Hortenzijos yra vienos iš tų augalų, kurie ne tik suteikia sodui spalvų ir tekstūros, bet ir sukuria jaukią, ramią atmosferą. Kad šie krūmai sėkmingai augtų, klestėtų ir gausiai žydėtų, labai svarbu pasirinkti tinkamą sodinimo laiką. Šiame skyriuje dalinuosi išsamia informacija apie tai, kada sodinti hortenzijas, kad jų auginimas ir tolimesnė priežiūra būtų kuo sklandesni.
Kada geriausia sodinti hortenzijas
Tinkamas sodinimo laikas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių hortenzijų sėkmę sode. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šį darbą galima atlikti bet kada, praktika rodo, kad laikas daro didelę įtaką augalo prigijimui, augimui ir net žydėjimo gausai.
Pavasario sodinimas – saugiausias pasirinkimas mūsų klimatui
Dauguma sodininkų Lietuvoje renkasi pavasario sodinimą, ir tam yra svarbių priežasčių. Pavasarį pasodintos hortenzijos turi visą šiltąjį sezoną įsitvirtinti naujoje vietoje, išauginti stiprias šaknis ir pasiruošti žiemai. Tai ypač svarbu mūsų klimato sąlygomis, kur ruduo dažnai būna trumpas, o žiemos – nenuspėjamos.
Optimalus sodinimo laikas – nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio, kai:
- dirva jau pakankamai atšilusi (bent +10 °C);
- išnykusi vėlyvų šalnų grėsmė;
- dienos ilgos, o augalai gauna pakankamai šviesos daigų stiprėjimui.
Jeigu sodinate vazonuose augintas hortenzijas, pavasarį jas galima sodinti anksčiau nei tas, kurios turi atviras šaknis. Tokie daigai jau turi stiprią šaknų sistemą ir geriau prisitaiko prie naujų sąlygų. Svarbu tik neleisti, kad žemė visiškai išdžiūtų – pavasaris gali būti klastingai sausas.
Rudens sodinimas – tinka ne visiems atvejams
Ruduo taip pat gali būti tinkamas hortenzijų sodinimui, ypač jeigu auginate jas pietinėje ar švelnesnio klimato Lietuvos dalyje. Rudenį žemė būna dar šilta, o lietūs padeda išlaikyti reikiamą drėgmės lygį. Tačiau ši taktika tinka tik tuomet, kai laikomasi kelių svarbių sąlygų:
- sodinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip rugsėjo viduryje, kad augalas spėtų įsišaknyti iki šalčių;
- žiemai būtina papildoma apsauga – mulčiavimas, šakų uždanga ar agroplėvelė.
Rudens sodinimą ypač vertinu tada, kai reikia pasodinti žolinius hortenzijų sodinukus arba persodinti jau turimus krūmus – tai mažiau streso augalui, o ir tvarkant rudeninį sodą dažnai atsiranda laiko tokiems darbams.
Kaip pasirinkti tinkamą laiką pagal veislę
Svarbu atsižvelgti ir į hortenzijos veislę. Pavyzdžiui:
- Didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) yra jautresnės šalčiui, todėl saugiausia jas sodinti tik pavasarį, kad spėtų sustiprėti iki žiemos.
- Šluotelinės (Hydrangea paniculata) ir medlievos (Hydrangea arborescens) hortenzijos – atsparesnės, todėl tinka tiek pavasario, tiek rudens sodinimui.
- Laipiojančios hortenzijos (Hydrangea petiolaris) paprastai sodinamos pavasarį, nes jų augimo pradžia būna lėtesnė.
Jeigu esate pradedantysis sodininkas – visada rinkitės pavasarį kaip sodinimo laiką, ypač jei nenorite rizikuoti su netikėtomis rudens šalnomis ar drėgmės svyravimais.
Klimato sąlygų įtaka sodinimo laikui
Lietuvoje klimatas labai nevienodas – tai, kas tinka pajūryje, gali būti per anksti ar per vėlu Aukštaitijoje ar Dzūkijoje. Todėl sodinimo laiką būtina derinti prie:
- vietinio mikroklimato;
- dirvožemio šilimo greičio;
- ilgalaikių orų prognozių.
