Jeigu manęs kas nors šiandien paklaustų, koks sprendimas mano arbūzų lysvėse padarė didžiausią skirtumą – be jokios abejonės atsakyčiau: juoda agroplėvelė. Iš pradžių buvau skeptiškas, bet po pirmojo sezono rezultatai kalbėjo patys už save: mažiau piktžolių, greičiau įšylanti dirva, sveikesni daigai ir saldesni arbūzai.
Plėvelė tikrai nėra stebuklas – ji nepadarys visko už jus. Bet tinkamai parinkta ir paklota, ji leidžia optimizuoti sąlygas, kurių arbūzai ypač reikalauja mūsų permainingame klimate. O dabar papasakosiu viską nuo A iki Z.
| Arbūzas (Citrullus lanatus) | |
|---|---|
| Augimo trukmė | 70–90 dienų nuo daigų pasodinimo |
| Dirvožemio pH | 6,0–6,8 (šiek tiek rūgštus) |
| Derlingumas | 2–4 arbūzai vienam augalui |
| Reikalinga temperatūra | 20–30 °C augimui, >12 °C dirvai |
| Vaisių svoris | 2–5 kg (priklausomai nuo veislės) |
| Drėgmė | Vidutinė – vengti permirkimo |
| Maistinė vertė (100 g šviežio arbūzo) | |
|---|---|
| Kalorijos | 30 kcal |
| Vanduo | 91 % |
| Angliavandeniai | 7,6 g |
| Cukrus | 6,2 g |
| Vitaminas C | 8,1 mg (13 % RPN) |
| Likopenas | 4,5 mg – natūralus antioksidantas |
Kodėl verta rinktis plėvelę arbūzų auginimui
Kai pradėjau domėtis arbūzų auginimu Lietuvoje, iš karto supratau, kad mūsų klimatas – ne tas, kuriame šie šilumamėgiai augalai jaučiasi geriausiai. Pirmus kartus auginau be jokios dangos – dirva šalo, vanduo kaupėsi, o piktžolės augo greičiau nei patys arbūzai. Tada atradau juodąją agroplėvelę – ir viskas pasikeitė.
Dirva pradėjo greičiau šilti, drėgmė išliko tolygiai, o piktžolių praktiškai neliko. Vaisiai gulėjo švariai, nebuvo pažeisti nei lietaus, nei purvo. Vien jau tai, kad arbūzai tapo didesni, vienodesni ir saldesni, mane įtikino, jog plėvelė – būtinas dalykas, jei norisi sėkmės.
Svarbiausi privalumai
Pagrindinis dalykas, ką pastebėjau – plėvelė padeda išlaikyti šilumą ir drėgmę, ko arbūzams labai reikia. Be to, piktžolių kontrolė vyksta natūraliai – jos tiesiog negali prasiskverbti per tamsią dangą. Nereikia tiek ravėti, o augalas visą savo energiją gali skirti vaisių formavimui.
Vaisių kokybė
Vaisiai, augantys ant plėvelės, būna švaresni ir geriau apsaugoti nuo puvinio, nes nesiliečia su šlapia žeme. Be to, jie nesitepa ir netrūkinėja. Toks augimo būdas leidžia augalui išlaikyti pastovią aplinką, o tai ypač svarbu besiformuojantiems vaisiams.
Kokią plėvelę pasirinkti arbūzams
Kai pirmąkart pradėjau naudoti plėvelę, parduotuvėje pasimečiau tarp variantų: juoda, balta, permatoma, skylėta… Tiesa ta, kad ne visos plėvelės vienodai tinka arbūzams, o pasirinkus netinkamą, galima pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Juoda agroplėvelė – mano pagrindinis pasirinkimas
Iš savo patirties galiu pasakyti: juoda agroplėvelė – geriausias variantas arbūzams. Ji greitai šildo dirvą, nepraleidžia šviesos (tad neleidžia dygti piktžolėms) ir padeda sulaikyti drėgmę. Tai itin svarbu mūsų vėsesnėmis gegužės naktimis ar sausomis vasaros savaitėmis.
Kiti variantai: kuo skiriasi?
- Balta plėvelė tinka tik labai karštose vietose, nes ji atspindi šviesą – dirva šyla lėčiau.
- Skaidri plėvelė skatina piktžolių augimą – visiškai netinka arbūzams.
- Agrotekstilė atrodo patraukliai, bet ne visada sulaiko šilumą taip efektyviai kaip tanki agroplėvelė.
Jei tikslas – saldūs, anksti sunokę arbūzai, juoda agroplėvelė yra mano pirmas ir vienintelis pasirinkimas.
Kaip tinkamai paruošti plėvelę arbūzams
Kai jau turi tinkamą plėvelę – pats darbas dar tik prasideda. Kad arbūzai jaustųsi gerai, labai svarbu, kad plėvelė būtų paklota lygiai, sandariai ir įtemptai. Aš šiam darbui skiriu bent pusdienį – iš patirties žinau, kad paskubėjus vėjas tikrai padarys savo.
