o vietos ribota – pinavijos kompaktiškesnės ir neužgožia kitų gėlių.
  

Iš tikrųjų rinktis tarp bijūno ir pinavijos nėra būtina – abu šie augalai puikiai dera tarpusavyje. Mano sode jie žydi paeiliui, taip sukurdami įspūdingą gėlyno vaizdą nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio. Patarčiau sodinti bent kelis abiejų rūšių kerus, kad žydėjimo metas būtų dar įvairesnis ir džiugintų ilgiau.

DUK