Jeigu pavasaris vėlyvas, o dirva ilgai išlieka šlapia – geriau luktelti, kol ji pradžius ir sušils. Hortenzijos nemėgsta šalto ir drėgno grunto, kuris gali sukelti šaknų puvinį ar augimo stabdymą jau pirmame etape.
Vietos parinkimas hortenzijoms – sodo ramybės kampelio paieškos
Daug kartų esu girdėjęs iš bičiulių sodininkų: „Pasodinau hortenziją, bet ji nei auga, nei žydi kaip pas kaimyną.“ O kai pasikalbam atidžiau, paaiškėja, kad viena klaida – netinkama vieta – ir visos pastangos nueina perniek.
Hortenzijos turi savų pageidavimų, ir jeigu jų paisome, jos atsilygina nepaprastu grožiu. Šiame skyriuje pasidalinsiu, kaip parinkti idealią vietą hortenzijai: nuo šviesos ir vėjo, iki dirvožemio rūgštingumo ir net artimiausių kaimynų.
Saulė ar pavėsis? Hortenzijos myli balansą
Dauguma hortenzijų mėgsta šviesią, bet ne saulėkaitos išdegintą vietą. Ypač jautrios tiesioginiams saulės spinduliams yra didžialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) – joms geriausiai tinka rytinė saulė ir popietinis pavėsis. Tokia vieta leidžia augalui ryte pasidžiaugti šviesa, bet nuo pietinės kaitros jis apsaugomas, todėl neišdžiūva ir nesustabdo žydėjimo.
Šluotelinės (Hydrangea paniculata) ir medlievos hortenzijos (Hydrangea arborescens) – atsparesnės karščiui, todėl jas galima sodinti ir pusiau saulėtose vietose, kur saulė šviečia 5–6 valandas per dieną. Tačiau net ir jos geriausiai žydi tuomet, kai bent dalį dienos būna pavėsyje.
Mano praktinis patarimas: jeigu turite vietą prie rytinių arba šiaurės rytinių namo sienų – tai dažniausiai tobula vieta hortenzijoms. Ten jos saugios nuo pietinio karščio ir vakarinio vėjo, o ryto šviesa skatina žydėjimą.
Vėjas – hortenzijų priešas
Kad ir kokia tvirta atrodytų hortenzijos struktūra, stiprūs vėjai gali pažeisti jos stiebus, išlaužyti žiedynus ar tiesiog sausinti augalą. Štai kodėl rekomenduoju sodinti hortenzijas apsaugotose vietose, kur jos nebūtų atviros vėjui iš visų pusių.
Labai pasiteisina sodinimas prie gyvatvorių, pastatų, terasų, arba šalia aukštesnių medžių, kurie suteikia tiek vėjo uždangą, tiek švelnų pavėsį.
Dirvožemis – hortenzijos jautri „mityba“
Dirva hortenzijoms yra kaip maistas – jos neauga bet kur. Yra trys pagrindiniai dirvos reikalavimai, kurių hortenzijos laikosi itin griežtai:
- Drėgna, bet ne permirkusi
Hortenzijos nemėgsta sausros, bet taip pat netoleruoja užmirkimo. Reikia rasti aukso vidurį – dirva turi būti puri, praleidžianti vandenį, bet išlaikanti drėgmę.
Jeigu sodinate sunkioje molingoje žemėje, būtinai ją pagerinkite kompostu, durpėmis ar net smėliu – taip išvengsite šaknų puvinio. - Silpnai rūgštinė (pH 5.5–6.5)
Tai labai svarbu, ypač jei auginate mėlynai žydinčias hortenzijas. Būtent rūgšti dirva padeda joms pasiekti intensyvią spalvą.
Norėdami sužinoti dirvos pH, galite naudoti paprastą dirvožemio testą iš sodo centro. Jei reikia padidinti rūgštingumą, naudokite durpes, spygliuočių kraiką, kompostuotą pušų žievę. - Derlinga, humusinga
Hortenzijos intensyviai auga, todėl dirvoje turi netrūkti maisto medžiagų. Dar prieš sodinimą rekomenduoju sumaišyti žemę su kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu, ypač jei sodinate į lengvą priesmėlį.
