Agurkai – vieni jautriausių daržovių mūsų daržuose. Jie mėgsta šilumą, pakankamą saulės kiekį, gerai subalansuotą mitybą ir pastovią drėgmę. Bet vos tik vienas iš šių veiksnių sutrinka, augalas tuojau pat duoda ženklus – dažniausiai per lapus.
Dauguma daržininkų pastebi: kartais agurkų lapai pagelsta, susisuka, ant jų atsiranda dėmių ar jie ima vysti. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia ligą – dažnai tai yra tiesiog trūkstamos sąlygos signalas. Suprasti, ką lapai „sako“, reiškia išmokti skaityti augalo kalbą.
Teisinga diagnostika leidžia:
Laiku papildyti maisto medžiagas.
Sureguliuoti laistymą ir apšvietimą.
Išvengti rimtesnių problemų, kurios mažina derlių.
Įprastai trys pagrindinės priežastys, kodėl agurkai atrodo prastai, yra saulės trūkumas, netinkamas tręšimas ir šilumos stoka. Kiekvienas iš šių veiksnių palieka labai specifinius „pėdsakus“ ant lapų – nuo šviesių dėmių iki kraštų rudavimo ar net lapo formos deformacijos.
Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio apžvelgsime, kaip atpažinti kiekvieną trūkumą ir ką daryti, kad agurkai greitai atsigautų.
Saulės trūkumas: kaip tai atrodo ir ką darau
Agurkai – šiltamėgiai, bet ne dykumų augalai. Jiems reikia daug šviesos, tačiau tiesioginė vidurdienio kaitra gali deginti. Kai šviesos trūksta, pirmiausia „kalba“ lapai: jie tampa blyškesni, pailgėja tarpubambliai, žiedai mezgasi vangiai, o pirmosios kekės būna skurdesnės. Dažnai matau ir tipinį „šviesaus marmuro“ vaizdą: venos lieka žalesnės, audiniai tarp jų nublykšta. Svarbu nepainioti su magnio ar geležies trūkumu – šviesos stoka labiau „prastina“ visą krūmą, ne tik senesnius ar jauniausius lapus.
Kaip atpažįstu saulės trūkumą
Diagnostika
Vaizdas: bendras blyškumas, „marmuras“ tarp gyslų, ilgi tarpubambliai, silpni žiedai. Krūmas atrodo „ištemptas“ šviesos link.
Skirtumas nuo trąšų stygiaus: šviesos stoka veikia visą augalą tolygiau. Azoto trūkumas pirmiausia gelbsti senesnius lapus, geležies – jauniausius.
Jei ryte lapai atrodo geriau nei vakare – dažnai kaltas ne karštis, o būtent šviesos stygius ir ištįsimas.
Ką darau iškart
Perstatau ar praretinu – šiltnamyje kilsteliu viršutinę plėvelę ar nuimu šešėlį, lauke praretinu kerus, kad gautų daugiau rytinės šviesos.
Laistau rytą – vanduo ryte + šviesa = greitesnė fotosintezė, mažiau streso vidurdienį.
Lapų purškimas mikroelementais – geležis ir magnis lapams, jei blyškumas išlieka net pagerinus apšvietimą.
Šešėliuojančius augalus (pvz., kukurūzus ar aukštas pupeles) laikau nuo agurkų bent 80–100 cm atstumu.
Vietos ir priežiūros korekcija, kuri veikia
Rinkausi kompromisą: rytinė saulė + lengvas užuovėjos šešėlis po pietų. Tokia schema leidžia gauti daug šviesos be lapų deginimo. Jeigu šiltnamis – įrengiu difuzinį šešėlį (balta agroplėvelė 30–40 %), o augalus keliu kuo arčiau šviesos šaltinio. Lauke neveju agurkų prie tvorų ar medžių – šešėlis juda, o krūmai „gaudo“ šviesą ir išsitįsia.
