Prisipažinsiu – kai pirmąkart susidūriau su tripsais, net nesupratau, kad tai būtent jie. Uogos pradėjo keistai blukti, ant žiedų atsirado rusvų brūkšnių, o kai kurių uogų paviršius atrodė tarsi „pašerpetojęs“. Tuo metu vis dar galvojau, kad čia šiek tiek saulės nudegino ar trūksta mikroelementų. Kai vėliau, pasilenkęs po krūmais, pamačiau vos matomus judančius vabaliukus – supratau, kad reikalas rimtas.
Tripsai – maži, vos kelių milimetrų ilgio kenkėjai, kurie siurbia augalų sultis. Jie dažniausiai slepiasi žieduose, uogų koteliuose ar po lapais, ir nors plika akimi jų sunku pastebėti, padaryta žala labai aiški. Man tai buvo pirmoji pamoka – ne tik kuo purkšti, bet kada imtis veiksmų, kad žala būtų minimali.
Laikui bėgant išsiugdžiau tam tikrą rutiną – kada stebėti, kada reaguoti, kada neverta iškart griebtis chemijos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką pats sužinojau savo braškyne – ir per klaidas, ir per sėkmingus bandymus.
Kaip atpažinti, kad braškes puola tripsai
Pirmas ženklas, kuris man pasirodė įtartinas, buvo keistai pabąlę žiedlapiai – lyg ir nešvarūs, bet ne nuo žemės, o tarsi pažeisti iš vidaus. Kai prieini arčiau, pastebi smulkias, balkšvas ar rusvas dėmes – ne plėmais, bet išsibarsčiusias, tarsi gyslomis. Tuo metu dar neįtariau nieko rimto, bet kai išsiskleidė daugiau žiedų ir jie pasidarė deformuoti ar netgi susisukę, jau supratau – čia kažkas „graužia“ iš vidaus.
Tripsai, kaip išsiaiškinau, minta ne tik lapais, bet ir žiedais bei pačiomis besiformuojančiomis uogomis. Kai užsimezgusios braškės pradėjo darytis blukesnės, o kai kurios turėjo „įgnybtą“ paviršių, buvau tikras – turim problemą.
Vienas patikimiausių metodų, kurį naudoju iki šiol – baltas popieriaus lapas arba lėkštelė. Tiesiog pakratyk žiedyną virš popieriaus – jei ten pabira maži, greitai judantys vabaliukai (kartais vos gelsvi, rusvi, net permatomi) – vadinasi, turi reikalų su tripsais. Tai ypač naudinga tada, kai simptomai dar neryškūs.
Ką dar pastebėjau – ne visos veislės vienodai jautrios. ‘Asia’ ir ‘Rumba’ mano braškyne nukentėjo labiau nei, tarkim, ‘Florence’. Atrodo, kad ryškesni žiedai arba atviresni žiedynai labiau traukia šiuos kenkėjus.
Kada dažniausiai braškes užpuola tripsai?
Iš mano patirties, tripsai aktyvūs nuo gegužės vidurio iki liepos pradžios, bet piką dažniausiai pasiekia per žydėjimą arba vos jam pasibaigus. Pirmąkart su jais susidūriau gana anksti – gegužės pabaigoje, kai kelios veislės kaip tik buvo pilname žydėjime. Tuo metu oro temperatūra kelias dienas iš eilės laikėsi virš +23 °C, buvo sausa ir beveik be vėjo – klasikinės sąlygos, kurios, kaip vėliau išsiaiškinau, itin palankios tripsams daugintis.
Sausros, ypač kai kelias dienas nebuvo lietaus ir žemė kieta, padidina jų aktyvumą. Vėliau pastebėjau, kad drėgnesnėmis vasaromis tripsų praktiškai nebūna, arba jie nepadaro didelės žalos – todėl braškių laistymas ir mulčiavimas ne tik drėgmei palaikyti, bet ir kaip prevencinė priemonė nuo tripsų tikrai pasiteisina.
Įdomus pastebėjimas: tripsai dažniau puola ankstyvąsias ir remontantines veisles, nes jos žydi tuo metu, kai tripsų populiacija sparčiausiai kyla. ‘Rumba’, ‘Honeoye’, net ‘Sonata’ pas mane nukentėjo labiausiai. Tuo tarpu vėlyvos veislės, tokios kaip ‘Malvina’, buvo beveik nepažeistos – matyt, tripsų populiacija natūraliai sumažėja iki to laiko.
Kai kurie augintojai pastebi jų bangas ir rugpjūtį, kai šilta ir sausa, tačiau pagrindinė banga – pavasaris, žydėjimo pikas. Todėl stebėjimą reikėtų pradėti jau nuo pumpurų brinkimo.
Kada purkšti: optimalus laikas
Per kelis sezonus išmokau vieną paprastą taisyklę: jei matai tripsus žieduose – šiek tiek pavėluota, nes žala jau pradėta. Todėl geriausia purkšti prieš žydėjimą arba pačioje žydėjimo pradžioje, kai tripsai pradeda aktyvėti, bet dar nespėja išplisti.
