Pavasarinė šiltnamio dezinfekcija yra vienas svarbiausių darbų, lemiančių būsimą derlių. Po žiemos šiltnamyje lieka didelė dalis peržiemojusių ligų sukėlėjų, kenkėjų kiaušinėlių, sporų ir dirvos patogenų, todėl naujas sezonas prasideda su nepastebima, bet didele rizika. Kaip agronomė esu ne kartą įsitikinusi, kad laiku atlikta dezinfekcija gali sumažinti ligų paplitimą iki 70 %, o augalai visą sezoną auga stipresni ir atsparesni. Gerai paruoštas šiltnamis sudaro švarų, saugų mikroklimatą ir leidžia daržovėms startuoti iš stipresnės pozicijos.
Kodėl pavasarinė šiltnamio dezinfekcija tokia svarbi?
Pavasarį šiltnamio mikroklimatas tampa itin palankus ligų sukėlėjams: didėjanti drėgmė, šiltesnės dienos ir dar menka oro cirkuliacija sudaro idealias sąlygas patogenams suaktyvėti. Jei dezinfekcija neatliekama laiku, naujas sezonas pradedamas su „nematomu bagažu“ — tai reiškia, kad ligos ir kenkėjai gali išplisti dar prieš pasirodant pirmiesiems daigams. Kaip agronomė ne kartą pastebėjau, jog šiltnamiai, kuriuose pavasarinė dezinfekcija atliekama sistemingai, turi iki 40–70 % mažiau ligų atvejų per vegetacijos sezoną.
Svarbu žinoti, kad dauguma ligų sukėlėjų šiltnamyje peržiemoja konstrukcijų sujungimuose, tarpuose, dirvos paviršiuje ir net plastikinių dangų įdubimuose. Jei jais nepasirūpinama, pavasarį jie greitai aktyvuojasi, ypač jei šiltnamis šildomas ar greitai įšyla. Patogenai, tokie kaip miltligės grybeliai, fitopatogeninės bakterijos ar šiltadaržinės erkutės, per žiemą išlieka itin atsparūs, todėl jų populiaciją sumažinti galima tik kruopščia sanitarija.
Ne mažiau svarbus aspektas — dirvos būklė. Nepakeitus ar nedezinfekavus dirvos, joje išlieka fitoftoros, šaknų puvinių, bakterinių ligų židiniai. Pavasaris yra tinkamiausias metas dirvos atnaujinimui, nes dirvožemio temperatūra dar žema, o patogenai nėra aktyviausi. Tai leidžia priemonėms veikti efektyviau.
Pavasarinė dezinfekcija taip pat sumažina kenkėjų plitimo riziką. Baltasparnis, tripsai, amarai ar šiltnaminės erkutės dažnai žiemoja kiaušinėlių stadijoje ant konstrukcijų ar dirvos paviršiaus. Jei jie sunaikinami pavasarį, sumažėja tikimybė, kad šie kenkėjai masiškai išplis sezono metu, kai daržovės labiausiai pažeidžiamos.
Visa tai rodo, kad pavasarinė dezinfekcija nėra vien higienos veiksmas — tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant sveiko ir gausaus derliaus visą sezoną. Tinkamai dezinfekuotas šiltnamis suteikia tvirtą startą augalams ir apsaugo nuo daugelio problemų, kurios vėliau būtų sunkiai valdomos.
Kada tinkamiausias metas dezinfekuoti šiltnamį pavasarį?
Pavasarinę dezinfekciją verta atlikti kuo anksčiau, kol šiltnamis dar nėra apsodintas ir mikroorganizmai nėra suaktyvėję. Tinkamiausias metas paprastai būna nuo kovo pradžios iki balandžio vidurio, priklausomai nuo oro sąlygų ir dirvos temperatūros. Šiuo laikotarpiu šiltnamis dar būna sausas, gerai vėdinamas, o patogenai — neaktyvūs, todėl dezinfekcinės priemonės veikia efektyviausiai.
Prieš pradedant, svarbu įvertinti oro sąlygas. Dezinfekcijai geriausiai tinka sausos, saulėtos ir be vėjo dienos, nes šviesa ir šiluma padeda natūraliai sumažinti mikroorganizmų kiekį. Be to, šiltnamio konstrukcijos tokiais orais greičiau nudžiūsta, todėl įvairios priemonės veikia intensyviau.