Dažni niuansai, kuriuos verta žinoti
Silpna šviesa dažnai sukuria iliuziją, kad trūksta trąšų. Iš patirties – pirmiau didinu šviesą, tik po to koreguoju mitybą. Jei po 5–7 šviesesnių dienų blyškumas nemažėja, tik tada imuosi papildomų lapinių trąšų su Mg/Fe. Pertręšimas azotu šešėlyje tik dar labiau „ištęs“ krūmus ir padidins ligų riziką.
Maisto medžiagų trūkumas: kaip atskirti ir ką darau
Kai agurkams trūksta maisto medžiagų, lapai tampa tarsi gyvas diagnostikos lapas – spalvos, forma, net tekstūra gali pasakyti labai daug. Per metus, prižiūrėdamas šiltnamį ir lauką, pastebėjau, kad teisingai atpažinus trūkumo tipą, sprendimas beveik visada būna greitas ir veiksmingas.
Azoto trūkumas
Kalio trūkumas
Magnio trūkumas
Geležies trūkumas
Kalcio trūkumas
Boro trūkumas
Fosforo trūkumas
Azotas – žaliosios masės variklis
Kaip atpažįstu
Simptomai Gelsta senesni lapai tolygiai nuo gyslų link kraštų, stiebai plonėja, mažiau šoninių ūglių. Krūmas lėtėja, bendra lapija blyškėja.
Ką darau
Ankstyvame tarpsnyje lengvai palaistau amonio salietros tirpalu arba NPK su didesniu N. Vasaros vidury vengiu pertekliaus, kad nemažintų atsparumo ligoms.
Greitas receptas
Silpni daigai? – 1 lengva dozė N (po lietaus), po savaitės vertinu reakciją; jei lapai „tamsiai blizga“ – mažinu N.
Kalis – vaisių kokybė ir atsparumas
Kaip atpažįstu
Simptomai Lapų kraštai ruduoja ir džiūsta, gali būti šviesus apvadas; vaisiai smulkėja, skonis prastėja, augalas prasčiau toleruoja karštį.
Ką darau
Vaisių augimo metu skiriu kalio sulfatą arba pelenų tirpalą (saikingai, kad nekeistų pH). Derinu su tolygiu laistymu.
Greitas receptas
Dvi mažos K dozės kas 7–10 d. vietoj vienos didelės. Tai geriau vaisių kokybei ir lapų kraštams.
Magnis – chlorofilo centras
Kaip atpažįstu
SimptomaiTarp gyslų senesniuose lapuose geltonuoja audiniai, gyslos išlieka žalios (interveinalinė chlorozė). Dažnai painiojama su šviesos stygiumi.
Ką darau
Lapinis magnio sulfato purškimas – greičiausias efektas. Tuo pačiu tikrinu laistymo režimą: Mg trūkumą stiprina nereguliari drėgmė.
Greitas receptas
2–3 lapiniai purškimai kas 7 d. vakare; vertinu naujų lapų spalvą, ne senų „randus“.
Sumišai su geležies trūkumu? Perjunk palyginimą:
Magnis – kas pirmiausia gelsta?
SENESNI lapai: tarp gyslų gelsta, gyslos žalios. Prasideda apačioje.
Geležis – kas pirmiausia bąla?
JAUNIAUSI lapai: tarp gyslų bąla, gyslos ryškiai žalios. Dažnai šarminė dirva.
Geležis – jaunų lapų spalva
Kaip atpažįstu
SimptomaiJauniausi lapai išbąla tarp gyslų, gyslos išlieka ryškiai žalios. Dažniau vazonuose/šiltnamiuose dėl aukštesnio pH.
Ką darau
Naudoju geležies chelatą (lapams arba per šaknis). Tikrinu pH – jei per aukštas, koreguoju, kitaip Fe lieka „nepasiekiamas“.
Greitas receptas
Chelatas + laistymas minkštu vandeniu. Po 5–7 d. vertinu JAUNŲ lapų atspalvį – būtent jie parodys pokytį.
