Pamenu, kai dar buvau vaikas, močiutė sakydavo: „Jei gėlynas žydi tik vieną mėnesį – vadinasi, šeimininkas tingėjo pasidomėti, ką sodinti.“ Ir buvo ji teisi kaip reta. Pas mus kaime tokie krūmai augdavo nuo pavasario iki pat pirmųjų šalnų, ir kiemas visada atrodydavo gyvas. Šiandien, kai sodybose norisi ir spalvų, ir mažiau rūpesčių, ilgai žydintys dekoratyviniai krūmai tampa tikru išsigelbėjimu.
Per tiek metų savo darže ir gėlyne esu išbandęs visko – nuo spirejų iki kaprizingų rododendrų. Tad šiame straipsnyje papasakosiu, ką verta sodinti, jei norite, kad kiemas visą sezoną liepsnotų spalvomis, kaip tą darė mūsų senolių darželiai.
| Bendros ilgai žydinčių krūmų savybės | |
|---|---|
| Aukštis | Nuo 0,8 iki 3 m (priklauso nuo veislės) |
| Atsparumas šalčiui | Dauguma – iki -25 °C |
| Dirvos poreikiai | Gerai drenuota, vidutinio derlingumo dirva |
| Kilmė | Europa, Azija, Šiaurės Amerika |
| Gyvenimo trukmė | 10–30 metų, tinkamai prižiūrint |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Nuo gegužės iki spalio |
| Žiedų spalvos | Balta, rožinė, violetinė, geltona, raudona |
| Žiedynų tipas | Kekės, rutuliukai, varpos, šluotelės |
| Kvapas | Nuo švelnaus iki intensyviai aromatingo |
| Žydėjimo trukmė | 6–12 savaičių |
Kodėl verta rinktis ilgai žydinčius krūmus
Pamenu, kaip mūsų kaimynė Ona visada sakydavo: „Krūmas – kaip šeimos narys: jei juo rūpinsi, jis padėkos žiedais.“ Ir žinok, iš tikrųjų taip ir yra. Ilgai žydintys dekoratyviniai krūmai ne tik džiugina akis, bet ir sutaupo laiko – jų nereikia persodinti kasmet, jie kantriai išgyvena šalnas, o vasarą žydi taip, kad net pravažiuojantys sustoja pasižiūrėti.
Šie krūmai:
- sukuria foną gėlynui,
- suteikia struktūrą sklypui,
- leidžia derinti spalvas taip, kad kiemas visada būtų gyvas.
Tai tarsi ilga pasaka, kurią kasmet rašo pats sodas — nuo pavasarinės švelniai geltonos iki rudeniškos violetinės.
Ilgai žydintys krūmai saulėtoms vietoms
Pamenu, kai pirmą kartą sodinau savo sodyboje budlėją, senelis tik palingavo galvą ir pasakė: „Saulė krūmą maitina, bet ir charakterį parodo.“ Ir iš tiesų — saulėtomis vietomis džiaugiasi ne kiekvienas augalas, bet ilgai žydintys krūmai ten atsiskleidžia visu gražumu. Jei turi kiemo vietą, kur saulė kepina nuo ryto iki vakaro, šie krūmai bus tikras džiaugsmas akims.
Budlėja (Drugelių krūmas)
Budlėja – tikra kiemo karalienė. Jos žiedynai tokie kvapnūs, kad visa apylinkė žino, kada ji žydi. Būtent todėl kaime ją vadindavome „bitininko drauge“ — tiek daug vabzdžių aplink ją sukdavosi.
- Žydi liepos–rugsėjo mėn.
- Spalvų pasirinkimas nuo balto iki sodriai violetinio.
- Labai mėgsta saulę ir lengvą, laidžią dirvą.
- Kuo daugiau saulės — tuo ilgesnis žydėjimas.
Patarimas iš močiutės daržo: „Budlėjai duok saulės ir vyk sau reikalais — ji tau atsilygins žiedų upeliais.“
Spireja (Viksvažiedė gėelioja)
Spirejos – vienos ištvermingiausių dekoratyvinių krūmų. Pas mus kaime jos augdavo prie kiekvieno takelio, nes močiutės mėgo augalus „kurie žydi patys be rūpesčių“.
