Kregždės daugeliui siejasi su pavasariu ir gyvybe, tačiau kai jos pasirenka namų sienas, balkoną ar pastogę, romantika greitai baigiasi. Iš savo patirties galiu pasakyti – dažniausiai problema kyla ne dėl pačių paukščių, o dėl purvo, triukšmo ir nuolatinės netvarkos, kuri atsiranda po jų lizdais.
Svarbu iškart pasakyti vieną dalyką: kregždės yra saugomi paukščiai, todėl su jomis reikia elgtis atsakingai. Netinkami veiksmai gali ne tik būti neefektyvūs, bet ir užtraukti nemalonumus. Dėl to tikslas nėra naikinti ar žaloti, o atbaidyti ir nukreipti jas kitur, kol dar nėra lizdų arba kai jaunikliai jau palikę lizdus.
Kodėl kregždės renkasi namus, balkonus ir pastoges
Kad kregždes būtų galima veiksmingai atbaidyti, pirmiausia reikia suprasti jų elgesio logiką. Iš savo patirties galiu pasakyti – kregždės nėra „įkyrios“, jos tiesiog ieško vietos, kuri jų akimis yra ideali jaunikliams auginti.
Pagrindinė priežastis – saugumas. Po stogu, balkono perdanga ar pastogėje kregždžių lizdai yra apsaugoti nuo lietaus, vėjo ir daugumos plėšrūnų. Tokiose vietose jauniklių išgyvenimo tikimybė yra gerokai didesnė nei atviroje gamtoje.
Antra labai svarbi priežastis – patogus paviršius lizdams lipdyti. Kregždės lizdus lipdo iš purvo, todėl joms reikalingas šiurkštesnis, ne visiškai lygus paviršius. Tinkuotos sienos, balkono lubos, sijos ar pastogės kraštai joms tam puikiai tinka.
Trečias veiksnys – maisto artumas. Kregždės minta skraidančiais vabzdžiais, o jų ypač daug būna šalia žmonių – soduose, kiemuose, prie apšvietimo, šiltnamių. Jei aplink namą gausu vabzdžių, kregždėms labai patogu maitintis ir grįžti į lizdą.
Dar vienas svarbus dalykas – vietos pastovumas. Jei kregždės vienais metais sėkmingai perėjo jauniklius, labai didelė tikimybė, kad jos grįš į tą pačią vietą ir kitą sezoną. Todėl problemos dažnai kartojasi kasmet, jei nieko nesiimama.
Būtent todėl atbaidymas visada veikia geriausiai dar prieš lizdų atsiradimą. Kai kregždės jau įsikūrusios ir peri, galimybių beveik nebelieka – tada belieka laukti sezono pabaigos.
Kada galima atbaidyti kregždes, o kada to daryti negalima
Ši tema labai svarbi, nes čia dažniausiai padaromos didžiausios klaidos. Kregždės Lietuvoje yra saugomi paukščiai, todėl jų atbaidymas turi aiškias ribas. Iš savo patirties galiu pasakyti – daug problemų būtų išvengta, jei žmonės žinotų kada veikti galima, o kada jau per vėlu.
Kregždes galima atbaidyti iki tol, kol jos dar nepradėjo lipdyti lizdų. Praktikoje tai reiškia ankstyvą pavasarį, kai jos tik grįžta ir ieško vietos. Būtent šiuo laikotarpiu visos prevencinės priemonės veikia geriausiai ir yra teisėtos. Jei kregždėms nepatinka vieta nuo pat pradžių, jos paprasčiausiai išskrenda kitur.
Kai lizdas jau pradėtas lipdyti, situacija tampa sudėtingesnė. Net ir dalinai suformuotas lizdas dažnai laikomas saugomu, todėl jo šalinimas ar trikdymas gali būti vertinamas kaip pažeidimas. Tokiu atveju geriausia sustoti ir ieškoti sprendimų, kurie nepažeistų paukščių.
Jei kregždės jau peri arba lizde yra jauniklių, bet koks atbaidymas ar lizdo ardymas yra draudžiamas. Tokiu atveju tenka palaukti, kol jaunikliai užaugs ir lizdas bus apleistas. Tai gali būti nemalonu, bet tai vienintelis teisėtas kelias.