Kada kloti plėvelę
Plėvelę kloju 7–10 dienų prieš daigų sodinimą, kai dirva jau pakankamai pradžiūvusi. Kodėl taip anksti? Per tą savaitę žemė spėja šiek tiek sušilti, o po plėvele pradeda dygti piktžolės – kurios netrukus žus dėl saulės stokos. Tokiu būdu „apgaunu“ gamtą – ir sodinu į beveik sterilų dirvožemį.
Kaip įtempti, kad laikytųsi
Man padeda šie dalykai:
- Plėvelę visada fiksuoju grioveliais arba grunto kraštais. Ne kartą bandžiau su akmenimis, plytomis – bet vėjas vis tiek pakiša kampus.
- Įtempimas svarbus – jokių raukšlių! Ten, kur raukšlė, vėjas sukels vibraciją, ir plėvelė greitai susitrins ar net suplėšys daigus.
Jei yra galimybė – kviečiu antrą žmogų padėti ją ištempti. Kai tai darau vienas, vienas kraštas vis tiek būna šiek tiek laisvesnis.
Kada ir kaip sodinti arbūzų daigus
Arbūzai mėgsta šilumą – ne tik žemėje, bet ir ore. Todėl sodinti daigus į atvirą gruntą skubu ne anksčiau kaip po paskutinių šalnų. Pas mane tai dažniausiai būna apie gegužės vidurį, kartais net vėliau, priklausomai nuo metų.
Kada geriausias metas sodinti
Auksinė taisyklė: žemės temperatūra bent 14–16 °C, o oro temperatūra naktimis nekrenta žemiau +8 °C. Jei žemė šalta, arbūzų šaknys nustoja augti, o tai sustabdo visą augalą. Taip jau buvo vienais metais – paskubėjau ir daigai sustojo ties 3 lapeliais visam mėnesiui…
Kaip sodinu
Kai plėvelė jau paruošta, su peiliu darau kryžmines įpjovas tose vietose, kur sodinsiu daigus. Dažniausiai palieku 80–100 cm tarp daigų, o tarp eilių – bent 1,5 metro. Taip jie turi pakankamai vietos plėstis.
Į kiekvieną duobutę įpilu šiek tiek komposto arba perpuvusio mėšlo – bet svarbu nepadauginti, nes per daug azoto gali paskatinti tik lapų augimą.
Pasodinus gerai palaistau – po 1–2 litrus vandens į kiekvieną daigą. Vėliau laistau tik sausu oru – arbūzai nemėgsta, kai žemė nuolat šlapia.
Atramos, formavimas ir priežiūra
Arbūzai auga sparčiai, jų stiebai ilgėja, šakojasi, o vaisiai darosi vis sunkesni. Todėl nuo pat pradžių stengiuosi pasirūpinti ne tik vieta, bet ir atramomis bei formavimu. Nors daugelis augina arbūzus ant žemės, aš dalį auginu ir ant vertikalių konstrukcijų – ypač šiltnamyje.
Ar reikia atramų?
Jei arbūzai auga ant žemės (ypač plėvelės), atramos nebūtinos. Tačiau jei vietos mažai arba auginate šiltnamyje – gali praversti vertikalios grotelės, tinklai ar virvės, prie kurių galima pririšti stiebus.
Pats naudoju paprasčiausią horizontalų tinklą, kuriame stiebai lengvai įsipina. Sunkesni vaisiai kabinami į tinklelius ar švelnius maišelius, kad nepraplėštų augalo.
Formavimas
Tai viena svarbiausių dalių, jei noriu kokybiško derliaus. Palieku vieną pagrindinį stiebą ir 2–3 šonines šakas. Kai vaisiai pradeda formuotis, riboju kiekį – ne daugiau kaip 3–4 vaisiai vienam augalui. Jei jų daugiau, jie būna smulkesni, nebespėja subręsti.
Taip pat periodiškai nuskabau pažastinius ūglius, jei matau, kad jie trukdo ar per tankiai auga.
Priežiūra
– Laistymas: nedaug, bet reguliariai – svarbiausia vengti užmirkimo. Prieš prinokimą vandens kiekį sumažinu – taip vaisiai tampa saldesni.
– Tręšimas: kartą per 2–3 savaites naudoju kalio ir fosforo trąšas (be azoto).
– Mulčiavimas: tarp eilių naudoju šiaudus – jie sulaiko drėgmę ir neleidžia žemei perkaisti.
Kada ir kaip nuimti arbūzų derlių
Kai pirmą kartą auginau arbūzus, man sunkiausia buvo suprasti, kada jie jau tikrai prinokę. Skinti per anksti – reikš nesaldų vaisių, per vėlai – jis gali prarūgti ar sutrūkti. Dabar turiu keletą ženklų, kuriais visada vadovaujuosi.
