Krapai mano sode visada atrodė kaip „savaime suprantamas“ augalas – pasėjai, nupjovei, išdžiovinai. Bet būtent su jais žmonės dažniausiai nusivilia: atidarai stiklainį žiemą, o ten… žalia spalva be jokio kvapo. Per daugelį metų supratau vieną dalyką – kvapnūs džiovinti krapai prasideda ne virtuvėje, o lysvėje.
Didžiausia klaida, kurią matau darant, yra manymas, kad krapus galima nupjauti bet kada, o kvapą „išgelbės“ džiovinimo būdas. Deja, jei rinkimo momentas netinkamas, nei džiovyklė, nei pavėsis, nei močiutės metodai nepadės. Todėl einam ramiai, be skubėjimo – nuo pačių pagrindų.
| Krapų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Anethum graveolens |
| Augalo tipas | Vienmetis prieskoninis augalas |
| Naudojama dalis | Lapai ir jauni stiebai |
| Auginimo vieta | Atvira, saulėta lysvė |
| Augimo trukmė | 6–8 savaitės iki pilno derliaus |
| Tinkamumas džiovinimui | Labai geras, jei skinami iki žydėjimo |
| Aromato ypatumai | |
|---|---|
| Pagrindinis kvapo šaltinis | Eteriniai aliejai (karvonas, limonenas) |
| Didžiausias kvapnumas | Iki žiedynų formavimosi |
| Paros metas rinkimui | Vėlyvas rytas, nudžiūvus rasai |
| Kvapo išlikimas džiovinant | Geriausias džiovinant nesmulkintus |
| Kvapo praradimo rizika | Per vėlai nuskinti arba laikomi šviesoje |
| Naudojimas virtuvėje | Sriubos, padažai, žuvis, bulvės |
Kada geriausia rinkti krapus džiovinimui
Kalbant visiškai atvirai, krapai džiovinimui man yra vienas jautriausių augalų. Su daugeliu kitų žolelių dar galima „pataikyti iš akies“, bet su krapais taip nepavyksta. Jie labai greitai pereina ribą, po kurios kvapas pradeda silpti, net jeigu pats augalas dar atrodo gražus ir sveikas.
Augimo stadija – svarbiausias momentas
Krapus džiovinimui visada renku iki žydėjimo. Tai tas laikotarpis, kai augalas aktyviai auga, lapai būna sodriai žali, o stiebas dar minkštas. Kai tik pradeda formuotis skėčiai, krapas keičia savo „tikslą“ – jis pradeda kaupti jėgas sėkloms, o ne lapams. Tuo metu lapai pamažu šiurkštėja, o kvapas tampa silpnesnis.
Iš praktikos galiu pasakyti paprastai: net ir idealiai išdžiovinti, bet per vėlai nuskinti krapai niekada neturės to sodraus aromato, kurio tikimės žiemą atidarę stiklainį.
Paros metas – smulkmena, kuri daug ką lemia
Krapų rinkimui labai svarbus paros metas. Aš tai darau tada, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar nėra įkaitinusi augalo. Dažniausiai tai būna vėlyvas rytas arba priešpiet.
Anksti ryte nuskinti krapai turi per daug drėgmės, todėl vėliau džiūsta ilgiau ir praranda dalį kvapo. Rinkti per didelį karštį irgi neverta – dalis eterinių aliejų tiesiog išgaruoja dar lysvėje. Tai gerai jaučiasi net rankose: tokie krapai kvepia blankiau.
Oro sąlygos – kada geriau palaukti
Jeigu oras lietingas, labai drėgnas arba ką tik palijo, krapų džiovinimą visada atidedu. Drėgni lapai ne tik ilgiau džiūsta, bet ir dažniau patamsėja, kartais net pradeda pelyti. Kvapas tokiu atveju prarandamas greičiau, nei norėtųsi.
Mano patirtis rodo vieną paprastą taisyklę: geriau palaukti vienos sausos dienos, negu paskui visą žiemą stebėtis, kodėl krapai nekvepia.
Krapų paruošimas prieš džiovinimą
Labai dažnai matau, kad krapų kvapas prarandamas dar net nepradėjus džiovinti. Atrodo, smulkmenos, bet būtent jos ir lemia galutinį rezultatą. Per metus išsigrynino keli paprasti principai, kurių laikydamasis krapus paruošiu taip, kad jie išlaikytų kuo daugiau aromato.
Ar reikia krapus plauti?