Aš purškiu dviem etapais:
- Pirmas purškimas – kai žiedynai pradeda kilti iš lapijos, bet dar tik formuojasi pumpurai. Tai būna apie gegužės 15–20 d., priklausomai nuo sezono. Tokiu metu galima naudoti ir švelnesnes priemones – jos netrukdo bičių aktyvumui, nes dar nėra žydinčių žiedų.
- Antras purškimas – jei būtina, po pirmųjų tripsų pastebėjimo žieduose, dažniausiai tai apie gegužės 25–30 d. Tuo metu jau vartoju tik tikslinius preparatus ir renkuosi laiką, kai neaktyvios bitės – vakare arba labai anksti ryte. Jei jau formuojasi uogos, vėlyvas purškimas turi būti itin atsargus, kad nepaliktų likučių ant derliaus.
Man vieną sezoną buvo taip, kad pirmą purškimą praleidau, nes atrodė, jog viskas ramu. Tripsai pasirodė labai staiga – po savaitės be lietaus, žiedai jau buvo iškreipti, o dalis uogų deformuotos. Tada jau teko purkšti du kartus iš eilės kas 4 dienas, kad bent šiek tiek sustabdyčiau pažeidimus – bet žalos visiškai išvengti nepavyko.
Svarbus aspektas – braškių vystymosi stadija. Geriausias momentas – kai tripsai jau pradeda lįsti (šiluma + pumpurai), bet dar neprasidėjo intensyvus žydėjimas. Tokiu atveju galiu naudoti švelnesnes, ekologiškesnes priemones ir nesugadinti žiedo, uogos ar pakenkti bitėms.
Kuo purkšti – pasirinkimai (cheminiai ir natūralūs)
Per keletą sezonų esu išbandęs tiek chemiją, tiek biologines priemones, tiek ir liaudiškus metodus. Turiu pripažinti – efektyvumas skiriasi labai stipriai, ypač priklausomai nuo tripsų gausos ir purškimo laiko.
Cheminiai preparatai
Kai užpuolimas stiprus – vien natūralių priemonių nepakanka. Tada naudoju sisteminius ar kontaktinius insekticidus. Iš veiksmingų, bet legaliose normose patvirtintų, naudoju:
- Spinosad (pvz. produktai su spinetoramu) – labai efektyvus, ypač prieš tripsus, bet reikia naudoti tiksliai, laikantis karencijos laikotarpių.
- Lambda-cihalotrinas – greitas poveikis, bet stipriai kerta ir per naudingus vabzdžius.
- Aukštos koncentracijos piretroidai – veikia, bet dažnai tripsai išvysto atsparumą.
Vienais metais, kai purškiau per vėlai, išbandžiau net ir du skirtingus preparatus paeiliui, kad suvaldyt situaciją – padėjo, bet uogų vaizdas vis tiek buvo „pakramtytas“. Pamoka – ne kuo purkšti svarbiausia, o kada.
Biologiniai ir natūralūs sprendimai
Tais metais, kai tripsų pasitaiko mažiau, renkuosi švelnesnes priemones:
- Neem aliejus (Azadirachta indica) – labai veiksmingas, jei purškiama reguliariai. Sumažina kenkėjų aktyvumą, nekenkia bitėms. Turi savitą kvapą, bet uogoms neturi įtakos.
- Žalias muilas su česnaku – iš savo raugto česnako ekstrakto darau 1:5 tirpalą, maišau su muilu, ir purškiu kaip prevencinę priemonę.
- Dilgėlių ir serenčių užpilai – šiek tiek padeda, bet ne kaip pagrindinis ginklas. Veikiau kaip foninis imuniteto palaikymas.
Kai kartą išbandžiau tik žolelių mišinius be jokio veiklesnio produkto – tripsai išsijuosę puotavo. Tai parodė, kad natūralūs sprendimai veikia, bet tik kai užkratas dar mažas arba kai jie naudojami prevenciškai.
Ar verta purkšti profilaktiškai?
Tai vienas iš tų klausimų, kuriam atsakymas pasikeitė man bėgant metams. Pradžioje buvau kategoriškas: jokių profilaktinių purškimų – tik tada, kai yra reali grėsmė. Tuo vadovaudamasis pirmąjį sezoną apskritai nieko nedariau iki pirmųjų pažeidimų – ir po to jau teko gelbėti situaciją „gaisro“ būdu.
Kitais metais pabandžiau kitokią taktiką – purškiu neem aliejumi dar prieš žydėjimą, kai dar nėra tripsų aktyvumo, bet oras šiltėja. Tai buvo gegužės vidury. Rezultatas – žymiai mažiau pažeidimų, o pagrindinio purškimo cheminių nereikėjo.