Mano sode geriausi rezultatai buvo gauti tuomet, kai prieš sodindamas hortenziją iškasu duobę bent 60 cm pločio ir 40 cm gylio, ją pripildau komposto, durpių ir vietinės žemės mišiniu, ir tik tada sodinu daigą.
Kaip kaimynai veikia hortenziją
Kiekvienas augalas turi savo „charakterį“ – vieni mėgsta bendrystę, kiti nori erdvės. Hortenzijos nėra itin reiklios, bet joms labai svarbu:
- neturėti stiprių konkurentų už vandenį, todėl geriau nesodinti jų arti šaknų paviršiuje augančių medžių, pvz., beržų ar klevų;
- turėti pakankamai vietos augimui – net jei krūmas dabar mažas, po 2–3 metų jis gali išsiplėsti iki 1,5–2 metrų pločio.
Geriausiai jos dera su kitais pusiaupavėsio augalais – melsvėmis (hostomis), paparčiais, astilbėmis ar net rododendrais, kurie turi panašius dirvožemio reikalavimus.
Kaip sodinti hortenziją – žingsnis po žingsnio, kad augalas įsitvirtintų be streso
Nesvarbu, ar hortenziją pirkote vazonėlyje, ar gavote dovanų su atviromis šaknimis – sodinimo esmė ta pati: padėti jai pradėti naują gyvenimą be streso. O tai reiškia – tinkamai paruošti dirvą, teisingai įkurdinti daigą ir pirmomis savaitėmis suteikti pakankamai priežiūros.
Sodinant hortenzijas kruopštumas apmokamas ramybe vėliau, kai žiedynai žydi be papildomų pastangų. Štai kaip aš tai darau – ir jau daugelį metų džiaugiuosi rezultatu.
Paruošiu duobę ne pagal daigo dydį, o pagal šaknų poreikius
Daugelis sodininkų daro vieną dažną klaidą – kasa tik tiek, kiek telpa šaknų gumulas. Bet hortenzijoms reikia šiek tiek erdvės – tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.
Todėl rekomenduoju:
- kasti maždaug 50–60 cm pločio ir 35–45 cm gylio duobę;
- jei dirva sunki ar molinga – iškask dar giliau ir papildomai įberk smėlio bei rūgščios durpės mišinio dugne.
Toks plotas suteikia augalui erdvės šaknims išsiskleisti ir palengvina drėgmės bei oro patekimą į gilesnius sluoksnius.
Pakeičiu vietinę dirvą – suformuoju „starto zoną“
Iškasus duobę, joje esantį gryną gruntą dažniausiai pagerinu:
- trečdalis komposto – natūralios maistinės medžiagos;
- trečdalis rūgščios durpės – pH balansui;
- trečdalis sodo žemės arba priesmėlio – oro ir drėgmės laidumui.
Šį mišinį suberiu atgal į duobę, kad susidarytų „pagalve“ šaknims. Jei noriu dar papildomos stimuliacijos – įberiu šiek tiek ragų miltų arba biohumuso, kurie skatina šaknų vystymąsi natūraliai.
Kaip įkurdinti hortenziją: gylis, kryptis, laistymas
Kai dirva paruošta, galima sodinti patį augalą. Svarbiausia taisyklė – nesodinti per giliai. Hortenzijos labai jautrios per gilumai, todėl sodinimo lygis turėtų būti:
- tokio paties lygio, kaip augo vazone, arba net 1–2 cm aukščiau, kad vanduo nenuplautų žemės ir neuždengtų stiebo pagrindo.
Prieš sodinimą:
- jei daigas buvo vazone – pamirkau visą gumulą vandenyje apie 15–20 minučių;
- jei šaknys atviros – nupjaunu pažeistas dalis, patrumpinu per ilgas ir pamirkau šaknų stimuliatoriaus tirpale.
Tuomet įkeliu daigą į paruoštą duobę, švelniai užpilu paruoštu mišiniu, spaudžiu rankomis, kad neliktų oro tarpų, ir gausiai palaistau (bent 10–15 litrų vandens vienam daigui).
