Alavijas yra vienas iš tų augalų, kuris namuose gyvena lyg šeimos narys. Pamenu, močiutė visada turėjo didelį alaviją ant palangės ir sakydavo: „Čia mano žalias daktaras.“ Jei kas nusidegindavo, susibraižydavo ar net peršaldavo lūpas – alavijo lapas būdavo pirmoji pagalba.
Bet daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad alavijas nėra vienas vienintelis augalas. Yra kelios populiarios rūšys, kurios skiriasi išvaizda, augimu ir net tuo, kaip dažnai jos naudojamos gydomiesiems tikslams.
| Alavijo savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Aloe |
| Augalo tipas | Sukulentas, kambarinis augalas |
| Lapai | Mėsingi, su sultimis viduje |
| Auginimo vieta | Palangė, šviesus kambarys |
| Gyvenimo trukmė | Ilgaamžis, lengvai dauginamas |
| Panaudojimo ypatumai | |
|---|---|
| Tikrasis alavijas | Dažniausiai naudojamas sultims ir geliui |
| Medėjantis alavijas | Liaudiškai vadinamas „namų daktaru“ |
| Raibasis alavijas | Daugiau dekoratyvinis, mažesnis |
| Pagrindinis privalumas | Lengva priežiūra ir naudingos savybės |
| Ko vengti | Perlaistymo ir tamsių vietų |
Alavijas namuose: kodėl jis toks populiarus
Alavijas išpopuliarėjo todėl, kad jis vienu metu yra ir gražus, ir praktiškas. Jis nereikalauja daug priežiūros, pakelia sausras, o jo lapuose slypi sultys, kurios nuo seno naudojamos odai, nudegimams ar smulkiems sužeidimams.
Be to, alavijas lengvai dauginasi – išleidžia „vaikų“, kuriuos galima persodinti, todėl vienas augalas greitai tampa visa palangės šeimyna.
Tikrasis alavijas (Aloe vera): savybės ir naudojimas
Tikrasis alavijas – tai tas garsiausias Aloe vera, kurį dažniausiai matome kosmetikos produktuose, geliuose ir „natūraliuose stebukluose“. Pamenu, kai dar buvau vaikas, močiutė sakydavo: „Jei nudegsi – alavijas padės geriau nei bet koks tepalas.“ Ir ji turėjo omenyje būtent šitą rūšį.
Aloe vera lapai stori, mėsingi, pilni permatomų sulčių. Šios sultys naudojamos odos drėkinimui, nudegimams, smulkioms žaizdelėms, o kartais net naminiams veido kaukių receptams.
Tikrasis alavijas auga gana kompaktiškai, sudaro rozetę ir mėgsta daug šviesos. Jei jis stovi saulėtoje palangėje, lapai būna tvirti, o augalas atrodo sveikas. Tamsesnėje vietoje jis ištįsta ir praranda savo „stiprumą“.
Svarbu žinoti: nors Aloe vera labai naudingas, jo sultis vartoti į vidų reikėtų atsargiai ir tik pasikonsultavus, nes kai kurios dalys gali dirginti.
Kuo Aloe vera labiausiai vertinamas?
Aloe vera yra tikras namų kosmetologas – stovintis ant palangės ir laukiantis, kada prireiks pagalbos.
Medėjantis alavijas: kuo jis skiriasi nuo Aloe vera
Medėjantis alavijas – tai tas senoviškas „namų daktaras“, kurį dažniausiai augindavo mūsų močiutės. Pamenu, pas mus kaime jis stovėdavo ne dėl grožio, o dėl reikalo. Močiutė sakydavo: „Šitas alavijas – kaip šeimos felčeris, visada po ranka.“
Medėjantis alavijas (Aloe arborescens) skiriasi nuo Aloe vera tuo, kad jis auga labiau kaip mažas krūmelis ar net medis. Jo stiebas ilgainiui sumedėja, todėl ir pavadinimas toks.
Jo lapai dažnai būna siauresni, ilgesni ir labiau dantyti kraštuose. Augalas gali užaugti gana aukštas, ypač jei jam patinka vieta ir jis neperlaistomas.