Kaip agronomė pirmiausia rekomenduoju apsvarstyti, ar žemė šiltnamyje jau atitirpo. Dirvos dezinfekcija ir atnaujinimas atliekami tik tada, kai viršutinis sluoksnis tampa purenamas ir neįšalęs, o temperatūra pakyla bent iki 5–7 °C. Jei dirva dar šalta, cheminiai ir biologiniai preparatai veikia silpnai.
Jeigu šiltnamį planuojama sodinti labai anksti, pavyzdžiui, balandžio pradžioje, tuomet dezinfekciją rekomenduojama atlikti dar vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Svarbiausia neatlikti šio proceso paskubomis — šiltnamio švaros ir higienos kokybė turi tiesioginę įtaką vėlesniam derliui.
Kaip pasiruošti šiltnamio dezinfekcijai?
Prieš pradedant dezinfekciją svarbu pasiruošti taip, kad pačios priemonės būtų maksimaliai veiksmingos. Dažnai matau, kad augintojai iškart griebiasi chemijos, tačiau nepabaigti ankstesni žingsniai žymiai sumažina rezultatą. Paruošiamasis etapas leidžia pašalinti pagrindinius užkrato šaltinius ir sudaro tinkamas sąlygas tolesnėms procedūroms.
Konstrukcijų patikra ir valymas
Pirmiausia apžiūrimos visos šiltnamio konstrukcijos: metaliniai rėmai, plastikiniai paviršiai, tarpiniai sujungimai, langų ir durų rėmai. Būtent šiose vietose dažniausiai kaupiasi pelėsiai, sporos ir kenkėjų kiaušinėliai. Paviršiai turi būti švariai nuplauti šiltu vandeniu su muilu ar sodos tirpalu, kad būtų pašalintos organinės nuosėdos. Tik po mechaninio valymo verta naudoti dezinfekcinius preparatus — kitaip jie neveiks pilnai.
Senų augalų likučių pašalinimas
Visi augalų likučiai turi būti pašalinti be išimties: stiebai, lapai, šaknys, pernykštės piktžolės. Net nedideli fragmentai gali būti infekcijų židiniai, ypač jei jų paviršiuje išlikę puviniai. Svarbu juos ne kompostuoti šalia sklypo, o išnešti iš teritorijos arba sudeginti, kad infekcija nesugrįžtų.
Inventoriaus ir įrankių dezinfekavimas
Įrankiai — vienas nepastebimiausių infekcijos šaltinių. Ypač rizikingi yra sekatoriai, peiliai, mazgojimo priemonės ir kibirai. Juos rekomenduojama nuplauti muiluotu vandeniu ir dezinfekuoti spiritiniu tirpalu arba specialiu įrankių dezinfekantu. Nevalyti įrankiai gali pernešti bakterines ligas, kurios greitai plinta šiltnamio sąlygomis.
Dirvos paruošimas
Dirvos paviršius pirmiausia supurenamas, kad būtų lengviau pašalinti likusius augalų fragmentus. Jei dirvoje matomi puvinio židiniai, baltos apnašos ar voratinklinės šaknų dėmės, tai ženklas, kad infekcija yra aktyvi. Prieš dezinfekciją dirvą būtina drėgnai perkasti, pašalinti pažeistus sluoksnius ir paruošti paviršių, kad priemonės galėtų tolygiai pasiskirstyti.
Tinkamai atliktas pasiruošimas užtikrina, kad tolesnės dezinfekcijos procedūros veiks ne fragmentiškai, o visapusiškai — sunaikindamos patogenus, sumažindamos kenkėjų populiaciją ir sudarydamos sveiką startą naujam augalų sezonui.
Šiltnamio dezinfekavimo būdai — nuo natūralių iki profesionalių
Pavasarį dezinfekcijai galima taikyti kelis metodus, ir kiekvienas jų turi savų privalumų bei apribojimų. Efektyviausia, kai būdai derinami tarpusavyje: pirmiausia mechaninis valymas, tuomet natūralios priemonės arba terminis apdorojimas, ir tik vėliau — profesionalūs dezinfektantai, jei jų tikrai reikia. Toliau pateikiu keturias pagrindines grupes, kurias dažniausiai naudoju praktikoje.