Kalcis – ląstelių sienelių „armatūra“
Kaip atpažįstu
Simptomai Pirmiausia nukenčia augimo kūgelis ir jauni lapai:
lapeliai susragėja, būna banguoti, trapūs; vaisių galiukai deformuoti, gali atsirasti vandeningų dėmių, žiedų nubyrėjimas karščio metu.
Trūkumą dažnai sukelia nelygi drėgmė, ne vien trūkstamas Ca dirvoje.
Ką darau
Stabilizuoju laistymą ir vėdinimą. Duodu kalcio nitrato per šaknis mažomis dozėmis; žydėjimo metu gali padėti lapinis Ca (chelatinis).
Vengiu maišyti CaNO₃ su fosfatais viename tirpale.
Greitas receptas
0,2–0,3% kalcio nitrato laistymas + 0,1% lapinis Ca vakare 1–2 kartus per savaitę, kol stabilizuosis naujų lapų forma.
Boras – žydėjimas, apdulkinimas, Ca judėjimas
Kaip atpažįstu
SimptomaiBlogas žiedų išsilaikymas, prastas mezgimas, vaisiai deformuoti ar ertmėti; viršūnės gali apmirti.
Lapai storėja, trapūs. Dažnesnis lengvose, sausesnėse dirvose ir kai pH labai aukštas/žemas.
Ką darau
Skiriu labai mažas B dozes (atsargiai – lengva perdozuoti). Tinka borakso/boro rūgšties0,05–0,1% lapinis purškimas prieš ir per žydėjimą.
Palaikau tolygų drėgmės režimą – B judėjimas stipriai priklauso nuo transpiracijos.
Greitas receptas
0,06–0,08% borinės rūgšties lapinis purškimas 1 kartą kas 10–14 d. iki mezgimo piko. Jei abejoju – geriau mažiau, nei daugiau.
Fosforas – energija ir šaknys
Kaip atpažįstu
SimptomaiLėtas augimas, vėluoja žydėjimas, senesni lapai tamsiai žali, gali melsvai atspalviai ar purpuriškas gyslojimas (ne visuomet aiškus agurkuose).
Vėsi dirva ir aukštas pH ribina P pasisavinimą.
Ką darau
Gerinu šaknų zonos temperatūrą ir aeraciją. Duodu MAP (monoamonio fosfatas) arba MKP (monokalio fosfatas) mažomis, bet dažnomis dozėmis.
Maišant su Ca – atskirai (nuplauti sistemą tarp įmaišymų).
Greitas receptas
0,1–0,2% MKP lapinis purškimas + šakninis 10–20 mg/l P₂O₅ tirpale 1–2 k./sav., kol užsikuria augimas ir žydėjimas.
Šilumos trūkumas: kaip atskiriu ir ką darau
Agurkai sustoja vos tik termometras kalba ne jų kalba. Vėsios naktys (žemiau +12 °C), skersvėjai ir ilgi šalto lietaus periodai iškart matosi ant lapų: jie praranda standumą, kraštai gali patamsėti, jauni lapeliai susisuka, o žydėjimas tampa netolygus. Šiltnamyje dažnai užtenka neleisti nukristi naktinei temperatūrai, o lauke – parinkti vietą be skersvėjų ir su lengvu užuovėjos šešėliu per kaitrą. Žemiau – kaip tai sprendžiu praktiškai.
Kaip atrodo šilumos trūkumas dieną
Lapai netenka standumo, jauni lapeliai gali susisukti, žiedai laikosi silpnai. Vėsų, debesuotą periodą tarpubambliai trumpėja, o augimas tampa lėtas. Dažnai girdžiu pagundą kelti trąšas, bet vėsioje dirvoje jos mažai veiksmingos – pirmiausia sprendžiu temperatūrą.
+20–26 °C – optimali
+27–30 °C – atidžiai laistyti
> +32 °C – karščio stresas
≤ +16
+17–20
+21–26
+27–30
≥ +31
Jei tinka tik apatinė optimalaus intervalo dalis, didinu šviesą ir mažinu skersvėjus – taip „išspaudi“ fotosintezę be streso.
