Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau žydintį sukulentą, net sustingau. Galvojau, kad sukulentai – tai tokie „ramūs augalai“, kurie tik lapus augina ir tyliai sau gyvena ant palangės. O čia – staiga iš rozetės išlenda žiedynstiebis, ir pražysta kaip mažas stebuklas.
Žydintys sukulentai yra tikra dovana tiems, kurie nori ne tik žalumos, bet ir spalvų. Jie dažnai žydi net tada, kai kiti kambariniai augalai ilsisi. Kai kurie sukulentai žydi vasarą, kiti – žiemą, o kai kurie net sugeba pražysti kelis kartus per metus.
Svarbiausia suprasti, kad žydėjimas nėra atsitiktinis – sukulentui reikia tinkamos šviesos, poilsio ir truputį kantrybės. Bet kai jis pražysta, atrodo, lyg dykuma būtų atsiuntusi gėlę į tavo namus.
| Žydinčių sukulentų savybės | |
|---|---|
| Augalo tipas | Kambariniai ir lauko sukulentai |
| Lapai | Mėsingi, kaupiantys drėgmę |
| Priežiūra | Minimalus laistymas, daug šviesos |
| Žydėjimo dažnis | 1–2 kartus per metus (kai kurios rūšys dažniau) |
| Tinkamumas | Namams, balkonams, alpinariumams |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žiedų spalvos | Rožinė, raudona, geltona, balta, oranžinė |
| Kada žydi? | Dažniausiai pavasarį arba vasarą |
| Žydėjimo trukmė | Nuo kelių dienų iki kelių savaičių |
| Ką mėgsta? | Saulę ir ramybės periodą žiemą |
| Ko vengti? | Perlaistymo ir tamsių vietų |
Ar visi sukulentai žydi ir kada to tikėtis
Ne visi sukulentai žydi greitai. Kai kurie pražysta jau po metų ar dviejų, o kitiems reikia laiko subręsti. Žydėjimas dažniausiai įvyksta tada, kai augalas gauna daug šviesos, turi aiškų poilsio laikotarpį ir nėra perlepintas vandeniu.
Sukulentai žydi kaip atlygis už kantrybę – jie neskuba, bet kai pražysta, žiedai būna įspūdingi.
Populiariausi žydintys sukulentai namuose
Žydintys sukulentai man visada primena mažą staigmeną. Atrodo, augalas tyliai sau stovi, o vieną dieną – žiūrėk, išleidžia žiedynstiebį ir pražysta taip, lyg norėtų pasigirti: „Na ką, ar tikėjaisi iš manęs gėlės?“
Namams tinkamiausi tie sukulentai, kurie žydi dažniau ir lengviau. Kai kurie jų pražysta net ant paprastos palangės, jei tik gauna pakankamai šviesos. Kiti reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės, bet už tai žiedai būna kaip maži fejerverkai.
Svarbiausia – pasirinkti rūšis, kurios pritaikytos kambario sąlygoms: ne per jautrios drėgmei ir gebančios žydėti net vazone.
Žydintys sukulentai, kuriuos lengviausia auginti namuose
- Kalankė (Kalanchoe) – žydi ilgai ir ryškiomis spalvomis.
- Echeveria – rozetinis sukulentas su subtiliais varpelio formos žiedais.
- Kalėdinis kaktusas – pražysta žiemą, kai trūksta spalvų.
- Sedum – tinka ir kambariui, ir laukui, žydi smulkiais žiedais.
- Haworthia – žydi kukliai, bet labai ištverminga.
Jei nori greito žydėjimo, pradėk nuo kalankės – ji žydi taip dosniai, kad atrodo, jog jai pačiai smagu.
Kalankė: dažniausiai žydintis kambarinis sukulentas
Jeigu reikėtų išrinkti sukulentų karalienę pagal žydėjimą, kalankė tikrai būtų viena pirmųjų. Pamenu, kaip močiutė ją laikė ant palangės ir sakydavo: „Šitas augalas žydi net tada, kai žmogus tingi.“ Ir ji buvo teisi.
Kalankė žydi ilgai, ryškiai ir dažnai net kelis mėnesius iš eilės. Jos žiedai gali būti raudoni, rožiniai, oranžiniai, geltoni ar balti – tikras spalvų fejerverkas namuose.