Terminė dezinfekcija
Tai vienas natūraliausių ir aplinkai draugiškiausių metodų. Terminė dezinfekcija atliekama naudojant karštą vandenį, garus arba tiesiog saulės kaitrą, jei šiltnamis yra gerai uždaromas. Šiltas paviršių plovimas karštu vandeniu (apie 60–80 °C) padeda sunaikinti kenkėjų kiaušinėlius ir grybelines sporas. Garų apdorojimas yra dar veiksmingesnis, tačiau reikalauja specialios įrangos. Saulės sterilizacija (saulės spindulių įšilimu) veikia tik tada, kai šiltnamis pilnai uždaromas kelioms dienoms — saulė įkaitina vidų iki temperatūros, kurioje patogenai žūsta.
Cheminiai dezinfekantai
Tai efektyviausias, bet reikalaujantis atsargumo metodas. Cheminiai preparatai (pvz., specialūs šiltnamių dezinfektantai, oksiduojančios priemonės, natrio hipochloritas) naudojami ten, kur ligų židiniai itin stiprūs arba pernai patyrėte didelį infekcijų protrūkį. Prieš naudojant svarbu laikytis dozių, ekspozicijos laiko ir saugos taisyklių, taip pat vėdinti šiltnamį. Tai priemonės, kurias naudoju tik tada, kai natūralios priemonės aiškiai nebepadeda.
Natūralios ir biologinės priemonės
Biologiniai preparatai (pvz., Trichoderma ar Bacillus subtilis) veikia slopindami patogeninius grybus ir bakterijas. Jie ypač tinka dirvos atnaujinimui, nes nekenkia mikroflorai, o netgi ją praturtina. Natūralūs tirpalai, tokie kaip acto, sodos ar pelenų mišiniai, taip pat padeda sumažinti infekcijų kiekį ant paviršių. Nors šios priemonės gali būti švelnesnės už chemiją, jos puikiai papildo fizinį šiltnamio paruošimą.
Ozonavimas ir dūminės sieros tabletės
Tai labai galingi dezinfekavimo būdai, naudojami tada, kai šiltnamyje buvo dideli ligų protrūkiai: pilkasis puvinys, fitoftora ar bakterinės infekcijos. Sieros dūminės tabletės užpildo visą šiltnamį dūmais ir sunaikina patogenus net sunkiai pasiekiamose vietose. Ozonavimas veikia oksidacijos principu — ozonas neutralizuoja mikroorganizmus nesukeldamas paviršių pažeidimų. Abiem atvejais būtina griežtai laikytis saugumo ir po apdorojimo gerai išvėdinti šiltnamį.
Natūralūs, terminiai ir profesionalūs metodai nėra vienas kito pakaitalai — jie veiksmingiausi, kai naudojami derinyje. Tokiu atveju šiltnamis išvalomas ne tik paviršiuje, bet ir konstrukcijų tarpuose, dirvos paviršiuje bei sunkiai pastebimose vietose.
Kaip atlikti šiltnamio dezinfekciją? (žingsnis po žingsnio)
Prieš pradedant svarbu suprasti, kad dezinfekcija nėra vienos priemonės panaudojimas — tai nuoseklus procesas, kurio kiekvienas žingsnis turi savo paskirtį. Tinkamai atlikta seka lemia, ar šiltnamis bus tik „apvalytas“, ar iš tikrųjų taps saugia aplinka naujam derliui. Todėl čia pateikiu aiškią, praktikoje patikrintą žingsnių eigą.
- Ištuštinkite šiltnamį. Išneškite visus daiktus: vazonus, atramas, dėžes, laistymo įrangą, groteles ir įrankius. Šiltnamis turi būti visiškai tuščias, nes net smulkios detalės gali slėpti infekcijų židinius.
- Pašalinkite organines liekanas. Surinkite visus likusius stiebus, lapus, šakniaplaukius, samanų sankaupas ir susikaupusias piktžoles. Itin svarbu pašalinti ir šaknų fragmentus, nes jie dažnai slepia puvinio židinius. Atliekas išneškite iš sklypo arba sudeginkite.
- Nuplaukite konstrukcijas. Visus paviršius nuplaukite šiltu muiluotu ar sodos tirpalu. Plaunant mechaniniu būdu pašalinamos bioapnašos — būtent jos sumažina bet kokio dezinfektanto efektyvumą ir saugo patogenus nuo sunaikinimo.