Liaudies medicinoje medėjantis alavijas buvo naudojamas labai plačiai: nuo žaizdų iki „stiprinančių mišinių su medumi“. Žinoma, šiais laikais į vidinį vartojimą reikia žiūrėti atsargiai, bet kaip kambarinis augalas jis išlieka labai vertinamas.
Medėjantis alavijas yra kiek atsparesnis ir dažnai auga greičiau nei Aloe vera, bet jam taip pat reikia daug šviesos ir labai saikingo laistymo.
Kaip atpažinti medėjantį alaviją?
Jei Aloe vera yra kosmetologas, tai medėjantis alavijas – senas kaimo gydytojas, kuris gyvena palangėje dešimtmečius.
Raibasis alavijas: dekoratyvinė rūšis namams
Raibasis alavijas yra toks augalas, kuris pirmiausia patraukia akį, o tik paskui primena, kad jis irgi alavijų šeimos narys. Pamenu, kai pirmą kartą jį pamačiau, pagalvojau: „Čia jau ne močiutės vaistinė, čia – dizainerio sukulentas.“
Raibasis alavijas (dažnai vadinamas Aloe variegata) yra mažesnis, kompaktiškas, su labai gražiais margais lapais. Jo lapai tarsi nupiešti dryželiais ar dėmėmis, todėl jis dažnai auginamas kaip dekoratyvinis kambarinis augalas.
Ši rūšis paprastai neužauga tokia didelė kaip medėjantis alavijas ir nėra taip dažnai naudojama gydomiesiems tikslams kaip Aloe vera. Tačiau namuose ji puikiai tinka tiems, kas nori alavijo grožio be didelio „krūmo“ ant palangės.
Raibasis alavijas mėgsta šviesą, bet geriau pakelia ir pusiau pavėsį. Kaip ir visi sukulentai, jis bijo perlaistymo – geriau pamiršti palaistyti, nei persistengti.
Kartais raibasis alavijas net pražysta – išleidžia smulkų žiedynstiebį su gelsvais ar oranžiniais žiedais, tik tai nutinka ne taip dažnai kambaryje.
Kodėl raibasis alavijas toks populiarus?
Raibasis alavijas yra tas augalas, kuris atrodo kaip papuošalas, bet vis tiek išlaiko alavijo tvirtumą.
Kaip atskirti alavijo rūšis pagal lapus ir augimą
Žmonės dažnai klausia: „Tai kurį alaviją aš turiu ant palangės?“ Ir suprantu – iš pirmo žvilgsnio visi jie atrodo panašūs: žali, mėsingi, dygliuoti krašteliai. Pamenu, net močiutė kartais sakydavo: „Alavijas yra alavijas.“ Bet kai pasigilini, skirtumai labai aiškūs.
Pagrindinis dalykas – augimo forma.
Tikrasis alavijas (Aloe vera) dažniausiai auga kaip rozetė, be aiškaus stiebo. Jis atrodo tvarkingas, lapai stori, pilni gelio.
Medėjantis alavijas (Aloe arborescens) laikui bėgant išaugina stiebą, kuris sumedėja. Jis tampa panašus į krūmelį ar mažą medį.
Raibasis alavijas (Aloe variegata) iš karto atpažįstamas pagal margus lapus – dryžiai, dėmelės, dekoratyvinis raštas.
Dar vienas skirtumas – dydis. Medėjantis gali užaugti didelis, Aloe vera vidutinio dydžio, o raibasis dažniausiai lieka mažas.
Trumpas atpažinimo gidas
- Aloe vera – rozetė, stori lapai, daug gelio.
- Medėjantis alavijas – turi stiebą, auga kaip krūmas.
- Raibasis alavijas – margi, dryžuoti lapai, mažas augalas.
Pažiūrėk į lapus ir stiebą – alavijas pats pasakys, kas jis toks.