Svarbiausia kalankei – šviesa. Jei ji stovi tamsesniame kambaryje, ji augs, bet žydėti neskubės. O kai gauna saulės, ji atsidėkoja žiedais taip, kad net žiemą atrodo, jog namuose pavasaris.
Dar vienas svarbus dalykas – kalankė nemėgsta perlaistymo. Ji geriau pakentės sausą savaitę, nei stovės šlapioje žemėje.
Kaip prižiūrėti kalankę, kad ji žydėtų
Kalankė yra tas sukulentas, kuris net pradedančiajam leidžia pasijusti gėlininku – žiedų ji negaili.
Echeveria ir rozetiniai sukulentai: žiedai kaip varpeliai
Echeverijos man visada primena mažas akmenines rožes. Jos stovi vazone taip tvarkingai, kad atrodo lyg dirbtinės. Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau jų žiedus, net nustebau: „Oho, rožė dar ir varpelius augina!“
Rozetiniai sukulentai, tokie kaip echeveria, dažnai žydi subtiliai, bet labai elegantiškai. Iš rozetės vidurio išauga ilgas žiedynstiebis, o ant jo – smulkūs varpelio formos žiedai, dažniausiai rausvi, oranžiniai ar gelsvi.
Šie sukulentai žydi dažniausiai pavasarį arba vasaros pradžioje, kai gauna daug šviesos. Tačiau echeverijoms reikia kantrybės – jos dažniausiai žydi tik tada, kai augalas jau subrendęs.
Svarbu ir tai, kad rozetiniai sukulentai labai nemėgsta perteklinės drėgmės. Laistyti reikia tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta, kitaip rozetė gali pradėti pūti.
Kodėl echeverija nežydi iš karto?
Echeverijos žiedai nėra triukšmingi, bet kai pražysta, atrodo kaip mažas meno kūrinys ant palangės.
Kalėdinis kaktusas: žydėjimo stebuklas žiemą
Kalėdinis kaktusas man visada buvo toks augalas, kuris ateina į namus kaip šventė. Pamenu, kaip vaikystėje prieš Kalėdas ant palangės staiga pražysdavo ryškūs rožiniai žiedai, ir atrodydavo, kad augalas pats pasipuošė eglutei.
Šis sukulentas ypatingas tuo, kad žydi tada, kai dauguma augalų miega – žiemą. Jo žiedai dideli, ryškūs, dažnai rausvi, raudoni ar net balti. Ir nors jis vadinamas kaktusu, jis visiškai nepanašus į dykumos spygliuotuosius – jis kilęs iš tropinių miškų.
Kalėdinis kaktusas mėgsta šiek tiek daugiau drėgmės nei kiti sukulentai, bet vis tiek nemėgsta stovėti šlapioje žemėje. Jam labai svarbus ramybės laikotarpis rudenį: trumpesnės dienos ir vėsesnė temperatūra paskatina pumpurų formavimąsi.
Kai jis pradeda krauti pumpurus, geriausia jo nejudinti ir nesukinėti – kitaip jis gali numesti žiedus.
Kaip paskatinti kalėdinį kaktusą žydėti
Kalėdinis kaktusas yra tas augalas, kuris žiemą primena, kad net tamsiausiu metu gali pražysti spalvos.
Sedum ir lauko sukulentai: žydintys kilimai sode
Kai žmonės galvoja apie sukulentus, dažniausiai įsivaizduoja vazonėlį ant palangės. Bet pamenu, kaip vieną vasarą kaime pamačiau visą gėlyną, kuris žydėjo tarsi kilimas – ir pasirodo, tai buvo sedumai. Močiutė tada pasakė: „Čia akmenų rožės, jos net sausroj žydi.“
Sedum (šiliniai augalai) yra vieni populiariausių lauko sukulentų. Jie puikiai auga alpinariumuose, akmenų darželiuose, net ant šlaitų, kur kiti augalai vargsta.
Žydėjimo metu sedumai tampa tikra bičių ir drugelių šventė. Jų žiedai dažniausiai būna rožiniai, geltoni arba balti, susitelkę į tankius žiedynus.
Didžiausias sedumų privalumas – jie beveik nereikalauja priežiūros. Jie mėgsta saulę, skurdžią dirvą ir sausą vietą. Jei pasodinsi į per derlingą žemę, jie augs lapais, bet žiedų bus mažiau.