- Apdorokite paviršius dezinfekantu. Kai konstrukcijos švarios, naudokite pasirinktą dezinfekcinę priemonę: naturalią, biologinę, terminę ar cheminę. Svarbu apdoroti sujungimus, kampus, dangos raukšles ir vietas, kur kaupiasi kondensatas — būtent čia patogenų lieka daugiausia.
- Išvėdinkite šiltnamį. Po dezinfekcijos atidarykite duris, langus ir leiskite šiltnamiui visiškai išdžiūti. Net natūralios priemonės veikia efektyviau, jei po jų šiltnamis gerai vėdinamas. Jei naudojote chemiją ar sieros dūmus, šis žingsnis yra privalomas.
- Atnaujinkite arba dezinfekuokite dirvą. Dirvos paviršių supurenkite, nuimkite 3–5 cm viršutinio sluoksnio, jei yra ligų ar kenkėjų židinių. Po to naudokite dirvos dezinfekcijos metodą, labiausiai tinkantį jūsų situacijai — biologinį, terminį ar specialius preparatus.
Kai visi žingsniai atliekami nuosekliai, šiltnamis tampa ne tik vizualiai švaresnis, bet ir saugesnis biologine prasme. Toks šiltnamis užtikrina, kad naujai pasodinti augalai turės švarią, kontroliuojamą aplinką, o ligų bei kenkėjų rizika bus minimali visam sezonui.
Dirvos dezinfekcija ir atnaujinimas pavasarį
Dirva šiltnamyje yra vienas pagrindinių ligų ir kenkėjų šaltinių, todėl pavasarį jai skiriu tiek pat dėmesio, kiek ir konstrukcijoms. Per žiemą dirvoje išlieka įvairių patogenų: šaknų puviniais pasižyminčių grybų, bakterinių ligų sukėlėjų, kenkėjų lervų ir kiaušinėlių. Jei dirva neatnaujinama, visi šie židiniai aktyvuojasi vos tik temperatūra pakyla. Dėl to pavasarinė dirvos priežiūra yra ne tik higienos, bet ir derliaus apsaugos priemonė.
Kada tinka terminė dirvos dezinfekcija?
Terminį metodą naudoju tais atvejais, kai žinau, kad šiltnamyje pernai buvo rimtų infekcijų — fitoftoros, šaknų puvinio, fuzariozės. Kaitinimas labai efektyviai mažina patogenų kiekį. Jis gali būti atliekamas dviem būdais: užpilant dirvą karštu vandeniu (60–80 °C) arba naudojant garo generatorių. Po terminio apdorojimo dirva supurenama, leistina jai atvėsti ir tik tada imama sėti ar sodinti. Tai metodas, kuris suteikia greitą rezultatą, tačiau negalima atlikti per vėlai — augalai neturi būti jau pasodinti.
Kada rinktis biologines priemones?
Biologinė dirvos dezinfekcija tinka tada, kai infekcijų lygis nėra kritinis, bet dirva per metus silpnai keitėsi ir joje kaupėsi organinės liekanos. Tokiu atveju dirva apdorojama preparatais su naudingų grybų ar bakterijų kultūromis — dažniausiai Trichoderma ir Bacillus subtilis. Jie slopina patogenus ne cheminiu, o natūraliu konkurenciniu principu: gerosios bakterijos užima dirvos erdves, taip neleisdamos plisti ligų sukėlėjams. Biologinės priemonės taip pat padeda atkurti dirvožemio mikroflorą, todėl tai labai vertinga ilgalaikė investicija.
Dirvos struktūros ir pH atstatymas
Pavasarį taip pat įvertinu dirvos struktūrą. Jeigu ji tampa suslėgta, jaučiamas pelėsio kvapas ar paviršiuje matomos baltos apnašos, tuomet dirvą būtina atnaujinti: supurenti, įmaišyti komposto, biohumuso ar smėlio (jei dirva sunki). Šiltnamio dirvos pH turėtų būti 6,0–6,8 — jei jis nukrypsta, augalai dažniau serga ir prasčiau įsisavina maisto medžiagas. Rūgštesnę dirvą galima pakoreguoti pelenais, šarmingesnę — lengvai rūgštinančiu kompostu.
