Apie Mėnulio fazes kalbama tiek daržininkų forumuose, tiek senelių daržuose. Vieni prisiekinėja, kad be kalendoriaus nė skiltelės į žemę nekištų. Kiti tik šypteli: „Jei žemė puri – sodink ir nežiūrėk į dangų.“
Turiu pripažinti – ir pats ilgą laiką skeptiškai žiūrėjau į mėnulio kalendorius. Tačiau kai metai iš metų pradėjau stebėti derliaus skirtumus tarp skirtingų sodinimo laikų, nutariau bent jau išmėginti. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, ką iš to supratau, ir ar tikrai verta Mėnuliui „diktuoti“, kada sodinti česnakus.
Ką reiškia sodinti pagal Mėnulį?
Sodinimas pagal Mėnulį – tai augalų sėjimo ar sodinimo derinimas su tam tikromis Mėnulio fazėmis: jaunatimi, priešpilniu, pilnatimi ir delčia. Šis principas remiasi sena žemdirbių išmintimi, kuri sako, kad Mėnulis ne tik valdo potvynius, bet ir augalų sultis, jų gyvybinius procesus.
Esminė idėja tokia:
- Kai Mėnulis auga (nuo jaunaties iki pilnaties) – stiprėja antžeminė augalo dalis.
- Kai Mėnulis mažėja (nuo pilnaties iki jaunaties) – augimo energija keliauja į šaknis.
Vienas pažįstamas vyresnis daržininkas man sakė:
„Jei nori česnako galvos, sodink tada, kai Mėnulis traukiasi. Jei sodinsi, kai jis kyla – gausi tik gražų laišką, bet ne ką daugiau.“
Tai nėra mokslinis argumentas, bet būtent šitaip kalba žmonės, kurie žemę dirba dešimtmečiais.
Kada Mėnulio kalendorius rekomenduoja sodinti česnakus?
Pagal Mėnulio kalendoriaus principus, česnakai priklauso šakninėms daržovėms, todėl jiems palankiausios yra delčios dienos – kai Mėnulis mažėja po pilnaties ir artėja link jaunaties. Tuo metu, pasak tradicinių žinių, augalo energija „grįžta“ į žemę, ir šaknų vystymasis būna stipresnis.
Tai ypač svarbu česnakams, nes mums rūpi ne lapija, o galva – būtent požeminė dalis.
Palankūs laikotarpiai
Pavyzdžiui, jeigu planuojate sodinti pavasarį, rinkitės 3–4 dienų periodą delčioje, kai dirva jau šilta, bet dar neišsausėjusi. Tai gali būti balandžio pirmoji ar antroji savaitė, priklausomai nuo metų.
Rudenį sodinti pagal Mėnulį taip pat rekomenduojama per mažėjantį Mėnulį, idealiausia – spalio mėnesio viduryje. Tuo metu dirva dar šilta, bet Mėnulis jau traukiasi.
Pats jau keletą metų naudojuosi paprastu mėnulio kalendoriumi – ne kaip dogma, bet kaip orientyru. Jei turiu galimybę rinktis iš dviejų dienų – pasirenku tą, kuri atitinka delčią. Nors tai tik vienas iš faktorių, jis dažnai sutampa su geresnėmis augimo sąlygomis.
Dienos, kurių geriau vengti
- Pilnatis – laikoma augalo viršūnės energijos „sprogo tašku“, todėl sodinti šaknines kultūras šiuo metu – nepatartina.
- Jaunatis – naujo ciklo pradžia, augalų sultys pasyvesnės. Geriausia tik stebėti, bet nesodinti.
Jei sąlygos labai ribotos, žinoma, geriau sodinti ir per „netobulą“ fazę nei visai nesodinti. Tačiau jei galite planuoti – delčia bus jūsų sąjungininkė.
Mano patirtis: ar tai tikrai veikia?
Ilgą laiką į sodinimą pagal Mėnulį žiūrėjau kaip į malonią, bet nereikalingą romantiką. Esu labiau praktikas – man svarbiau, ar žemė paruošta, ar oras tinkamas, ar laiko yra. Bet vieną sezoną, kai turėjau daugiau laisvo laiko ir noro eksperimentuoti, nusprendžiau pasodinti dvi identiškas česnakų lysves – vieną per delčią, kitą per jaunatį.
Eksperimentas
Abi lysvės buvo vienodoje vietoje, su ta pačia dirva, trąšomis, drėgme ir priežiūra. Vienintelis skirtumas – sodinimo laikas:
- Pirmąją lysvę sodinau per delčią, kaip rekomenduoja Mėnulio kalendorius (pavasario antra savaitė).
- Antrąją – per jaunatį, tam, kad palyginčiau.
Rezultatai
Skirtumai nepasirodė iš karto. Abu pasodinimai sudygo beveik tuo pačiu metu. Tačiau vėliau:
- Delčios lysvėje lapai buvo trumpesni, bet storesni – mažiau „lapuotos“.
- Jaunaties lysvė išleido aukštus, vešlius lapus, bet galvos pasiliko smulkesnės.
- Derliaus svoris delčios sodinime buvo vidutiniškai apie 18–22 % didesnis (sveriau).
- Be to, česnakai iš „Mėnulio laiko“ laikėsi sandėliuke ilgiau – mažiau išdžiūvo ir nesudygę.