Jei sodinu kelias hortenzijas, laikau tarp jų 1–1,5 metro atstumą, kad ateityje turėtų vietos augti laisvai ir nesusispaustų.
Po pasodinimo – padedu joms startuoti švelniai
Nors atrodo, kad darbas baigtas, tikrasis sodininko rūpestis prasideda po pasodinimo. Pirmas mėnuo labai svarbus, nes hortenzija prisitaiko prie naujos aplinkos. Ką darau:
- Mulčiuoju aplink krūmą – tam naudoju kompostuotą pušų žievę, durpes arba spygliuočių kraiką. Tai palaiko drėgmę, stabdo piktžolių augimą ir šiek tiek rūgština dirvą.
- Palaikau pastovią drėgmę – laistau 2–3 kartus per savaitę, ypač jei nėra lietaus. Jei viršutinis dirvos sluoksnis sausas – laistau nedelsdamas.
- Netrešiu pirmas 3–4 savaites – leiskime hortenzijai įsišaknyti, o trąšos vėliau padės žiedynų formavimuisi.
Kartais pasodinus hortenziją ji kurį laiką „stovi vietoje“ – tai normalu. Augalas pirmiausia rūpinasi šaknimis, o tik tada augimu virš žemės.
Hortenzijų priežiūra po pasodinimo – kaip padėti krūmui įsitvirtinti ir žydėti sveikai
Pirmieji mėnesiai po sodinimo yra kaip vaikystė – kaip prižiūrėsi, taip ir užaugs. Nors hortenzijos laikomos pakankamai lengvai prižiūrimais augalais, pirmaisiais metais jos reikalauja kiek daugiau dėmesio ir stebėjimo. Tačiau šis laikotarpis greitai atsiperka – stipriai įsišaknijęs krūmas vėliau tampa beveik savarankiškas ir kasmet dosniai atsidėkoja žiedais.
Aš dažnai sakau – sodinukas yra kaip svečias. Jei pirmaisiais metais jam gera, jis pasiliks ilgam.
Laistymas – nuosaikumas svarbiau nei dažnis
Hortenzijos garsėja savo meile vandeniui – jų pavadinimas netgi kilęs iš graikų kalbos žodžio hydor (vanduo). Tačiau tai nereiškia, kad reikia jas laistyti be saiko. Priešingai – svarbiausia reguliarumas ir gylis, o ne dažnis.
Mano patikrintas principas:
- Laistau 2 kartus per savaitę, bet gausiai – po 10–15 litrų vienam augalui.
- Jeigu oras karštas ir be lietaus – didinu laistymą iki 3 kartų per savaitę.
- Visada laistau prie šaknų, o ne ant lapų – taip išvengiu ligų ir grybinių infekcijų.
- Geriausias laikas – anksti ryte arba vakarop, kai žemė neperkaista.
Svarbu stebėti žemę – jei viršus sausas, bet giliau jau drėgna, gali ir nereikėti papildomo laistymo. Hortenzijos nemėgsta stovinčio vandens, todėl geriau laistyti rečiau, bet gausiai, nei dažnai ir po truputį.
Mulčiavimas – natūralus dirvos sąjungininkas
Vienas iš svarbiausių darbų po pasodinimo – mulčiavimas. Jis atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas:
- Sulaiko drėgmę dirvoje;
- Apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų;
- Slopina piktžoles;
- Padeda palaikyti rūgštinę terpę, kuri būtina hortenzijoms.
Mano pasirinkimas – natūralus mulčias: spygliuočių kraikas, rūgščios durpės, kompostuota medžio žievė. Toks mulčias atrodo natūraliai ir labai tinka hortenzijų aplinkai.
Mulčio sluoksnį kloju apie 5–7 cm storio, bet nepriglaudžiu prie pat stiebo – palieku 5–10 cm tarpą, kad drėgmė nesikauptų aplink augalo kaklelį ir nesukeltų puvinio.