Kuo daugiau metų ta pati dirva — tuo svarbesnis atnaujinimas
Jeigu šiltnamio dirva nėra keičiama ilgiau nei 3–4 metus, rizika susirgti augalams didėja kelis kartus. Tokiais atvejais rekomenduoju pašalinti bent 5–10 cm viršutinio sluoksnio ir pakeisti jį šviežiu mišiniu. Šiltnamio daržovėms itin svarbus ne tik derlingumas, bet ir mikrobiologinis balansas, kurio negalima pasiekti vien trąšomis. Pavasarinis atnaujinimas yra gera galimybė jį atkurti.
Atlikus dirvos dezinfekciją ir pagerinus struktūrą, šiltnamio augalai visą sezoną auga veiksmingiau, šaknys išlieka sveikos, o ligų protrūkiai tampa daug retesni. Tai vienas darbų, kurie turi ilgiausią poveikį jūsų būsimam derliui.
Šiltnamio dezinfekavimo klaidos, kurios lemia prastesnį derlių
Net ir kruopščiai pasiruošus, šiltnamio dezinfekcija gali būti mažai efektyvi, jei daromos dažnos techninės ar procedūrinės klaidos. Kaip agronomė dažnai matau, kad augintojai stengiasi „pašalinti“ problemą, bet realiai tik dalinai ją sumažina, nes kritiniai židiniai lieka nepaliesti. Toliau pateikiu svarbiausias klaidas ir paaiškinimus, kodėl jos pavojingos.
Per silpnos priemonės arba per trumpas poveikio laikas
Viena dažniausių klaidų — pasirinkti per švelnią priemonę stipriems patogenams. Pavyzdžiui, sodų muilas ar sodos tirpalas puikiai tinka paviršiniam valymui, bet ne visada sunaikina sporų sankaupas ar bakterinius židinius. Taip pat dažnai pamirštama palaikyti priemonę ant paviršiaus tiek laiko, kiek rekomenduoja gamintojas. Per trumpa ekspozicija neleidžia dezinfektantui atlikti savo funkcijos.
Netinkama temperatūra dezinfekcijos metu
Jeigu šiltnamis yra šaltas, o konstrukcijos drėgnos, dezinfekcinės medžiagos veikia daug silpniau. Efektyviausia dirbti tuomet, kai šiltnamio vidaus temperatūra yra bent +10 °C. Šiltoje aplinkoje cheminės ir biologinės priemonės išsisklaido tolygiau, lengviau pasiekia mikroįtrūkius ir geriau reaguoja su organinėmis liekanomis.
Nepakankamai išvalytos konstrukcijos prieš dezinfekciją
Dažnai dezinfekcija atliekama ant paviršių, kurie nebuvo tinkamai nuplauti. Organinės apnašos, samanos, susikaupę riebaliniai sluoksniai ar dulkės sumažina bet kokios priemonės veiksmingumą. Grybų sporos ir bakterijos išlieka po šiomis nuosėdomis, todėl paviršių būtina iš pradžių išvalyti mechaniškai.
Per didelis chemijos naudojimas
Naudojant stiprius chemikalus kyla rizika ne tik pažeisti konstrukcijas, bet ir pakenkti savo sveikatai. Be to, cheminiai likučiai gali absorbuotis į dirvą ir vėliau turėti įtakos augalams. Dėl to chemines priemones renkuosi tik tada, kai šiltnamyje tikrai būta stiprių ligų protrūkių, o natūralūs metodai nepakankamai veiksmingi. Svarbiausia — laikytis dozių ir instrukcijų. „Daugiau“ cheminės medžiagos nereiškia geriau; dažnai tai reiškia tik didesnį pavojų augalams ir žmogui.
Ignoruojami sunkiai pasiekiami taškai
Konstrukcijų sujungimai, kampai, dangos raukšlės, durų viršutinės briaunos ir laistymo vamzdyno jungtys — būtent čia dažniausiai slepiasi kenkėjų kiaušinėliai ir grybelinės sporos. Jei šios vietos paliekamos neapdorotos, jų turinys itin greitai pasklinda po visą šiltnamį, vos tik pakyla temperatūra. Todėl dezinfekuojant verta skirti didžiausią dėmesį būtent šioms vietoms.