Kodėl sedumai tokie vertingi sode?
Sedumas yra tas augalas, kuris parodo, kad net akmenuota žemė gali pražysti.
Kaip paskatinti sukulentą žydėti: šviesa, poilsis, tręšimas
Žydėjimas sukulentui nėra atsitiktinumas. Pamenu, kaip vienas draugas skundėsi: „Man sukulentas jau trejus metus tik lapus augina.“ O kai paklausiau, kur jis stovi, pasirodo – kambario kampe, kur saulė užsuka tik pasisveikinti.
Sukulentai žydi tada, kai jaučiasi kaip savo gimtinėje: daug šviesos, mažai vandens ir aiškus poilsio laikas. Gamtoje jie auga ten, kur metų laikai aiškiai keičiasi – sausra ir lietus, karštis ir vėsa.
Todėl namuose svarbiausia sukurti sąlygas, kad augalas „suprastų“, jog atėjo laikas žydėti. Tai reiškia: daugiau saulės pavasarį, mažiau laistymo žiemą ir šiek tiek ramybės.
Trąšos gali padėti, bet tik tada, kai augalas sveikas. Per daug trąšų duos lapus, bet ne žiedus. Sukulentams reikia ne „maisto kalnų“, o tinkamo ritmo.
3 svarbiausi žydėjimo raktai
- Šviesa: kuo daugiau saulės, tuo didesnė tikimybė žiedams.
- Poilsis žiemą: mažiau vandens ir vėsesnė vieta skatina pumpurus.
- Saikingas tręšimas: tik pavasarį, specialiomis sukulentų trąšomis.
Sukulentas pražysta tada, kai jo neperlepini – truputį „dykumos režimo“ jam tik į naudą.
Dažniausios klaidos, kodėl sukulentas nežydi
Žmonės dažnai galvoja, kad sukulentas nežydi todėl, kad „jam taip lemta“. Bet iš tiesų dažniausiai priežastys labai paprastos. Pamenu, kaip kaimynė laikė kalankę ant šiaurinės palangės ir stebėjosi: „Kodėl ji nežydi, juk laistau kaip vaiką?“ O atsakymas buvo toks: sukulentai nenori būti lepūs vaikai – jie nori saulės ir ramybės.
Didžiausia klaida – per mažai šviesos. Sukulentas gali augti, bet žiedams jam reikia energijos, o energija ateina iš saulės.
Kita klaida – per dažnas laistymas. Kai augalas gauna per daug vandens, jis auga lapais, bet „nemato reikalo“ žydėti. Gamtoje žydėjimas dažnai būna atsakas į sunkesnes sąlygas.
Dar viena klaida – nėra poilsio periodo. Jei sukulentas visus metus laikomas šiltai ir laistomas vienodai, jis nesupranta, kada jam žydėti.
Dažniausios priežastys, kodėl nėra žiedų
- Per mažai saulės – augalas stovi per tamsiai.
- Per dažnas laistymas – sukulentas „tingi“ žydėti.
- Nėra poilsio žiemą – visus metus vienodos sąlygos.
- Per daug trąšų – lapai auga, žiedai ne.
- Augalas dar per jaunas – kai kurioms rūšims reikia laiko subręsti.
Sukulentai žydi ne nuo meilės pertekliaus, o nuo tinkamos tvarkos – saulė, saikas ir poilsis.
Žydinčių sukulentų privalumai ir trūkumai
Žydintys sukulentai yra tikras džiaugsmas – atrodo kuklūs, bet kai pražysta, namuose atsiranda spalvų šventė. Visgi verta žinoti ir jų pliusus, ir minusus.
- Žydi ryškiais žiedais net ant palangės.
- Reikalauja minimalios priežiūros ir laistymo.
- Puikiai tinka pradedantiesiems augintojams.
- Daugelis rūšių žydi skirtingais metų laikais.
- Namams suteikia spalvų ir egzotikos.
- Be pakankamai šviesos dažnai nežydi.
- Perlaistymas gali greitai sukelti puvinį.
- Kai kurios rūšys žydi tik subrendusios.
- Žydėjimui reikia poilsio periodo žiemą.
