Dar prieš dešimtmetį arbūzai daugeliui lietuvių atrodė kaip egzotika, tinkama tik šiltesniems kraštams. Tačiau klimato sąlygos mūsų šalyje per pastaruosius metus šiek tiek pasikeitė — vasaros tapo šiltesnės, ilgesnės ir sausesnės, o sodininkai vis drąsiau eksperimentuoja.
Per savo praktiką esu išbandęs ne vieną veislę ir galiu pasakyti, kad sėkmės raktas – tinkamas veislės pasirinkimas pagal brandos laiką ir atsparumą mūsų permainingam orui. Lietuvoje dažniausiai pasiteisina ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės, kurios spėja subrandinti vaisius net ir vėsesnėmis vasaromis.
Be to, labai svarbu atsižvelgti į tai, kur auginsite arbūzus – ar atvirame grunte, ar šiltnamyje. Šiltnamio sąlygos leidžia rinktis kiek vėlyvesnes ir saldesnes veisles, tačiau atvirame lauke patikimumo prasme laimi ankstyvieji variantai.
Lietuvos klimato įtaka arbūzų auginimui
Arbūzai yra šilumamėgiai augalai, todėl jų sėkmingas auginimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo vasaros temperatūros ir saulėtų dienų kiekio. Vidutiniškai arbūzams reikia bent 70–85 dienų šilto, nepertraukiamo vegetacijos laikotarpio, kai oro temperatūra dienomis laikosi virš 20 °C, o naktimis nenukrenta žemiau 12 °C.
Mūsų sąlygomis tokios vasaros nėra garantuotos kasmet, todėl būtina rinktis ankstyvas ar vidutinio ankstyvumo veisles, kurių brandos laikas yra trumpesnis nei 80 dienų. Kitu atveju, vaisiai gali nespėti visiškai subręsti, ypač jei rugsėjis pasitaiko lietingas ar vėsus.
Kodėl ankstyvos veislės yra pranašesnės
Ankstyvos veislės spėja užaugti ir sunokti net esant vėsesniam pavasariui ar trumpesniam vasaros sezonui. Jos taip pat mažiau rizikuoja būti paveiktos ligų, kurios dažniau plinta rudens drėgmėje. Be to, jų vaisiai paprastai būna kiek mažesni, bet tai reiškia, kad jie greičiau sunoksta ir būna saldesni.
Laukas ar šiltnamis?
- Lauke arbūzus verta auginti, jei jūsų regione vasaros pakankamai šiltos ir turite saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Reikia paruošti pakeltas lysves arba mulčiuoti dirvą juoda plėvele, kad ji greičiau įkaistų.
- Šiltnamyje galima rinktis ir vidutinio brandumo veisles, nes šiltnamio mikroklimatas užtikrina didesnę šilumą ir apsaugą nuo kritulių. Tačiau reikia pasirūpinti geru vėdinimu, nes perteklinė drėgmė gali skatinti grybelines ligas.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad net ir Lietuvos vidurio regione, jei pavasaris šiltas ir arbūzai daiginami iš anksto, puikiai uždera tokios veislės kaip „Melitopolski“ ar „Sugar Baby“.
TOP 3 arbūzų veislės, kurios tikrai verta išbandyti Lietuvoje
Lietuvoje klimatas nėra pats tropiškiausias, bet šiltėjantys orai ir ilgesnės vasaros suteikia galimybių derlingai auginti arbūzus. Tačiau sėkmės raktas – tinkamai parinkta veislė. Šįkart pristatau trys patikrintas ir Lietuvos sąlygoms idealias veisles:
Cream of Saskatchewan
Melitopolski
Orangeglo
Pasirink tinkamiausią arbūzų veislę
Pažymėk sąlygas ir tikslus – parinkėjas akimirksniu paskaičiuos atitikimą procentais. Mobiliajame režime matysi kompaktišką „lyderių lentą“ su procentais, kad nereiktų slankioti pirmyn–atgal.
Pažymėk sąlygas
Cream of Saskatchewan
Melitopolski
Orangeglo
Cream of Saskatchewan
Melitopolski
Orangeglo
Kaip išsirinkti arbūzų sėklas savo sodui
Renkantis sėklas visada stengiuosi „nuskaityti“ tris dalykus: veislės kilmę ir brandos trukmę, sėklų kokybę (partijos šviežumą) ir tiekėjo patikimumą. Būtent nuo šių dalykų priklauso, ar daigumas bus aukštas ir ar veislė elgsis taip, kaip pažadėta ant pakuotės.