Tąsyk pagalvojau:
„Net jei čia tik sutapimas – kodėl gi nepabandyti ir kitąkart taip paeksperimentuoti?“
Po kelių sezonų eksperimentų darau išvadą: tai nėra stebuklas, bet tikrai galima papildoma priemonė pagerinti rezultatą. Jei sąlygos leidžia – verta atsižvelgti į Mėnulio fazę.
Ką apie tai sako mokslas ir agronomai?
Jei tikėtume vien sodininkų forumais ir kaimo pasakojimais, Mėnulis turėtų stebuklingai traukti šaknis į gylį ar versti galvas pūstis kaip česnakai po lietaus. Bet kaip iš tikrųjų? Ką apie šią praktiką sako mokslas?
Oficialus požiūris – atsargus, bet ne paneigiantis
Dauguma mokslinių šaltinių sodinimą pagal Mėnulį vertina kaip tradicinę praktiką, kurios veikimo mechanizmai kol kas nėra moksliškai įrodyti, tačiau ir ne visiškai atmetami. Augalų biologijoje svarbiausi veiksniai yra:
- Dirvos temperatūra ir sudėtis
- Drėgmė ir šviesa
- Trąšos ir priežiūra
Tyrimų, kurie tiesiogiai nagrinėtų česnakų derlių pagal skirtingas Mėnulio fazes – beveik nėra, ypač Europoje. Kai kurie biodinaminiai ūkiai (pvz. Vokietijoje ar Šveicarijoje) bando tai integruoti į žemės ūkio praktiką, bet rezultatai dažnai subjektyvūs arba „nepakankamai patikimi“.
Kaip sakė vienas LAMMC (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro) specialistų, kai teiravausi dėl Mėnulio poveikio:
„Kol kas mokslas to nepalaiko, bet jei pastebėjimai pasikartoja kasmet – vadinasi, verta į tai įsiklausyti.“
Mėnulis visgi veikia… kažką
Mokslininkai sutinka, kad Mėnulis daro poveikį vandenyno potvyniams – vadinasi, turi įtakos ir skysčių judėjimui. Kai kurie augalų fiziologijos tyrimai rodo, kad sulčių judėjimas augaluose irgi gali būti cikliškas, nors tai nėra iki galo išmatuota.
Tad jei Mėnulis gali veikti vandenynus – kodėl gi negalėtų nežymiai paveikti ir dirvos drėgmės ar mikroorganizmų aktyvumo?
Ar verta vadovautis Mėnulio kalendoriumi?
Jeigu esi kaip dauguma praktinių daržininkų – tavo pagrindinis klausimas greičiausiai yra:
„Ar verta laukti tinkamos fazės, ar tiesiog sodinti, kai turiu laiko ir dirva gera?“
Atsakymas, kurį pats sau radau po kelių metų bandymų, būtų toks:
jeigu gali – vadovaukis Mėnuliu; jeigu ne – bent jau nesodink per pilnatį.
Kada verta paisyti fazės?
- Kai turi galimybę pasirinkti sodinimo dieną, ir tau tai nėra nepatogu ar nepraktiška.
- Kai oriškai viskas sutampa: žemė jau tinkama, bet turi dar 3–4 dienas atsargos – pasinaudok delčia.
- Kai nori lyginti, bandyti, stebėti rezultatą – tai puikus būdas gilinti žinias.
Kada geriau remtis tik sąlygomis?
- Kai pavasaris vėluoja, ir kiekviena diena brangi – tada svarbiausia ne fazė, o tai, kad česnakai suspėtų suformuoti galvas.
- Kai dirva tobula, o kalendorius rodo nepalankią dieną – drąsiai sodink. Per jaunutį užaugintas česnakas vis tiek duos derlių.
- Kai tau svarbu tik rezultatas, o ne eksperimentas – tada fazės ne pagrindinis kriterijus.
Kaip man sakė vienas agronomas, kai domėjausi šia tema:
„Gali sodinti ir per delčią, ir per jaunatį – svarbiausia, kad žemė būtų ne molis, o tu jos nepertręštum.“
Išvados ir mano rekomendacijos
Mėnulio kalendorius – tai ne magiškas įrankis, bet geras papildomas orientyras tiems, kurie nori auginti ne tik greitai, bet ir kruopščiai. Nors moksliniai tyrimai iki šiol nepatvirtino aiškaus ryšio tarp fazių ir derliaus, mano asmeninė patirtis rodo, kad skirtumas gali būti – ypač kai sodinimo sąlygos geros, o laikas leidžia pasinaudoti delčia.
„Gamtoje nėra vieno atsakymo – yra derinys.“ – taip man kartą pasakė patyręs daržininkas. Ir šiuo atveju tai visiškai tinka.
Ką rekomenduoju iš asmeninės patirties:
- Jei turi laiko ir kantrybės – pasinaudok delčia kaip papildomu veiksniu.
- Jei neturi laiko – sodink tada, kai dirva tam pasiruošusi. Mėnulis neturi būti priežastis atidėlioti.
- O jei nori tikrų įrodymų – pasidaryk savo eksperimentą. Jis atsakys geriau nei bet kuris straipsnis.
Galiausiai – Mėnulis Mėnuliu, bet svarbiausia vis tiek tavo rankos, žemė ir tas momentas, kai ištrauki sunokusią česnako galvą ir pagalvoji: „buvo verta.“
