Pelenai – tai viena seniausių ir ekologiškiausių trąšų, kurią daržininkai naudoja šimtmečius. Jie ne tik praturtina dirvą kalciu, kaliu bei kitais mineralais, bet ir padeda sumažinti dirvos rūgštingumą. Česnakai ypač mėgsta neutralią arba silpnai šarminę aplinką, todėl pelenų įterpimas gali ženkliai pagerinti jų augimą, sustiprinti atsparumą ligoms bei padidinti derliaus gausą. Be to, pelenai yra visiškai natūrali, nieko nekainuojanti priemonė, kurią galima gauti deginant malkas ar šiaudus.
| Medžio pelenų sudėtis (vidutinė) | |
|---|---|
| Kalis (K) | 8–12 % |
| Kalcis (Ca) | 25–35 % |
| Fosforas (P) | 3–6 % |
| Magnis (Mg) | 1–3 % |
| Poveikis dirvai | Mažina rūgštingumą, gerina struktūrą |
| Pelenų nauda česnakams | |
|---|---|
| Šaknų vystymasis | Kalis skatina stiprių šaknų augimą |
| Atsparumas ligoms | Dirvos šarminimas mažina grybinių ligų plitimą |
| Galvučių formavimasis | Kalcis ir fosforas užtikrina tvirtesnes skilteles |
| Skoninės savybės | Česnakai būna aštresnio, sodresnio skonio |
| Ekonomiškumas | Natūrali, nemokama trąša iš buities |
Kada ir kaip tręšti česnakus pelenais
Pelenais česnakus galima tręšti keliais etapais – tiek ruošiant dirvą prieš sodinimą, tiek vegetacijos metu. Svarbiausia – naudoti saikingai, nes per didelės pelenų normos gali per daug šarmininti dirvą ir slopinti augalų augimą.
Prieš sodinimą pelenai dažniausiai įterpiami į dirvą rudenį, ruošiant lysves žieminiams česnakams. Jie paskleidžiami tolygiai – maždaug stiklinė pelenų į kvadratinį metrą – ir lengvai įterpiami į viršutinį dirvos sluoksnį. Tai padeda sumažinti dirvos rūgštingumą ir užtikrina, kad augalai turės reikiamų maisto medžiagų dar prieš įsišaknijant.
Pavasarį, kai česnakai pradeda intensyviai auginti laiškus, galima papildomai patręšti pelenų tirpalu. Vienam litrui vandens dedamas maždaug saujelės dydžio pelenų kiekis, mišinys perkošiamas ir juo palaistoma šaknų zona. Toks tręšimas skatina augalo žaliąją masę, stiprina šaknis ir padeda formuoti stambesnes galvutes.
Labai svarbu pelenų nemaišyti su azoto trąšomis, nes jų poveikis neutralizuojasi. Geriausia šiuos du maitinimo būdus atskirti bent keliomis savaitėmis. Taip pat pelenų negalima berti tiesiai ant drėgnų lapų – jie gali nudeginti audinius. Tręšiant visada rekomenduojama laikytis saiko: geriau kelis kartus mažomis normomis, nei vieną kartą per gausiai.
Česnakų tręšimo pelenais privalumai ir trūkumai
- Natūrali ir ekologiška trąša, tinkanti ekologiniams ūkiams.
- Nemokama priemonė – pelenus galima gauti iš buities ar krosnies.
- Pagerina dirvos struktūrą ir sumažina rūgštingumą.
- Kalis ir kalcis skatina česnakų šaknų bei galvučių formavimąsi.
- Padidina augalo atsparumą grybiniams susirgimams.
- Per didelis kiekis gali per daug šarmininti dirvą.
- Nerekomenduojama naudoti kartu su azoto trąšomis – neutralizuojasi poveikis.
- Netinka labai lengvoms smėlio dirvoms, nes maisto medžiagos greitai išsiplauna.
- Nauda priklauso nuo pelenų kilmės – medienos pelenai tinkami, o anglies ar plastiko deginimo pelenai augalams kenksmingi.
Česnakų tręšimo pelenais darbų kalendorius
| Darbas | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dirvos paruošimas | ✓Spalį ruošiant lysves žieminiams česnakams įterpiami pelenai. | ✓Lapkričio pradžioje pelenai gali būti paskleisti prieš žiemos užšalimą. | ||||||||||
| Pavasarinis tręšimas | ✓Kovo pabaigoje galima paskleisti ploną pelenų sluoksnį dirvos paviršiuje. | ✓Balandį – pelenų tirpalas šaknų stiprinimui. | ✓Gegužę – pakartotinis lengvas tręšimas augalų augimo skatininmui. | |||||||||
| Vegetacijos priežiūra | ✓Birželį pelenų tirpalas naudojamas derliaus kokybei gerinti. | |||||||||||
| Naudojimo apribojimai | ✓Liepos mėnesį pelenų nebeskaičiu, kad česnakai ramiai subręstų. |
Dirvožemio pH svarba česnakams
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių česnakų derlių, yra tinkamas dirvos rūgštingumas. Česnakai geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje, kai pH svyruoja nuo 6,5 iki 7,0. Jei dirva per rūgšti (pH mažesnis nei 6), augalai sunkiai pasisavina kalcį, kalį bei kitus mikroelementus, todėl jų galvutės būna smulkesnės, o lapai gelsta.
Pelenai veikia kaip natūralus kalkinimo agentas – jie šarmina dirvą, sumažina rūgštingumą ir sudaro palankesnes sąlygas maisto medžiagoms pasisavinti. Tai ypač svarbu Lietuvos regionuose, kur vyrauja rūgštokos dirvos. Tačiau jei pH jau artimas neutraliam, pelenus reikėtų naudoti saikingai, kad dirva netaptų per šarminė. Per daug šarminėje aplinkoje augalai gali pradėti stokoti kitų maisto elementų, ypač geležies ir mangano.
Todėl prieš tręšiant pelenais visada verta pasitikrinti dirvožemio pH. Paprasčiausia tai padaryti naudojant sodo testus arba atlikus dirvožemio tyrimą laboratorijoje. Žinant tikslų rūgštingumą, galima tinkamai parinkti pelenų kiekį ir užtikrinti optimalias sąlygas gausiam česnakų derliui.