Ką darau iškart (dieną)
Šiltnamyje: pakeliu vėjo užuolaidas, ant stogo – plona difuzinė agroplėvelė, kad nekaitintų, bet laikytų šilumą.
Lauke: parenku užuovėją; jei vėsa ir vėjas – lengva lankų konstrukcija su agroplėvele 17–30 g/m².
Laistymas: tik pašilus dirvai; šaltas vanduo ryte lėtina šaknis. Geriausia – atšildytas lietaus vanduo.
Jei po 3–4 šiltesnių dienų augimas neatsigauna – tik tada peržiūriu mitybą (K ir mikroelementai žydėjimo metu).
Kas vyksta naktį ir kaip tai matosi
Nukritus žemiau +12 °C, jauni lapai rytą būna „minkšti“, žiedų užuomazgos gali kristi. Jei kelios naktys paeiliui šaltos, augalas „stovi vietoje“ net gražią dieną.
≤ +10 °C – stabdymas
+12–14 °C – ribinis
+15–18 °C – geras fonas
Šiltnamyje nakties temperatūra krenta staigiau nei atrodo – termometrą laikau prie augalų aukščio, ne viršuje.
Ką darau iškart (naktį)
Uždengimas: vakare uždedu agroplėvelę per lankus, ryte – nuimu. Svarbiausia – oro tarpas virš lapų.
Šilumos inercija: vandens kanistrai šiltnamyje per dieną įkaista, naktį atiduoda šilumą.
Skersvėjų kontrolė: uždarau apatines angas, palieku viršutines mikroventiliacijai – mažiau „šalto peilio“ ties lapais.
Jei prognozuojama +6…+8 °C, sodinukus lauke laikinai pernešu arčiau pastato pietinės sienos – tai keli papildomi laipsniai.
Kritinės ribos ir dažniausios klaidos
Žemiau +8 °C – rizika žiedynams ir jaunoms šaknims. Aukščiau +32 °C – karščio stresas, žiedadulkės tampa neaktyvios, vaisiai krenta.
Neperlaistyti vėsiai: šaltame substrate šaknys dirba lėtai, vandens perteklius uždusina ir imituoja „trąšų trūkumą“.
Nekelti azoto vėsoje: augalas jo nenaudos, tik didins ligų riziką. Pirmiausia – šiluma, tada tręšimas.
Vengti skersvėjų: ypač ties lapų zona. Geriau mažiau, bet tolygi ventiliacija viršuje.
Mano praktinė seka: apsauga nuo vėjo → naktinė danga → dienos difuzinė šviesa → tik tada mitybos korekcija.
Kiti veiksniai, galintys imituoti maisto medžiagų trūkumą agurkuose
Ne visada problema yra vien tik azotas, kalis ar magnis. Patyrę daržininkai žino, kad kartais lapų pageltimas, dėmės ar augimo sustojimas būna kitų, visai ne maistinių priežasčių pasekmė. Jei neskiri laiko priežasčių analizei, rizikuoji ne tik neišspręsti bėdos, bet ir dar labiau pakenkti – pavyzdžiui, duodant nereikalingų trąšų.
1. Perlaistymas Agurkų šaknys mėgsta drėgmę, bet dar labiau – deguonį. Kai dirva užmirksta, tarp grumstelių nebelieka oro, o šaknys pradeda „dusti“. Toks deguonies trūkumas per kelias dienas gali paruduoti lapų kraštus, stabdyti augimą ir sukelti šaknų puvinį. Dažniausia klaida – laistyti „iš įpročio“, neįvertinus, ar dirva paviršiuje ir giliau jau pakankamai drėgna. Patikrinti galima tiesiog įkišus pirštą ar drėgmės matuoklį į 10–15 cm gylį.