Tręšimas – svarbus, bet tik laiku
Nors hortenzijoms patinka derlinga dirva, iškart po pasodinimo jų geriau netręšti – palaukite, kol daigas prigis ir pradės aktyviau augti. Pirmąjį sezoną pakanka:
- tręšti lengvai po 3–4 savaičių – naudojant natūralias arba kompleksines trąšas su mažai azoto, nes per daug azoto skatina lapų, o ne žiedų augimą;
- puikiai tinka trąšos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, kaip rododendrams ar azalijoms – jos pritaikytos hortenzijų poreikiams.
Vėliau, įsibėgėjus sezonui, dar kartą tręšiu birželio pabaigoje, naudodamas žydėjimą skatinančias trąšas su daugiau kalio ir fosforo.
Kaip suprasti, kad hortenzija jaučiasi gerai?
Pirmaisiais metais svarbu tiesiog stebėti augalą. Nereikia panikuoti dėl kiekvieno geltonuojančio lapelio – adaptacijos laikotarpis gali trukti iki kelių savaičių. Štai keletas ženklų, kad viskas gerai:
- lapai tvirti, ryškiai žali, nevangūs;
- auga nauji ūgliai;
- šakos tiesiasi į viršų, nežymiai platėja.
Jei pastebite, kad:
- lapai vysta, bet dirva drėgna – perlaistyta;
- lapai blyškėja, nežydi – gali trūkti maistinių medžiagų arba būti netinkamas pH;
- krūmas nustojo augti – galbūt žemė per sunkiai laidži arba šaknys neįsitvirtino.
Svarbiausia – kantrybė. Kartais hortenzija visą pirmąjį sezoną leidžia laiką „įsišaknydama“, o tik antraisiais metais iššauna su tikruoju savo grožiu.
Dažniausios klaidos sodinant ir prižiūrint hortenzijas – ko geriau nedaryti, kad augalas žydėtų džiaugsmingai
Kai prieš daug metų pasodinau savo pirmąją hortenziją, viskas atrodė lyg pagal vadovėlį: graži vieta, gera žemė, daug šviesos. Bet ji… neaugo. Nei žydėjo, nei leido naujų šakų. Tik po keleto metų ir daugybės bandymų supratau – ne viskas, kas atrodo „gerai“, iš tikrųjų tinka hortenzijai.
Todėl šiame skyriuje pasidalinsiu realiais pavyzdžiais, patirtimi ir praktiniais sprendimais, kurie padės išvengti klaidų ir užtikrins augalo sveikatą bei grožį.
Netinkama vieta – saulėkaita arba visiškas pavėsis
Turbūt dažniausia klaida – sodinimas vietoje, kur per karšta arba, atvirkščiai, per tamsu. Hortenzijos mėgsta šviesą, bet tiesioginiai pietų spinduliai ypač vasarą gali jas išdeginti – žiedai išblunka, lapai apdega, augalas nustoja augti.
Kita klaida – pasodinti po tankiu medžiu ar prie šiaurinės, šešėlinės sienos, kur visai nepatenka saulė. Tokiu atveju krūmas tiesiog nesukaupia pakankamai energijos žydėjimui, ūgliai silpni, žiedynai maži.
Sprendimas: rinkitės pusiau pavėsio vietą, kur rytais būna šviesu, o per pietus krūmas apsaugotas nuo kaitros. Tokios sąlygos dažniausiai būna prie rytinių arba šiaurės rytinių sienų, šalia medžių su lengva, ažūrine laja.
Per gilus arba per seklus sodinimas
Sodinimo gylis – tai tarsi augalo „pamatų klojimas“. Jei hortenzija pasodinta per giliai, šaknų kaklelis tampa pažeidžiamas, kaupiasi drėgmė ir gali prasidėti puvinys. Jei sodinta per sekliai, šaknys greitai išdžiūsta ir augalas negali normaliai įsitvirtinti.
Sprendimas: visada sodinkite tokiu pačiu gyliu, kokiu augo vazonėlyje. Nepamirškite žemę po pasodinimo gerai suspausti ir palaistyti, kad neliktų oro tarpų.