- Žydi birželio–rugpjūčio mėn., kai kurios veislės – net du kartus per sezoną.
- Yra baltų, rausvų ir tamsiai rožinių žiedų.
- Puikiai toleruoja karštį ir sausrą.
Jei nori mažos priežiūros ir daug žiedų – spireja nepakeičiama.
Ilgai žydinčios rožės (krūminės veislės)
Rožės išlepintos? Oj, ne visos. Pas mus sodyboje dar prosenelė augino krūmines rožes, kurios žydėjo iki pat šalnų — ir dar atrodydavo kaip iš paveikslo.
- Žydi nuo birželio iki spalio, ypač atkaklios pakartotinės žydėjimo veislės.
- Geriausiai žydi visą dieną apšviestose vietose.
- Reikia reguliaraus genėjimo ir trąšų, bet atsilygina neįtikėtinu vaizdu.
Senelio posakis: „Rozę mylėk, kaip žmoną — atsargiai, bet nuolat.“
Perovski̇ja (Rusiškasis šalavijas)
Jei nori žiedų debesies nuo vasaros vidurio iki rudens — perovskija tam idealiai tinka.
- Žydi liepos–spalio mėn.
- Žiedai švelniai mėlyni, labai dekoratyvūs.
- Atspari sausroms ir karščiams.
Šis krūmas suteikia lengvumo, ore plevenančio rūko efektą — ypač gražiai atrodo šalia rožių ar žolynų.
Ožekšnis (Kai kurios veislės žydi ilgai)
Nors paprastai žinomas dėl margų lapų, ožekšnis turi veislių, kurios vasarą pasipuošia ilgai išsilaikančiais smulkiais žiedeliais.
- Žydėjimas birželio–liepos mėn.
- Gerai toleruoja sausrą ir karštį.
- Tinka gyvatvorėms ar kaip spalvinis akcentas.
Ilgai žydintys krūmai pavėsiui ir pusšešiui
Sode visada yra ta vieta, kur saulė užeina tik kelioms valandoms, o kartais visą dieną laikosi vos švelnus prietemas. Pamenu, močiutė tuos kampus vadino „vėsos kišenėmis“. Ten dažniausiai sodindavo augalus, kurie mėgsta ramybę ir vėsumą, bet vis tiek žydi taip, kad net kaimynai ateidavo pasmalsauti.
Pusšešis ir pavėsis tinka daugiau krūmų, nei daug kas mano. Ypač tam tikros ilgai žydinčios veislės, kurios nuo per kaitrių saulės spindulių net prarastų spalvą.
Hortenzijos – pavėsio karalienės
Niekuomet nepamiršiu, kaip mano mama sakydavo: „Hortenzija mėgsta būti valdove – duok jai ramybę, drėgmės ir šešėlio, o ji tau padovanos žiedų debesis.“ Taip ir yra. Hortenzijos žydi kelis mėnesius iš eilės, o jų žiedynai tokie dideli, kad atrodo, lyg kažkas pribėrė spalvotų kamuolių.
Hortenzijų ypatybės pavėsiui
| Savybė | Apibūdinimas |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Birželis – rugsėjis |
| Dirvos poreikiai | Drėgna, rūgštesnė, puri žemė |
| Šviesos poreikis | Pusšešis arba šviesus pavėsis |
| Priklausomybė nuo priežiūros | Vidutinė – svarbiausia nuolatinė drėgmė |
Hortenzijų veislių gausa leidžia išgauti ir baltus, ir mėlynus, ir rožinius tonus, priklausomai nuo dirvos pH. Vėsios vietos joms – didžiausia dovana.
Rododendrai – ilgai žydintys pusšešio grafai
Rododendrai pas mus kaime buvo laikomi prabangos ženklu. Ne dėl to, kad sunkūs, o dėl to, kad kas mokėjo teisingai prižiūrėti rododendrą, tas turėjo tikrą botanikos perlą. O kai subręsta tinkamose sąlygose, jų žydėjimas būna toks gausus, kad žiedų beveik daugiau nei lapų.