Kaip atpažinti, kad arbūzas jau prinokęs
Pirmas požymis, kurio visada ieškau – tai sausa, šviesiai ruda „ūsas“ šalia vaisiaus kotelio. Kol jis žalias – arbūzas dar bręsta. Taip pat atkreipiu dėmesį į garsą – jeigu pabeldęs išgirstu duslų, gilų garsą – tai ženklas, kad minkštimas viduje jau sunokęs.
Dar vienas svarbus signalas – spalva ant žemės. Jei dėmė, kur arbūzas liečia plėvelę ar dirvą, yra gelsva ar net oranžinė – vaisius beveik paruoštas skynimui.
Kaip teisingai nuskinti
Svarbiausia – niekada netraukiu vaisiaus jėga. Visada naudoju aštrų sekatorių ar peilį ir palieku bent kelis centimetrus kotelio. Tai padeda išvengti įtrūkimų ir geriau saugoti arbūzą.
Jei skinu daugiau nei vieną – stengiuosi jų nesudėti vienas ant kito. Vaisiaus žievė kieta, bet jautri spaudimui.
Sandėliavimas
Prinokę arbūzai, ypač tie, kurie buvo skinami sausą dieną, gali laikytis iki mėnesio vėsioje, tamsioje vietoje. Aš laikau juos rūsyje, ant lentynos, vieną nuo kito atskirai.
Arbūzų auginimo kalendorius
Norint, kad arbūzų auginimas būtų sėkmingas, labai svarbu tinkamai suplanuoti darbus pagal mėnesius. Žemiau pateiktas kalendorius padės aiškiai suprasti, kada pradėti daiginti, sodinti, formuoti, tręšti ir, svarbiausia – kada sulaukti saldaus derliaus.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Daigų sėjimas | ✓Kovas – tinkamas metas sėti sėklas į vazonėlius namuose | ✓Balandį daigai sparčiai auga – laikyti šviesioje vietoje | ||||||||||
| Sodinimas į dirvą | ✓Gegužės viduryje daigus galima sodinti į plėvele uždengtą dirvą | ✓Jei pavasaris šaltas – sodinti birželio pradžioje | ||||||||||
| Genėjimas ir formavimas | ✓Nuskinkite per daug ūglių, palikite stipriausius su vaisiais | ✓Formuokite – apribokite augimą paliekant 2–3 arbūzus vienam augalui | ||||||||||
| Laistymas ir tręšimas | ✓Sodinant – tręšti kompostu ar kompleksinėmis trąšomis | ✓Reguliariai laistyti, ypač sausros metu | ✓Riboti laistymą artėjant derliui – vaisiai saldesni | |||||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Pirmi vaisiai subręsta rugpjūtį – tikrinkite garso ir „ūsų“ pagalba | ✓Vėlyvesnės veislės derlių duoda iki rugsėjo vidurio |
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pradėdamas auginti arbūzus ant plėvelės, pats padariau ne vieną klaidą, iš kurių pasimokiau. Ir jei šias vietas būčiau žinojęs iš anksto – tikrai būčiau išvengęs nevykusio pirmo derliaus.
Per tankus sodinimas
Norisi kuo daugiau vaisių, tad pirmus metus sodinau daigus kas 50 cm. Galiausiai jie taip susipynė, kad ne tik nepasiekiau vidinių vaisių, bet ir jie negavo saulės – o tai labai svarbu saldumui. Dabar tarp augalų visada palieku bent 80–100 cm, o tarp eilių – apie 1,5 metro.
Per ankstyvas sodinimas
Pavasarį, kai saulė pasirodo, norisi viską kuo greičiau perkelti į lauką. Bet arbūzai jautrūs net menkiausiam šaltukui – kartą netgi žuvo nuo +5 °C naktį. Nuo tada sodinu tik tada, kai prognozės rodo šiltą savaitę be jokių šalnų.
Per daug laistymo
Atrodo, kad šilumamėgis augalas turi būti nuolat palaistytas, bet tai – klaida. Per daug drėgmės skatina šaknų puvinį, o vaisiai tampa vandeningi ir ne tokie saldūs. Tiesa yra paprasta: geriau per mažai nei per daug.
Išvados ir praktiniai patarimai
Auginti arbūzus ant plėvelės – išties įmanoma ir malonu net mūsų klimato sąlygomis. Iš savo patirties galiu pasakyti: jei teisingai paruoši dirvą, pasirinksi tinkamą plėvelę ir neperlaistysi – derlius tikrai nustebins.
Nepamiršk:
– Daigus sodink tik įšilus dirvai – bent +15 °C.
– Neskubėk su trąšomis – pertręšimas veda prie lapų, ne vaisių augimo.
– Stebėk oro sąlygas – šaltos naktys gali sustabdyti augimą.
– Svarbiausia – kantrybė. Arbūzas neskubės, bet kai sunoksta – viskas atperka.
