Pamenu, kaime prie senelio trobos augo didžiulis riešutmedis. Jo laja dengė pusę kiemo – vasarą visi vaikai slėpdavomės jo šešėlyje, o rudenį laukdavome, kada išgirsime „tuk tuk“ – pirmieji riešutai patys krisdavo ant žolės. Tada būdavo varžybos, kas greičiau surinks ir kieno kišenė bus pilnesnė.
Graikinis riešutmedis – ne tik vaismedis, bet ir tikra šeimos istorija. Vienas medis gali augti keliasdešimt ar net šimtus metų, džiugindamas ne tik riešutais, bet ir tvirtu stotu. Tačiau tam, kad jis gerai augtų ir būtų sveikas, reikia ne tik laiko, bet ir tinkamos priežiūros.
| Graikinio riešutmedžio savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Juglans regia |
| Aukštis | 10–25 m (kartais iki 30 m) |
| Laja | Plačiai besiskleidžianti, iki 15 m pločio |
| Gyvenimo trukmė | 100–200 metų |
| Žydėjimo laikas | Balandžio–gegužės mėn. |
| Derėti pradeda | Dažniausiai po 7–10 metų |
| Riešutų maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 654 kcal |
| Baltymai | 15 g |
| Riebalai | 65 g (iš jų daug nesočiųjų) |
| Angliavandeniai | 14 g |
| Skaidulos | 6,7 g |
| Vitaminai ir mineralai | Vitaminas E, B grupė, magnis, fosforas |
Sodinimas ir vietos parinkimas
Močiutė visada sakydavo: „Riešutmedį sodink ne sau, o vaikams“. Ir tai tikra tiesa – medis auga lėtai, bet kai jau įsitvirtina, tampa tikru kiemo valdovu.
Sodinimo vieta
Graikinis riešutmedis mėgsta erdvę ir šviesą. Jis užauga iki keliolikos metrų aukščio, o laja plečiasi net iki 15 metrų pločio. Todėl vietą reikia rinktis taip, kad medis neužstotų langų ir netrukdytų kaimynui. Geriausia – atvira, nuo vėjų apsaugota sodo dalis, kur visą dieną šviečia saulė.
Dirvožemis
Riešutmedis tikras lepūnėlis žemės atžvilgiu. Jis mėgsta derlingą, giliai įdirbtą ir neužmirkstančią žemę. Sunkūs moliai jam netinka – šaknys pradeda dusti ir pūti. Močiutė sakydavo: „Kur vanduo stovi, ten riešutas neklesti“. Šiek tiek kalkinga dirva jam tik į naudą – medis stipriau įsišaknija.
Kada sodinti
Saugiausia sodinti pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesį, kai šalnų pavojus jau praeina. Rudenį sodinti galima tik švelnesnio klimato vietose – tada reikia ypač pasirūpinti mulčiu ir šaknų apsauga nuo šalčio.
Kaip sodinti
Duobė turi būti gili – bent 60–80 cm. Į jos dugną įdedamas komposto arba perpuvusio mėšlo sluoksnis. Pasodinus riešutmedį, jį reikia gerai palaistyti, o aplink kamieną pamulčiuoti. Jauną medelį verta pririšti prie kuolo – vėjas gali lengvai jį išlaužti.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Genėjimas | ✓Kovo pradžioje pašalinu sausas ir pažeistas šakas. | ✓Balandį lengvai formuoju lają, vengiu stipraus genėjimo. | ||||||||||
| Tręšimas | ✓Balandį įterpiu komposto arba mėšlo. | ✓Gegužę papildomai patręšiu mineralinėmis trąšomis. | ✓Birželį duodu kalio ir fosforo – geram riešutų formavimuisi. | ✓Rugsėjį nebetręšiu azotu, tik kalio-fosforo mišiniais. | ||||||||
| Laistymas | ✓Jauną medį palaistau, jei pavasaris sausas. | ✓Gegužę–birželį užtikrinu drėgmę – tai augimo metas. | ✓Birželį laistau gausiau, ypač sausros metu. | ✓Liepos karštyje laistau reguliariai. | ✓Rugpjūtį laistymą mažinu, kad mediena spėtų subręsti. | |||||||
| Derlius | ✓Rugpjūčio pabaigoje pradeda nokti pirmieji riešutai. | ✓Rugsėjį riešutai krenta iš kevalo – renku kasdien. | ✓Spalį surenku paskutinius riešutus ir paruošiu laikymui. | |||||||||
| Apsauga | ✓Jaunus medelius mulčiuoju, kad apsaugočiau šaknis. | ✓Vasario pabaigoje patikrinu, ar žievė nepažeista šalčio. | ✓Spalį uždedu kamieno apsaugą nuo graužikų. | ✓Lapkričio pabaigoje mulčiuoju šaknis ir apvynioju kamieną. | ✓Gruodį tikrinu, ar apsaugos laikosi, taisau prireikus. |
Priežiūra
Graikinis riešutmedis, kai jau įsitvirtina, tampa gana nereiklus, bet jaunystėje jam reikia daugiau dėmesio. Kad medis augtų sveikas ir gausiai derėtų, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių darbų.