Jeigu krapai auga mano sode ir matau, kad jie švarūs, be žemių ar vabzdžių, dažniausiai jų neplaunu. Vanduo – vienas didžiausių kvapo priešų. Kuo daugiau drėgmės lapuose, tuo ilgiau jie džiūsta ir tuo daugiau eterinių aliejų prarandama.
Plovimą renkuosi tik tada, kai:
- krapai apdulkėję,
- buvo purkšti nuo kenkėjų,
- arba aiškiai matosi nešvarumai.
Tokiu atveju juos labai greitai perplaunu šaltu vandeniu ir jokiu būdu nepalieku mirkti.
Kaip teisingai nusausinti
Po plovimo krapus visada nusausinu itin kruopščiai. Iš pradžių lengvai nukratau vandenį, tada paskleidžiu ant rankšluosčio ar popierinių servetėlių ir leidžiu ramiai apdžiūti. Kartais uždengiu kitu rankšluosčiu ir švelniai paspaudžiu – netrinu, neglamžau.
Svarbu, kad prieš džiovinimą krapai būtų visiškai sausi paviršiuje. Net ir nedidelė likusi drėgmė vėliau gali pailginti džiovinimą ir pakenkti kvapui.
Kodėl neskubu smulkinti
Vieną klaidą pats esu daręs ir daugiau jos nebekartoju – krapų nesmulkinti prieš džiovinimą. Kai lapai susmulkinami, labai padidėja paviršius, per kurį išgaruoja aromatinės medžiagos. Tokie krapai greičiau išdžiūsta, bet kartu ir greičiau „išsikvepia“.
Džiovinimui krapus palieku:
- su visais lapais,
- dažnai net su dalimi stiebo,
- tvarkingai paskirstytus, bet nesuspaustus.
Smulkinu tik tada, kai krapai jau visiškai išdžiovinti ir ruošiami laikymui.
Krapų džiovinimo būdai: kas išsaugo kvapą
Per bandymus ir klaidas esu išbandęs ne vieną krapų džiovinimo būdą. Kai kurie jų atrodo greiti ir patogūs, bet kvapui būna negailestingi. Kiti – lėtesni, bet būtent jie leidžia žiemą atidarius stiklainį pajusti tikrą krapų aromatą. Čia pasidalinsiu tuo, kas man pasiteisino praktikoje.
Natūralus džiovinimas pavėsyje
Tai mano mėgstamiausias ir patikimiausias būdas. Krapus džiovinu gerai vėdinamoje vietoje, pavėsyje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Saulė labai greitai „ištraukia“ kvapą, todėl palangė ar atvira terasa šiam tikslui netinka.
Krapus paskleidžiu plonu sluoksniu arba surišu mažomis ryšulėmis ir pakabinu. Svarbiausia, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Toks džiovinimas užtrunka kelias dienas, kartais savaitę, bet kvapas išlieka sodrus ir natūralus.
Džiovinimas elektrinėje džiovyklėje
Džiovyklę naudoju tada, kai oras labai drėgnas arba kai reikia greitesnio rezultato. Visada renkuosi žemiausią įmanomą temperatūrą, dažniausiai iki 35–40 °C. Aukštesnė temperatūra krapams jau per agresyvi.
Šis būdas duoda neblogą rezultatą, jei krapai džiovinami nesmulkinti ir neperkraunamos džiovyklės lentynos. Kvapas išlieka, nors dažniausiai būna kiek silpnesnis nei džiovinant natūraliai.
Orkaitė – kodėl jos vengiu
Nors orkaitė dažnai minima kaip greitas sprendimas, pats jos beveik nenaudoju. Net ir žemiausia temperatūra dažnai būna per aukšta, o karštis pasiskirsto netolygiai. Dėl to krapai greitai perdžiūsta, patamsėja ir praranda didelę dalį aromato.
Jeigu visgi tenka naudoti orkaitę, duris laikau praviras ir temperatūrą palaikau kuo žemesnę, bet tai daugiau kompromisas, o ne idealus sprendimas.
Kaip suprantu, kad krapai jau išdžiūvę
Tinkamai išdžiovinti krapai neturi būti trapūs iki dulkių, bet ir ne minkšti. Lapai lengvai trupa tarp pirštų, o stiebas lūžta, nebesilenkia. Jei krapai dar lankstūs, reiškia, juose liko drėgmės ir juos reikia džiovinti toliau.
Kaip teisingai laikyti džiovintus krapus
Net ir idealiai nuskinti bei išdžiovinti krapai gali labai greitai prarasti kvapą, jei jie laikomi netinkamai. Esu ne kartą pats „sugadinęs“ gerą derlių vien dėl to, kad pasirinkau netinkamą indą ar vietą. Laikymas krapams yra ne mažiau svarbus nei pats džiovinimas.