Rododendrai:
- mėgsta rūgščią dirvą (pH 4.0–5.0)
- žydi gegužę–birželį
- vertina nuo kaitros saugomą pusšešį
- mėgsta drėgną, bet nepermirkusią žemę
Patarimas iš prosenelės: „Rododendras – kaip aristokratas: nemėgsta nei triukšmo, nei kaitros, nei sausros.“
Weigela (veigelė) – pavėsyje žydinti stebukladarė
Nors dažniausiai sodinama pusiau saulėtoje vietoje, veigelė puikiai jaučiasi ir pavėsyje, ypač rytais ar vakarais apšviečiamose vietose. Jos žiedai trimitų forma ir labai gausūs.
Kodėl verta rinktis veigelę pavėsiui?
Jos žiedynai spalvingi: nuo švelniai rožinių iki intensyviai tamsių tonų. Pavėsyje spalva išlieka sodresnė, nei kepinant saulėje.
Krūmų derinimas, kad spalvos išliktų nuo pavasario iki šalnų
Kai pirmą kartą bandžiau susiplanuoti krūmų žydėjimą visam sezonui, senelis tik nusijuokė ir tarė: „Tu juos suderink kaip muzikos instrumentus – vieni pradeda anksti, kiti priima vidurį, o treti užbaigia koncertą.“ Ir ši patarlė man iki šiol galvoje skamba kiekvieną kartą, kai pradedu komponuoti naują gėlyną.
Pirmas žydėjimo etapas prasideda pavasarį. Čia ypač tinka forsitijos ir ankstyvosios spirejos. Kai sniegas vos nutirpsta, jos jau ruošiasi skleistis. Tuo metu sode dar niekas nežydi, todėl jų geltoni ir balti žiedai tampa tikru švyturiu. Be jų pavasaris būtų blankus.
Antras etapas — vasara. Čia į areną išeina budlėjos, veigelės ir hortenzijos. Jos žydi ilgai, pilnais žiedynais, ir būtent jos užtikrina, kad kiemo spalvos nenutrūktų. Aš visada sodinu jas taip, kad viena krūmų grupė pereitų į kitą, tarsi lėtai išsiskleidžianti knygos iliustracija.
Trečiasis etapas — ruduo. Tai metas, kai auksaspalviai lapai konkuruoja su vėlyva hortenzijų ir kai kurių rožių spalva. Jie nebūtinai žydi itin gausiai, bet išlaiko spalvinį gyvumą iki pat šalnų. Vėlyvą rudenį ypač gražiai atrodo panikinės hortenzijos, kurios lėtai tamsėja į rausvai rudus tonus.
Norint, kad spalvos niekada nesibaigtų, naudoju labai paprastą taisyklę: krūmai turi būti suderinti ne tik pagal žydėjimo laiką, bet ir pagal spalvinį toną. Pavyzdžiui, jei pavasarį dominuoja geltona, vasarai sodinu švelniai rožinę ar baltą, kad spalvos neužgožtų viena kitos. Tokiu būdu spalvų banga juda natūraliai, be aštrių perėjimų.
Dar vienas dalykas, kurį išmokau būdamas dar visai vaikas: svarbu sodinti krūmus grupėmis, o ne vienus pavieniui. Trys hortenzijos kartu atrodo ne tris, o dešimt kartų geriau. Tos pačios spalvos kartojimas sukuria tvarkos jausmą, o skirtingų krūmų tarpusavio ritmas leidžia kiemui atrodyti kaip gyvai įrengtam.
Galėčiau pasakyti ir taip: derinant krūmus reikia jausti ne tik spalvą, bet ir metų laikų pulsą. Jei krūmai sukomponuoti teisingai, kieme visada bus ką žiūrėti — nuo pirmųjų pumpurų iki paskutinių rudens žiedų.