2. Ligos ir kenkėjai Lapų spalvos pokyčius dažnai lemia ligos, tokios kaip miltligė ar mozaikos virusas, arba vabzdžiai – amarai, voratinklinės erkės. Šiuo atveju trąšos visiškai nepadės. Svarbu laiku pastebėti pažeidimo pobūdį: ligų atveju dažniau atsiranda netolygios dėmės ar apnašos, o kenkėjai palieka matomus įkandimus, taškelius ir lipčius. Efektyviausia priemonė – reguliari augalų apžiūra ir profilaktiniai purškimai saugiais biologiniais preparatais.
3. Staigūs mikroklimato pokyčiai Agurkai jautrūs staigiai temperatūros ir drėgmės kaitai. Pavyzdžiui, po kelių karštų dienų atėjus vėsiam ir drėgnam orui, augalai gali „sustabarėti“, nors maisto medžiagų pakanka. Panašus poveikis būna ir per naktį netikėtai atšalus šiltnamiui arba per dieną greitai atidarius visas ventiliacijos angas. Tokią reakciją sunku išvengti, bet galima sušvelninti – stabilizuojant temperatūrą ir drėgmę, naudojant agroplėvelę ar šešėliavimo tinklą.
4. Netinkamas pH Net jei trąšų sudėtis ideali, per aukštas ar per žemas dirvos pH gali „užrakinti“ tam tikrus elementus ir augalas jų nepasisavins. Agurkams optimalus pH – apie 6,0–6,8. Per rūgščioje dirvoje dažniau trūksta kalcio ir magnio, per šarminėje – geležies ir mangano. Tiksliausias būdas sužinoti – atlikti dirvožemio tyrimą arba naudoti paprastą pH matuoklį.
5. Netinkama trąšų forma Kai kurios trąšos veikia tik tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, nitratinis azotas augalams prieinamas vėsesnėmis sąlygomis, o amoninis – šiltesnėmis. Jeigu pasirenkama netinkama forma ne pagal orus ir dirvos temperatūrą, augalas gali atrodyti lyg stokotų maisto medžiagų.
Apibendrinant, agurkų lapų spalvos pokyčius ir augimo sutrikimus būtina vertinti kompleksiškai. Tiksliausia strategija – pirmiausia atmesti aplinkos ir priežiūros klaidas, tada ieškoti ligų ar kenkėjų, ir tik tuomet koreguoti tręšimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie agurkų trūkumų atpažinimą ir šalinimą
Ar geltonuojantys agurkų lapai visada reiškia azoto trūkumą?
Ne. Geltonavimas gali būti ir dėl kalio, magnio, geležies trūkumo, taip pat dėl perlaistymo, ligų ar net per aukšto pH. Svarbu įvertinti, kuri lapų dalis gelsta pirmiausia ir kaip tai progresuoja.
Ar galima duoti daugiau trąšų „iš akies“?
To nerekomenduojama daryti. Perteklinės trąšos gali sudeginti šaknis arba užrakinti kitų maistinių medžiagų įsisavinimą. Geriau vadovautis dirvos tyrimu ir augalo būkle.
Kodėl jauni lapai balsta, o gyslos lieka žalios?
Tai būdingas geležies trūkumo požymis, ypač šarminėje dirvoje arba vazonuose. Tokiu atveju verta naudoti geležies chelatą ir patikrinti dirvos pH.
Kaip greičiausiai suteikti magnio augalams?
Efektyviausia – purkšti per lapus magnio sulfato tirpalu. Taip augalas gauna magnį per kelias dienas, o ne savaites, kaip duodant per šaknis.
Ką daryti, jei problema – perlaistymas?
Laikinai sumažinti laistymą, pagerinti drenažą ir, jei įmanoma, supurenti dirvos paviršių, kad patektų daugiau oro prie šaknų.
Sveiki, esu Aidas Šimaitis – šio tinklaraščio savasukis.lt autorius. Čia dalinuosi viskuo, ką pats išbandau savo sodyboje: nuo pirmųjų sodinimo darbų iki sudėtingesnių sprendimų šiltnamyje ar darže. Mėgstu paprastumą, natūralumą.