Svarbu žinoti ir tai, kad net ir pasibaigus perėjimo sezonui, lizdų šalinimas turi būti daromas atsargiai. Aš visada rekomenduoju tai daryti rudenį arba žiemą, kai kregždės jau seniai išskridusios ir nėra jokios rizikos joms pakenkti.
Trumpai tariant, efektyvus ir teisėtas kregždžių atbaidymas visada prasideda laiku. Kuo anksčiau pastebi jų bandymus įsikurti, tuo daugiau turi galimybių išspręsti problemą be konfliktų ir pasekmių.
Veiksmingi būdai atbaidyti kregždes nuo namo, balkono ar pastogės
Paviršių padarymas netinkamų lizdams
Vienas efektyviausių sprendimų yra pakeisti paviršių, prie kurio kregždės bando lipdyti lizdus. Joms reikalingas šiurkštus pagrindas, todėl lygus ar statiškai nepatogus paviršius tampa rimta kliūtimi. Toks sprendimas ypač pasiteisina po stogo kraštais ar balkono perdangomis, jei įrengiamas dar prieš kregždėms bandant įsikurti.
Vizualiniai trikdžiai
Vizualinės baidyklės gali padėti tik tada, kai jos juda arba keičia padėtį. Blizgantys ar vėjyje judantys elementai trumpam sukuria nepatogumo jausmą, tačiau prie statiškų objektų kregždės greitai pripranta. Dėl to tokius sprendimus reikia periodiškai keisti arba perkelti, kad efektas išliktų.
Tinklinės ir fizinės užtvaros
Fizinės užtvaros yra vienas patikimiausių būdų balkonuose ir pastogėse. Smulkus, tvirtai pritvirtintas tinklas neleidžia kregždėms patekti į pasirinktą vietą ir dažnai išsprendžia problemą visam sezonui. Labai svarbu, kad tinklas būtų be plyšių, nes net maža anga gali tapti kvietimu sugrįžti.
Aplinkos sąlygų keitimas
Kregždės lizdus lipdo iš purvo, todėl nuolat drėgnos vietos šalia namo joms yra patrauklios. Sumažinus purvo ir stovinčio vandens kiekį prie sienų, pamatų ar takų, vieta tampa mažiau tinkama lizdams. Tai nėra greitas sprendimas, bet ilgainiui labai sumažina jų susidomėjimą.
Ko geriau nedaryti
Yra priemonių, kurios atrodo patrauklios, bet praktikoje neveikia. Ultragarsiniai prietaisai, kvapai ar garsiniai gąsdintuvai dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato. Taip pat nereikėtų bandyti ardyti lizdų per perėjimo sezoną – tai ne tik neefektyvu, bet ir draudžiama.
Dažniausios klaidos bandant atbaidyti kregždes
Per vėlyvas veikimas
Dažniausia klaida – imtis veiksmų tada, kai kregždės jau pradėjo lipdyti lizdą arba peri. Tuo metu galimybės labai ribotos, o bet koks ardymas ar trikdymas tampa neteisėtas. Veiksmingiausia visada yra prevencija ankstyvą pavasarį, dar prieš joms įsikuriant.
Tikėjimasis „greito sprendimo“
Daugelis tikisi, kad pakaks vieno veiksmo ar vienos priemonės. Praktikoje taip beveik nebūna. Kregždės greitai prisitaiko, todėl pavienis sprendimas dažnai duoda tik trumpalaikį efektą. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis metodus ir palaikant juos nuosekliai.
Statiškų baidyklių naudojimas
Statiški daiktai, pakabinti „visam laikui“, dažniausiai neveikia. Kregždės prie jų pripranta per kelias dienas ir elgiasi lyg nieko nebūtų. Jei naudojami vizualiniai trikdžiai, jie turi judėti arba periodiškai keisti vietą.
Netinkamai įrengtos užtvaros
Tinklas ar fizinė kliūtis gali būti labai veiksminga, tačiau tik tada, kai ji įrengta be tarpų. Net maža anga dažnai tampa pakankama, kad kregždės rastų kelią į vidų. Skubotai pritvirtintos užtvaros dažniausiai nuvilia.
Lizdų ardymas ne laiku
Tai viena rimčiausių klaidų. Bandymas pašalinti lizdą per perėjimo sezoną ne tik neveikia, bet ir gali sukelti teisinių problemų. Tokie veiksmai dažnai baigiasi tuo, kad kregždės tiesiog stato naują lizdą šalia.