Kaip prižiūrėti, kad žydėjimas būtų kuo ilgesnis
Kai tik pradėjau savo pirmuosius dekoratyvinių krūmų bandymus, senelis vis sakydavo: „Krūmas žydi tiek, kiek tu su juo susikalbi.“ Ir žinai, tame daug tiesos. Ilgas žydėjimas atsiranda iš mažų, bet teisingų įpročių. Čia surinkau svarbiausius principus, kurie man patys patikimiausi.
Pagrindinės taisyklės, kurios labiausiai prailgina žydėjimą
• Reguliarus, bet saikingas laistymas (ypač vasarą).
• Teisingas genėjimas pagal krūmo rūšį.
• Subalansuotos trąšos skirtingais sezonais.
• Dirvos mulčiavimas tam, kad sulaikytų drėgmę.
• Tinkama vieta – pagal šviesą ir mikroklimatą.
• Nuvytusių žiedynų šalinimas, kad augalas nenaudotų energijos sėkloms.
Laistymas – žydėjimo pagrindas
Močiutė sakydavo: „Neperlaistyk, neperdžiovink, ir krūmas tau padėkos žiedais.“
Iš tikrųjų taip ir yra: ilgai žydintys krūmai nemėgsta kraštutinumų.
Laistymo gairės
| Krūmo tipas | Kaip laistyti | Kada geriausia |
|---|---|---|
| Budlėja, rožės | Gausiai, bet retai | Vakarais arba anksti ryte |
| Hortenzijos | Nedidelėmis porcijomis, bet dažnai | Kas 2–3 dienas sausros metu |
| Veigelės, spirejos | Vidutiniškai | Kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta |
| Rododendrai | Saikingai, tik minkštu vandeniu | Pilkšvais, apsiniaukusiais rytais |
Genėjimas – atjauninantis ritualas
Daugelis žmonių prisibijo genėjimo, o aš sakau, kad jis padeda krūmui atsidusti.
Kai kurie augalai tik po genėjimo rodo savo tikrąjį grožį.
Pavyzdžiui:
• Budlėjos pavasarį genimos iki kelių pumpurų.
• Veigelės karpomos tik po žydėjimo.
• Hortenzijos – pagal rūšį (šluotelinių ir stambižiedžių taisyklės skiriasi).
• Spirejos – ankstyvos karpomos pavasarį, vėlyvos rudenį arba po žydėjimo.
Pastaraisiais metais pastebėjau, kad po lengvo pavasarinio genėjimo žiedynai būna didesni, spalva – intensyvesnė, o žydėjimas tęsiasi ilgiau.
Krūmų tręšimo planas
| Krūmo tipas | Kaip laistyti | Kada geriausia |
|---|---|---|
| Budlėja, rožės | Gausiai, bet retai | Vakarais arba anksti ryte |
| Hortenzijos | Nedidelėmis porcijomis, bet dažnai | Kas 2–3 dienas sausros metu |
| Veigelės, spirejos | Vidutiniškai | Kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta |
| Rododendrai | Saikingai, tik minkštu vandeniu | Pilkšvais, apsiniaukusiais rytais |
Mulčias – ilgalaikės drėgmės paslaptis
Pridengus žemę mulčiumi (žieve, šiaudais, kompostu), šaknys neperkaista, o drėgmė laikosi ilgiau. Tai itin svarbu krūmams, kurie turi ilgo žydėjimo potencialą.
Ypač gerai mulčias veikia hortenzijas ir rožes – jos žydi daug ilgiau, kai šaknys turi vėsesnę ir pastovesnę aplinką.
Tinkama vieta – pusė žydėjimo
Galiu drąsiai pasakyti: krūmas, pasodintas tinkamoje vietoje, jau iš anksto pasmerktas sėkmei.
Štai kelios taisyklės, kuriomis vadovaujuosi iki šiol:
• Saulę mėgstantys krūmai (budlėjos, rožės, perovskijos) turi augti atvirose vietose.
• Pusšešį mėgstantys (hortenzijos, rododendrai) – arčiau medžių, prie šiaurinės namo pusės.
• Drėgmę mėgstantys krūmai turi augti toliau nuo karščiausių kiemo vietų.
Kai derini žemę, vėją, saulę ir vietą – krūmas natūraliai žydi ilgiau, be papildomų triukų.