Kai vieną sezoną iš smalsumo nupurškiau pusę lysvės prevenciškai, o kitą pusę palikau „gamtiškai“, skirtumas buvo akivaizdus: nepurkštoje dalyje žiedai buvo blankesni, uogos deformuotos, o purkštoje – beveik visos uogos sveikos, formingos.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį: profilaktinis purškimas turi būti labai gerai apskaičiuotas laike. Jei purkši per anksti – poveikis nublanksta. Jei per vėlai – tripsai jau spėja pakenkti. Taip pat negalima naudoti stiprių cheminių priemonių profilaktiškai, ypač per žydėjimą – didelė rizika pakenkti bitėms, blakėms, boružėms.
Šiandien mano požiūris toks: taip, verta purkšti profilaktiškai, bet tik natūraliomis priemonėmis, ir tik jei matau, kad artėja sausas, šiltas periodas. Jei oras lietingas ir vėsus – dažniausiai nieko nedarau, nes tripsai aktyvūs tik šiltu, sausu oru.
Papildomos apsaugos priemonės
Purškimas – ne vienintelė priemonė. Per laiką supratau, kad jei pasirūpini braškių aplinka ir sveikata, tripsų atsiranda mažiau, o jei ir pasirodo – padaryta žala mažesnė. Todėl įtraukiau kelis papildomus veiksmus į savo kasdienę priežiūrą.
1. Mulčiavimas – ne tik drėgmei
Pirmiausia – mulčiavimas šiaudais arba stambesne medžio drožle. Pastebėjau, kad lysvėse, kur žemė nuoga, tripsų pažeidimų būna daugiau. Mulčiuotas paviršius sulaiko drėgmę, o tripsai nemėgsta drėgnos aplinkos – ypač jei viršus užtamsintas.
Vienais metais mulčiavau tik vieną lysvę – ten tripsų beveik nebuvo. Dabar tai darau visur, ir net jeigu užsikrečia, žala būna minimali.
2. Laistymas – kaip apsauga
Kai per karštį laistydavau tik rytais, tripsai suaktyvėdavo dieną. Kai pradėjau laistyti vakarais, gausiai po lapija, pastebėjau, kad jų populiacija mažėja. Drėgmė, matyt, trukdo jiems daugintis, o kai kurios lervos net žūva.
Svarbiausia – nelaistyti „iš viršaus per žiedus“, ypač jei jau yra uogų, bet drėkinti dirvą ir apatinę augalo dalį. Geriausiai tam tinka lašinimo sistema arba rankinis purkštuvas su ilgu kaklu.
3. Agroplėvelės – efektyvios tik iš dalies
Bandžiau dengti braškes agroplėvele, tikėdamasis, kad uždara aplinka atbaidys tripsus. Iš dalies padėjo – tripsai nesiveisė po danga, bet padidėjo kiti rūpesčiai: greičiau vystėsi pelėsiai, lapai gelto. Taigi agroplėvelė veikia, bet reikia vėdinti, kad nepakenktum labiau nei padedi.
4. Gamtiniai priešai – verta skatinti
Viename sename forume perskaičiau, kad boružės ir kai kurios blakės minta tripsais. Vieną sezoną specialiai palikau tarp lysvių šiek tiek ramunėlių ir serenčių – pastebėjau, kad boružių padaugėjo, o pažeidimų sumažėjo. Vėliau supratau, kad įvairovė aplink braškyną padeda subalansuoti vabzdžių ekosistemą.
Nuo tada šalia braškių visad palieku bent kelias juostas su gėlių ir net šiek tiek piktžolių ribose. Tai sumažina tripsų koncentraciją vienoje vietoje.
Ką darau savo braškyne
Šiandien kovą su tripsais laikau kombinuotu procesu, o ne tik „purškimo klausimu“. Kai pradėjau taikyti sistemą, nebeprireikė jokių panikinių veiksmų sezono viduryje – viskas vyksta valdomai.
Mano eiga paprastai atrodo taip:
- Stebėjimas nuo gegužės pradžios – 1–2 kartus per savaitę purtau žiedus virš balto lapo ir ieškau pirmųjų vabzdžių.
- Profilaktinis purškimas natūraliu neem aliejumi apie gegužės 12–15 d. (jei oras sausas ir šiltas). Tada dar nėra žiedų, tad bitėms nepavojinga.
- Mulčiuoju visas lysves – medžio drožlėmis ar šiaudais, kad išlaikyčiau drėgmę ir atbaidyčiau tripsus nuo lizdų darymo žemėje.
- Jei po savaitės randu pirmus tripsus žieduose – purškiu dar kartą, bet švelniai (žalias muilas su česnaku, neem).
- Tik jei užkratas stiprus – griebiuosi stipresnės chemijos, ir tik vakare, kad apsaugočiau naudingus vabzdžius.
- Visą sezoną palaikau įvairovę lysvėse – gretimuose tarpuose auga serenčiai, mėtos, kartais net peletrūnas – smulkūs žiedai traukia boružes ir blakes.
- Laistau dažniausiai vakarais, po lapija, kad dirvožemis būtų vėsesnis ir drėgnesnis – tai slopina tripsų plitimą.
Toks modelis man leidžia išvengti masinės žalos, o daug metų jau visai išvengiu cheminių purškimų. Tiesa, kiekvienas sezonas kitoks – bet turint planą, net ir netikėtumas nebesukelia panikos.