Indas – stiklainis ar popierinis maišelis?
Džiovintus krapus visada laikau sandariame stikliniame inde. Stiklas nereaguoja su eteriniais aliejais ir neperduoda jokių pašalinių kvapų. Plastiko stengiuosi vengti – jis dažnai „suvalgo“ aromatą ir pats prisigeria kvapų.
Jeigu krapai dar ne iki galo atvėsę po džiovinimo, prieš užsukdamas dangtelį leidžiu jiems pastovėti atvirai kelias valandas. Taip išvengiu kondensato, kuris vėliau gali sugadinti visą turinį.
Šviesa ir temperatūra – tylūs kvapo priešai
Krapai nemėgsta šviesos. Todėl stiklainius laikau tamsioje vietoje, toliau nuo langų ir viryklės. Net ir skaidrus stiklas nėra problema, jei jis stovi spintelėje.
Temperatūra turi būti stabili. Dideli svyravimai, ypač šalia viryklės ar orkaitės, spartina aromato nykimą. Mano patirtis rodo, kad virtuvės spintelė, kuri nėra virš kaitlentės, yra viena geriausių vietų.
Smulkinti ar laikyti nesmulkintus?
Jeigu noriu, kad kvapas išliktų kuo ilgiau, krapus laikau nesmulkintus. Susmulkinu tik prieš pat naudojimą. Taip eteriniai aliejai išlieka augalo viduje ir neišgaruoja per didelį paviršiaus plotą.
Jei vis dėlto laikau smulkintus krapus, susitaikau su tuo, kad jų aromatas greičiau susilpnės. Tokius krapus stengiuosi sunaudoti per vieną sezoną.
Kiek laiko krapai išlieka kvapnūs
Tinkamai laikomi džiovinti krapai išlaiko kvapą apie vienerius metus. Vėliau jie vis dar tinka naudoti, bet aromatas būna švelnesnis. Todėl pats stengiuosi džiovinti tiek, kiek realiai sunaudosiu iki kito sezono.
Dažniausios klaidos, dėl kurių krapai netenka kvapo
Per metus esu matęs daugybę pavyzdžių, kai krapai būna užauginti puikiai, bet galutinis rezultatas vis tiek nuvilia. Dažniausiai kaltos ne sudėtingos klaidos, o paprasti, iš pirmo žvilgsnio nekalti sprendimai, kurie pamažu „ištraukia“ aromatą.
Viena dažniausių klaidų – krapų rinkimas per vėlai. Kai augalas jau ruošiasi žydėti, lapai vizualiai dar atrodo geri, bet kvapas jau būna pradėjęs silpti. Tokie krapai džiovinant neatsiskleidžia taip, kaip tikimasi.
Kita klaida – džiovinimas saulėje arba per aukštoje temperatūroje. Saulės spinduliai ir karštis labai greitai suardo eterinius aliejus. Krapai gali išdžiūti greitai, bet kvapo beveik nelieka. Tas pats nutinka ir per daug įkaitintoje orkaitėje ar džiovyklėje.
Dar viena problema – smulkinimas per anksti. Kai krapai susmulkinami prieš džiovinimą arba iš karto po jo, labai padidėja paviršius, per kurį išgaruoja aromatinės medžiagos. Kvapas iš pradžių dar būna jaučiamas, bet laikui bėgant jis dingsta daug greičiau.
Ne mažiau svarbi ir laikymo vieta. Krapai, laikomi šviesoje, šalia šilumos šaltinių ar nesandariuose induose, praranda kvapą net ir būdami puikiai išdžiovinti. Kartais užtenka vienos vasaros virtuvėje, kad žiemą stiklainis jau būtų beveik bekvapis.
Džiovintų krapų privalumai ir trūkumai
- Išsaugo dalį natūralaus krapų aromato visą žiemą.
- Patogu naudoti, nereikia šaldymo ar papildomos vietos.
- Tinka greitam pagardinimui sriubų, padažų ir daržovių.
- Ilgai laikosi, jei laikomi tinkamomis sąlygomis.
- Galima pasiruošti savo sode, be papildomų priedų.
- Silpnesnis kvapas nei šviežių krapų.
- Netinkamai džiovinant greitai praranda aromatą.
- Laikomi šviesoje ar šilumoje greitai išsikvepia.
- Per smulkiai susmulkinus, kvapas nyksta dar greičiau.