Nepakankamas šiltnamio vėdinimas po dezinfekcijos
Nesvarbu, ar naudojate natūralias, ar chemines priemones — po jų visada reikia užtikrinti pakankamą vėdinimą. Neišvėdintas šiltnamis gali išlaikyti didelę drėgmę, o tai sudaro idealias sąlygas ligoms pasikartoti. Jei naudojamos stiprios cheminės priemonės ar sieros dūmai, neišvėdinimas taip pat kelia pavojų sveikatai.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Šiltnamio ištuštinimas | ✓Išnešami visi vazonai, atramos, lovelių likučiai ir įrankiai. | ✓Šiltnamis paruošiamas pilnam valymui ir dezinfekcijai. | ||||||||||
| Organinių likučių pašalinimas | ✓Pašalinami seni stiebai, lapai ir šaknų liekanos, išnešami užkrato židiniai. | ✓Atliekamas papildomas paviršiaus valymas, jei liko pūvančių vietų. | ||||||||||
| Konstrukcijų valymas | ✓Paviršiai nuplaunami šiltu muiluotu ar sodos tirpalu. | ✓Atkreipiamas dėmesys į kampus, sujungimus ir dangos raukšles. | ||||||||||
| Dezinfekavimas | ✓Atliekamas terminis, biologinis arba cheminis dezinfekavimas. | ✓Vyksta pakartotinis apdorojimas sunkiai prieinamose vietose. | ||||||||||
| Dirvos atnaujinimas | ✓Pašalinamas viršutinis sluoksnis, dirva supurenama ir įmaišomas kompostas. | ✓Dirva papildomai apdorojama biologinėmis priemonėmis ir mikroorganizmais. |
Šiltnamio dezinfekcijos privalumai ir trūkumai
Šiltnamio dezinfekcija pavasarį yra vienas efektyviausių būdų užtikrinti sveiką sezoną nuo pat pradžių. Ji sumažina patogenų kiekį, apsaugo jaunus daigus ir padeda išvengti ankstyvųjų ligų protrūkių. Tačiau, kaip ir bet kuri kita priemonė, dezinfekcija turi ir ribotumų — ypač jei atliekama netiksliai arba netinkamai parinktomis priemonėmis.
- Sumažina iki 70 % peržiemojusių ligų ir kenkėjų riziką.
- Sukuria saugų mikroklimatą jaunų daigų augimui.
- Prailgina šiltnamio konstrukcijų tarnavimo laiką.
- Padeda išvengti ankstyvojo sezono ligų protrūkių.
- Pagerina dirvos sveikatą ir mikrobiologinę veiklą.
- Reikalauja laiko ir kruopštaus pasiruošimo.
- Netinkamai pasirinktos priemonės gali sumažinti efektyvumą.
- Cheminės priemonės turi saugos rizikų ir gali reikalauti papildomo vėdinimo.
- Paviršutiniškas dezinfekavimas neapsaugo nuo paslėptų židinių.
- Netinkamas naudojimas gali pakenkti dirvožemio mikroflorai.
Kaip užtikrinti sveiką derlių visam sezonui?
Pavasarinė šiltnamio dezinfekcija yra kertinis žingsnis, nuo kurio prasideda visas augalų sveikatos sezonas. Išvalius konstrukcijas, sutvarkius dirvą ir pašalinus peržiemojusius patogenus, šiltnamis tampa sterilesne, stabilesne ir kontroliuojama aplinka, kurioje augalai gali augti be streso. Kaip agronomė nuolat matau, kad būtent švarus šiltnamio startas lemia, ar daržovės bus atsparios ligoms, ar reikės nuolat kovoti su infekcijomis ir kenkėjais.
Svarbiausia — vykdyti dezinfekciją sistemingai. Mechaninis valymas, natūralios priemonės ir tik prireikus naudojamos profesionalios dezinfekcijos technikos sudaro tvirtą kompleksą, kuris užkerta kelią ligoms dar prieš joms pasirodant. Tvarkinga dirva, išdžiovintos konstrukcijos ir vėdinimas leidžia augalams startuoti stipriai ir formuoti sveiką derlių be papildomo streso.
Atlikus dezinfekciją, šiltnamis tampa patikima baze, kurioje pakanka reguliarios priežiūros: tinkamo laistymo, mikroklimato valdymo ir natūralios augalų apsaugos. Tokiu būdu daržovės auga vienodai, mažiau serga ir užaugina kokybišką, stiprų derlių.
