Pelargonijos – tai vienos mėgstamiausių balkonų ir terasų gėlių, kurios vasarą džiugina ryškiais, ilgai žydinčiais žiedais. Nors mūsų klimato sąlygomis jos dažniausiai auginamos kaip vienmetės, iš tikrųjų tai yra daugiamečiai augalai. Augintojai, nenorintys kasmet iš naujo pirkti daigų, gali sėkmingai peržiemoti pelargonijas ir pavasarį vėl sulaukti stipriai augančių, gausiai žydinčių augalų. Tam reikia tik šiek tiek kantrybės, tinkamų sąlygų ir žinojimo, kokie būdai geriausiai pasiteisina.
Pelargonijų charakteristikos ir žiemojimo ypatumai
| Pelargonijų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Pelargonium spp. |
| Augalo tipas | Daugiametis (Lietuvoje dažniausiai auginamas kaip vienmetis) |
| Aukštis | 20–60 cm priklausomai nuo veislės |
| Kilmė | Pietų Afrika |
| Žydėjimo laikas | Nuo gegužės iki spalio |
| Žiedų spalvos | Balta, rožinė, raudona, violetinė |
| Žiemojimo ypatumai | |
|---|---|
| Atsparumas šalčiui | Nėra – jau prie +5 °C pradeda nykti |
| Optimali temperatūra | +6–12 °C |
| Šviesos poreikis | Šviesi, bet vėsi patalpa |
| Laistymas | Labai saikingas – tik kad žemė visiškai neišdžiūtų |
| Tręšimas | Žiemą netręšti, atnaujinti nuo kovo |
| Genėjimas | Rudenį patrumpinti, pavasarį – suformuoti |
Kaip paruošti pelargonijas žiemai
1. Augalų įsinešimas į vidų. Pirmosioms šalnoms pasirodžius, pelargonijas būtina perkelti iš balkonų ar daržo į vidų. Jau esant +5 °C temperatūrai jos pradeda nykti, todėl ilgiau palikti lauke rizikinga. Geriausiai tinka šviesios, bet vėsios patalpos – verandos, garažai ar rūsiai su langais.
2. Genėjimas. Prieš pernešant į vidų reikia patrumpinti ūglius maždaug trečdaliu. Taip augalas užima mažiau vietos, sumažėja vandens poreikis ir lengviau ištveria ramybės periodą. Pašalinamos ir visos ligotos ar išdžiūvusios šakelės.
3. Vazonų paruošimas. Jei pelargonijos augo dideliuose loveliuose, geriau jas persodinti į mažesnius vazonus. Tai leidžia patogiau laikyti daugiau augalų ir sumažina šaknų apkrovą. Vazonuose būtinas geras drenažas.
4. Laistymas. Žiemą pelargonijos sunaudoja labai mažai vandens. Laistoma tik tada, kai dirva pastebimai pradžiūsta. Perlaistymas yra dažniausia augalų žūties priežastis, nes šaknys pradeda pūti.
5. Tręšimo nutraukimas. Šaltuoju metu pelargonijų nereikėtų tręšti. Ramybės periodu trąšos tik išsekina augalą. Maitinimą atnaujinti verta tik kovą, kai augalas pradeda busti.
6. Šviesos ir temperatūros sąlygos. Optimali žiemojimo temperatūra yra nuo +6 iki +12 °C. Pelargonijoms reikia šviesios vietos, bet jos neturi būti laikomos prie karšto radiatoriaus. Esant pakankamai šviesos, jos gali išlaikyti dalį lapų net ir ramybės metu.
Priežiūra žiemos metu
Lapkričio mėnesį pelargonijos jau turi būti perkeltos į vidų ir patrumpintos. Šiuo laikotarpiu svarbiausia – augalų stebėjimas. Reikia pašalinti nudžiūvusius lapus, kad nesikauptų ligų židiniai, ir palaikyti minimalų laistymą.