Alavijo priežiūra: šviesa, laistymas ir persodinimas
Alavijas yra vienas iš tų augalų, kuris mėgsta, kai jo per daug netrukdo. Pamenu, močiutė visada sakydavo: „Alavijas geriau ištvers sausą savaitę nei per daug meilės su laistytuvu.“ Ir tai tikra tiesa.
Visos alavijo rūšys – tikrasis, medėjantis ir raibasis – priklauso sukulentams, todėl jų pagrindinė taisyklė paprasta: mažiau vandens, daugiau šviesos.
Alavijas mėgsta saulėtą palangę, ypač pietinę arba vakarinę. Jei augalas stovi per tamsiai, jis pradeda ištįsti, lapai tampa silpni, o spalva praranda sodrumą.
Laistyti reikia tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta. Žiemą alavijas ilsisi, todėl vandens reikia dar mažiau. Dažniausia klaida – perlaistymas, nuo kurio šaknys pradeda pūti.
Persodinimas reikalingas kas 2–3 metus arba tada, kai vazonas tampa per ankštas. Geriausia persodinti pavasarį, į lengvą, gerai drenuotą žemę, skirtą kaktusams ir sukulentams.
Pagrindinės priežiūros taisyklės
- Šviesa: kuo daugiau saulės, tuo alavijas tvirtesnis.
- Laistymas: tik išdžiūvus žemei, žiemą – labai retai.
- Dirva: lengva, kaktusams skirta, su drenažu.
- Persodinimas: kas 2–3 metus, geriausia pavasarį.
Alavijas yra augalas, kuris geriausiai auga tada, kai jo nelepini – saulė ir saikas jam svarbiausia.
Dažniausios klaidos auginant alaviją
Alavijas atrodo toks tvirtas augalas, kad kartais žmonės galvoja: „Ai, jis viską ištvers.“ Pamenu, kaip viena pažįstama sakė: „Laistau dažnai, kad jam būtų gerai.“ O alavijas tuo metu tyliai skendo vazone…
Dažniausiai alavijui pakenkia ne sausra, o per didelis rūpestis. Štai pagrindinės klaidos, kurias matau dažniausiai:
- Perlaistymas – alavijas kaupia vandenį lapuose, todėl šaknys greitai pradeda pūti, jei žemė nuolat šlapia.
- Per mažai šviesos – laikomas kambario gilumoje augalas ištįsta, lapai tampa silpni.
- Netinkama žemė – sunkus, molingas substratas be drenažo sulaiko drėgmę per ilgai.
- Per dažnas tręšimas – alavijui nereikia daug „maisto“, perteklius skatina silpną augimą.
- Šaltis ir skersvėjai – žiemą alavijas nemėgsta stovėti prie šalto lango ar atidarytų durų.
Trumpai: ko alavijas labiausiai nemėgsta
- Nuolat drėgnos žemės ir užmirkusių šaknų.
- Tamsių kampų be saulės.
- Sunkios žemės be drenažo.
- Per didelio trąšų kiekio.
- Šalčio ir skersvėjų žiemą.
Alavijas dažniausiai žūsta ne nuo to, kad pamiršai palaistyti, o nuo to, kad palaistai per dažnai.
Alavijo privalumai ir trūkumai
Alavijas yra vienas populiariausių kambario augalų Lietuvoje. Jis gražus, nereiklus ir nuo seno laikomas „žaliuoju namų daktaru“. Tačiau, kaip ir kiekvienas augalas, jis turi ir savo pliusų, ir minusų.
- Labai lengvai prižiūrimas ir atsparus sausrai.
- Lapai turi gelį, kuris naudojamas odos priežiūrai.
- Puikiai tinka pradedantiesiems augintojams.
- Ilgaamžis augalas, lengvai dauginamas „vaikais“.
- Dekoratyvus – ypač raibasis alavijas.
- Labai jautrus perlaistymui – šaknys greitai pūva.
- Nemėgsta šalčio ir skersvėjų žiemą.
- Per mažai šviesos – augalas ištįsta ir silpnėja.
- Ne visos rūšys tinkamos gydomajam naudojimui.