Laistymas
Jauni medžiai mėgsta drėgmę – pirmuosius 2–3 metus reikia palaistyti sausesniais periodais. Vasaros karštyje vandens trūkumas gali pristabdyti augimą. Senesni riešutmedžiai šaknų jau turi giliai, tad iš sausros išsiverčia geriau, bet ilgesniais sausringais periodais ir jiems praverčia vienas kitas gausesnis laistymas.
Tręšimas
Močiutė sakydavo: „Riešutui užtenka to, ką pats susiranda, bet trupinėlis mėšlo niekad nepamaišys“. Iš tiesų medis nemėgsta per didelio trąšų kiekio, bet pavasarį patręšus kompostu ar perpuvusiu mėšlu, o vasarą pridėjus šiek tiek mineralinių trąšų su kaliu ir fosforu – riešutai bus stambesni ir gardesni.
Genėjimas
Riešutmedis genėjimo nemėgsta, bet kartais tenka. Kovo pradžioje pašalinamos sausos ir pažeistos šakos, o balandį galima lengvai pakoreguoti lajos formą. Labai stipraus genėjimo geriau vengti – medis ilgai „kraujuoja“ (išsiskiria sula).
Žiemos apsauga
Jauni riešutmedžiai Lietuvoje neretai nukenčia nuo šalčių. Pirmuosius 2–3 metus pravartu kamieną apvynioti apsaugine medžiaga, o šaknų zoną pamulčiuoti storesniu lapų ar šiaudų sluoksniu. Suaugęs medis jau atsparesnis ir dažniausiai peržiemoja be didesnių rūpesčių.
Dažniausios ligos ir kenkėjai
Graikinis riešutmedis atrodo galingas, bet kaip ir kiekvienas augalas, turi savo silpnąsias vietas. Dažniausiai bėdos prasideda, kai vasara drėgna arba medis auga per tankiai.
Bakterinė degulinė dėmėtligė
Tai bene dažniausia riešutmedžių liga. Ant lapų atsiranda tamsios, juodos dėmės, vėliau pažeidžiami ir vaisiai – riešutai nebesubrandina pilno branduolio. Pavasarį liga plinta ypač sparčiai. Padeda tik prevencija: reikėtų genėti taip, kad medis gautų daug saulės ir oro, o sergančius lapus surinkti ir sunaikinti.
Antraknozė
Ši liga pasirodo vasaros viduryje – lapuose matyti rusvos dėmės, kraštai ima džiūti. Lapai pradeda kristi dar rugpjūtį. Kovojama panašiai – surenkant ir sunaikinant lapus, o esant stipriam protrūkiui galima naudoti vario preparatus.
Šaknų puvinys
Dažniausiai užklumpa ten, kur žemė nuolat drėgna. Medis ima skursti, šakelės džiūsta, o kartais net visas medis sunyksta. Čia svarbiausia prevencija – sodinti tik į neužmirkstančias vietas.
Kenkėjai
- Riešutinis vaisėdis – mažas vabzdys, kurio lervos išgraužia riešuto vidų. Kartais išoriškai riešutas atrodo sveikas, bet viduje tuščias.
- Amarai – vasarą gali užpulti lapus, ypač jaunus medelius. Lapai susisuka, augimas sulėtėja.
- Graužikai – žiemą mėgsta pasigardžiuoti jaunų medelių žieve. Čia padeda tik fizinė apsauga – specialūs tinklai ar apvyniojimai.
- Labai ilgaamžis – gali gyventi ir derėti 100–200 metų.
- Riešutai – itin maistingi, turintys daug sveikųjų riebalų, baltymų ir mineralų.
- Pavasarį žydi gražiais žirginiais, o rudenį džiugina gausiu derliumi.
- Mediena vertinama – tvirta, naudojama baldams ir interjerui.
- Vienas medis gali aprūpinti riešutais visą šeimą ir dar kaimynams liks.
- Pradeda derėti tik po 7–10 metų, tad reikia kantrybės.
- Jautrus pavasarinėms šalnoms – gali nukentėti žiedai.
- Dažnai serga bakterinėmis ir grybinėmis ligomis, ypač lietingais metais.
- Didelė laja užgožia kitus augalus – po riešutmedžiu sunkiai kas auga.
- Užima daug vietos – mažam sodui gali būti per stambus.
Riešutmedis – daugiau nei medis
Graikinis riešutmedis nėra greito rezultato medis – jis reikalauja kantrybės, bet dovanoja daug daugiau nei tik riešutus. Tai medis, kuris tampa šeimos istorijos dalimi, jungiančiu tiltu tarp kartų. Jis moko laukti, rūpintis ir dalintis – su vaikais, anūkais, paukščiais ar net voverėmis.
Kiekvieną kartą eidamas pro šalį ir pažvelgęs į riešutmedį, prisimenu senelio žodžius: „Medis gyvens ilgiau nei tu, todėl sodink jį iš širdies“. Ir, tiesą sakant, nieko gražesnio už tokį palikimą savo vaikams turbūt nėra.