Gruodį pelargonijos visiškai sulėtina augimą. Augalai gali prarasti dalį lapų, tačiau tai normalu. Svarbiausia – neperlaistyti, nes ramybės metu šaknys yra ypač jautrios. Geriausia, kai dirvos paviršius vos pradžiūsta, tada šiek tiek palaistyti.
Sausį augalai išlieka ramybės būsenoje. Jeigu patalpa tamsi, galima perstatyti vazonus arčiau šviesos šaltinio. Dirva turi būti tik vos drėgna. Šiuo laikotarpiu pelargonijos atrodo kukliau, bet jų šaknys ir stiebai kaupia jėgas pavasariui.
Vasaris – tai pereinamasis mėnuo. Dienos ilgėja, todėl pelargonijos gali pradėti leisti naujus pumpurus. Laistymą galima nežymiai suaktyvinti, tačiau trąšų dar nenaudoti. Augalus verta atidžiau apžiūrėti, ar nėra kenkėjų, ypač voratinklinių erkučių.
Kovas žymi augalų „prabudimo“ laikotarpį. Šiuo metu galima pradėti duoti pirmąsias lengvos koncentracijos trąšas, kurios paskatins augimą. Genėjimas padeda suformuoti kompaktišką, stiprią lają. Nuo šio mėnesio pelargonijos pamažu grįžta į aktyvų augimą ir ruošiasi vasaros žydėjimui.
Pelargonijų žiemojimo privalumai ir trūkumai
- Nereikia kasmet pirkti naujų daigų – sutaupoma laiko ir pinigų.
- Išsaugomos retos arba ypač gražios pelargonijų veislės.
- Pavasarį augalai greitai atželia ir anksčiau pradeda žydėti.
- Galima dauginti auginius iš peržiemojusių augalų.
- Pelargonijos tampa atsparesnės, nes stiprėja jų šaknų sistema.
- Reikia papildomos vietos vėsioms ir šviesioms patalpoms.
- Netinkamai prižiūrint augalus galima perlaistyti ir jie gali supūti.
- Kai kurios rūšys žiemą numeta lapus ir atrodo mažiau dekoratyvios.
- Yra rizika, kad užsiveis kenkėjai (pvz., erkutės) uždarose patalpose.
- Žiemojimo sąlygos turi būti labai specifinės – ne visur įmanoma jas užtikrinti.
Dažniausios klaidos prižiūrint pelargonijas žiemą
Viena iš dažniausių klaidų yra perlaistymas. Ramybės laikotarpiu pelargonijos sunaudoja labai mažai vandens, todėl gausus laistymas dažnai sukelia šaknų puvinį. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl augalai neišgyvena iki pavasario.
Kita klaida – per aukšta temperatūra. Pelargonijos geriausiai peržiemoja vėsesnėse patalpose, kur laikosi +6–12 °C. Laikomos šiltame kambaryje jos pradeda leisti gležnus, ištįsusius ūglius, kurie pavasarį būna silpni ir greitai nulūžta.
Dažnai pasitaiko ir šviesos trūkumo problema. Pelargonijoms reikia pakankamai šviesos net ir ramybės metu, todėl laikant jas tamsiose patalpose jos praranda lapus ir labai nusilpsta. Jei natūralios šviesos neužtenka, galima naudoti papildomą apšvietimą.
Dar viena klaida – genėjimo ignoravimas. Neapkarpytos pelargonijos žiemą išsikrauna, šakos išilginamos, o pavasarį augalas atrodo išsikerojęs ir netvarkingas. Genėjimas rudenį padeda sumažinti augalo stresą ir užtikrina kompaktišką lają.
Galiausiai, nereikėtų pamiršti kenkėjų. Uždarose patalpose pelargonijas kartais užpuola amarai ar voratinklinės erkutės. Neapžiūrint reguliariai, jie gali greitai išplisti ir susilpninti augalą.