Netinkamas dirvožemis – per šarminė, molinga ar „alkana“ žemė
Hortenzijoms reikia šiek tiek rūgštinės, derlingos, purios ir gerai drenuojamos žemės. Jei pasodinsite į molingą, sunkiai įšylančią ar šarminę dirvą, šaknys kentės, o krūmas nei augs, nei žydės.
Simptomai: lapai blyškėja (ypač tarp gyslų), žiedų mažai, nauji ūgliai silpni.
Sprendimas: prieš sodinant pagerinkite dirvą durpėmis, kompostu, pušų kraiku. Jei abejojate dėl rūgštingumo, verta atlikti paprastą pH testą – jų galima rasti bet kuriame sodo centre.
Perlaistymas arba užmirkimas – tylus šaknų žudikas
Hortenzijos mėgsta drėgmę, bet užmirkusi žemė greitai sukelia šaknų puvimą. Tai dažna problema molinguose dirvožemiuose arba kai hortenzija pasodinta į žemą vietą, kur kaupiasi lietaus vanduo.
Sprendimas: rinkitės aukštesnę, gerai drenuojamą vietą, o jei dirva sunki – įrenkite drenažo sluoksnį su skaldos ar rupaus smėlio. Laistykite ne dažnai, bet gausiai – 1–2 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro.
Netinkamas tręšimas – per daug azoto ar visai be maitinimo
Daugelis daro vieną iš dviejų klaidų: tręšia per daug (ypač azoto trąšomis) arba visai netręšia, manydami, kad hortenzijos „auga pačios“.
Per daug azoto skatina lapiją, bet stabdo žydėjimą – augalas tampa „žalias monstras be žiedų“. Trąšų trūkumas, ypač pirmaisiais metais, lemia lėtą augimą ir silpnus ūglius.
Sprendimas: tręškite specialiomis hortenzijoms skirtomis trąšomis 1–2 kartus per sezoną. Pirma karta – birželio pradžioje, antra – liepą (bet ne vėliau, kad augalas spėtų pasiruošti žiemai). Rinkitės trąšas su mažesniu azoto kiekiu, bet gausesniu fosforo ir kalio santykiu.
Genėjimas netinkamu metu arba per drastiškas kirpimas
Nors ši tema verta atskiro straipsnio, trumpai paminėsiu dažną klaidą – netinkamą genėjimą, kuris gali nulemti, kad hortenzija vienais metais iš viso nežydės. Pavyzdžiui, didžialapės hortenzijos žydi ant pernykščių ūglių, tad jei pavasarį nugenėsite iki žemės – žiedų nesulauksite.
Sprendimas: žinokite, kokios veislės hortenziją auginate, ir genėkite tik tada, kai žinote, ant kokių ūglių ji žydi – senų ar naujų. Šluotelinėms ir medlievėms hortenzijoms tai dažniausiai pavasarinis genėjimas, o didžialapėms – tik sausa ir pažeista mediena.
Iš mano patirties: ką išmokau per daug metų augindamas hortenzijas
Kai pradėjau auginti hortenzijas, tai buvo bandymų ir klaidų kelias. Tuo metu internete nebuvo tiek informacijos, o sodo forumuose žmonės dažniau dalinosi nuotraukomis nei patarimais. Mano pirmoji hortenzija – didžialapė – žiemą apšalo, pavasarį neatsigavo, o aš likau nusivylęs. Tačiau aš nepasidaviau, o dabar, po dviejų dešimtmečių, hortenzijos yra viena ryškiausių mano sodo dalių.
Mano mėgstamiausios hortenzijų veislės
Kiekvienas sodininkas turi savo „numylėtines“, o štai mano:
‘Limelight’ (šluotelinė hortenzija)
Tikras darbinis arkliukas. Atspari, lengvai auginama, kiekvieną vasarą džiugina kūgiškais žiedynais, kurie pradžioje šviesiai žali, vėliau balti, o rudeniop įgauna rausvą atspalvį. Užauga iki 2,5 metro, bet lengvai valdoma genint.