Brandos trukmė ir kilmė
Jeigu planuoju auginti atvirame grunte, imu tik tas veisles, kurios telpa į 80–90 dienų langą ir turi reputaciją „šaltesnio klimato“ zonose. Šiltnamiui galiu leisti sau rinktis ir 90–100 dienų veisles, bet tik tuomet, kai žinau, kad turėsiu šilumą nuo ankstyvo pavasario ir gerą vėdinimą. Kilmingumas taip pat svarbu: veislės, kilusios iš regionų su panašiais temperatūrų svyravimais, Lietuvoje paprastai elgiasi nuspėjamiau.
Sėklų šviežumas ir partija
Ant pakuotės ieškau ne tik galiojimo, bet ir partijos metų. Mano taisyklė paprasta: geriausiai dygsta 1–2 metų senumo sėklos, laikytos sausai ir vėsiai. Jei kyla abejonių, darau mini-dygimo testą: 10 sėklų drėgname popieriuje 26–28 °C temperatūroje – jei po 5–7 dienų sudygsta bent 8, partiją laikau tinkama.
Tiekėjo patikimumas
Perku tik iš tiekėjų, kurie aiškiai nurodo veislę, brandos terminą ir kilmę; vengiu pigių, „be pavardės“ pakuočių. Patikimas tiekėjas įprastai pateikia ir bazinius auginimo patarimus (sėjos gylį, atstumus, temperatūras), o tai rodo, kad produktas ne tiesiog „perpakuotas“, o realiai testuotas.
Sėklų tipas: veislė ar hibridas
Veislines (atkartojančias savybes) renkuosi, kai noriu kaupti savas sėklas ateičiai. Hibridus (F1) imu tada, kai man svarbu vienodesnis derlius ir didesnis atsparumas stresui. Arbūzuose tai ypač juntama: hibridai dažnai geriau „laiko“ netolygų orą, bet sėklų iš jų kitiems metams rinkti neverta.
Patarimai sėjos ir daiginimo pradžiai
Arbūzus Lietuvoje sėti tiesiai į lauką gali tik labai optimistiški sodininkai, nes šilumos pas mus – kaip geros vasaros – visada šiek tiek pritrūksta. Todėl realus kelias į saldžius vaisius prasideda nuo daiginimo patalpoje.
Kada pradėti sėti
Optimalus metas – balandžio pabaiga–gegužės pradžia. Jeigu sėsi per anksti, daigai peraugs ir pradės stiebtis, o jų perkėlimas į lauką taps rizikingas. Jei sėsi per vėlai, vaisiams gali pritrūkti šilumos nokimui. Mano praktika rodo, kad 3–4 savaičių daigas – pats tas, kad spėtų prisitaikyti lauke ar šiltnamyje.
Sėjos gylis ir substratas
Sėklas leidžiu į 3–4 cm gylį į purų, šiek tiek rūgštoką (pH 6–6,5) substratą. Jame turi būti ir komposto, ir šiek tiek perlito – taip išlaikoma drėgmė, bet nepermiršta. Arbūzų šaknys labai jautrios užmirkimui, todėl stengiuosi, kad indeliai turėtų gerą drenažą.
Temperatūra ir drėgmė
Kol sėklos dygsta, laikau 26–28 °C temperatūroje, drėgmę išlaikau uždengęs plėvele ar skaidriu dangteliu. Vos tik pasirodo daigai, nuimu dangtį ir sumažinu temperatūrą iki 20–22 °C dieną, 18–20 °C naktį. Šis pokytis padeda daigams sustiprėti ir išvengti „išstypimo“.
Šviesos poreikis
Pavasarį natūralios šviesos daigams dažnai neužtenka, todėl papildau LED lempomis, ypač jei sėju balandžio pradžioje. Laikau 14–16 valandų šviesos režimą – taip lapai auga tvirti, o ne blyškūs.
Laistymas ir grūdinimas
Laistau tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, nes perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį. Likus savaitei iki sodinimo, pradedu grūdinti – išnešu daigus į lauką arba atidarau šiltnamį dienos metu, palaipsniui ilginant jų buvimą vėsesnėmis sąlygomis.