‘Annabelle’ (medlievė hortenzija)
Švelnumo simbolis. Mėgstu ją dėl gausių baltų žiedynų ir to, kaip elegantiškai atrodo lietuje. Reikalauja šiek tiek daugiau paramos (žiedai gali išvirsti), bet grožis atperka visas pastangas. Puikiai dera su melsvėmis ar šeivamedžiais.
‘Endless Summer’ (didžialapė hortenzija)
Tikra romantikė. Žydi tiek ant senų, tiek ant naujų ūglių, todėl yra patikimesnė nei kitos didžialapės. Spalva priklauso nuo dirvos pH – rūgščioje žydi mėlynai, neutralesnėje – rausvai. Tai viena tų veislių, kuri tikrai „sužavi“ svečius.
‘Pinky Winky’
Šluotelinė su išskirtiniu spalvų perėjimu – žiedynai pradeda žydėti balti, o vėliau ima rausti nuo pagrindo į viršų. Dėl šio kontrasto atrodo nuolat keičiasi. Labai mėgstu ją sodinti kaip akcentą vejos fone.
Svarbiausios pamokos, kurias išmokau
1. Geras pradinis sodinimas – pusė darbo
Viską, ką šiame straipsnyje pasakojau apie duobės gylį, mulčiavimą ir pirmąjį sezoną – išmokau ne iš knygų, o iš klaidų. Kai skubėdavau sodinti „kaip papuola“, augalas kentėdavo. Kai skirdavau laiko – žydėjimas būdavo įspūdingas.
2. Mažiau reiškia daugiau
Laistyti reikia ne dažnai, o protingai. Tręšti – ne stipriai, o laiku. Genėti – ne kasmet viską iki žemės, o atsargiai, pagal veislę. Tai suvokiau tik po keleto metų, kai pamačiau, kaip hortenzijos reaguoja į per daug mūsų „meilės“.
3. Hortenzijos turi nuotaiką
Skamba gal ir keistai, bet kartais krūmas atrodo sveikas, bet nežydi. Kitais metais – iššauna su dvigubu gausumu. Per tuos metus išmokau kantrybės – ne viskas turi įvykti iš karto. Ypač su didžialapėmis. Jei pirmą žiemą apšalo – duok jai antrą šansą.
4. Mulčias – geriausias draugas
Kai pradėjau mulčiuoti hortenzijas kompostu ir pušų žieve, viskas pasikeitė. Nebereikėjo tiek ravėti, žemė neišdžiūdavo, o pati augalo forma tapo stipresnė. Dabar tai darau kiekvieną pavasarį be išimties.
5. Nepamiršk džiaugtis
Kartais, susikoncentravę į priežiūrą, pamirštame… grožėtis. Kiekvieną vasarą, kai žydi pirmoji hortenzija, išeinu su kavos puodeliu ir tiesiog pasėdžiu šalia. Jos žydėjimas man – ne tik sodo dalis, bet ir priminimas, kad ramybė ir grožis slypi paprastume.
Pabaiga
Kiekvieną kartą, kai hortenzijos mano sode pradeda žydėti, prisimenu garsaus olandų kraštovaizdžio dizainerio Piet Oudolf žodžius:
„Grožis nėra tik žieduose – jis slypi ir procese, kuris iki jų atveda.“
Ir jis teisus. Hortenzijos – ne momentinis efektas, o kelionė. Nuo sėklos arba mažo daigelio, per sodinimą, pirmą žiemą, pirmą žiedą… iki įspūdingo krūmo, kuris vasarą tampa tikru sodo pasididžiavimu. Tai augalas, kuris išmoko kantrybės, rūpesčio ir nuolatinio stebėjimo.
Jeigu šį sezoną planuoji pasodinti hortenziją – padaryk tai su meile. Išsirink jai gerą vietą, paruošk dirvą, duok vandens, bet dar svarbiau – duok laiko. Ji atsidėkos su kaupu.
O jei jau turi hortenzijų savo sode – parašyk komentaruose:
- Kokią veislę augini?
- Kurioje vietoje ji pasodinta ir kaip sekasi ją prižiūrėti?
- Kokių pamokų pats (ar pati) išmokai?
Dalinkimės savo patirtimis – būtent taip išauga stipriausia sodininkų bendruomenė.
