Jei pavargai sukti galvą, ką žiūrėti, ir vis tikrini repertuarą cinema.lt, kartais norisi priešingo dalyko: ne ieškoti seanso, o atsinešti seansą į savo kiemą. Lauko kinas sodyboje yra būtent toks „pasidaryk pats“ malonumas – tik tam, kad jis būtų tikrai geras, reikia ne daug pinigų, o kelių teisingų sprendimų.
Toliau – praktiškas gidas, kaip susidėti tris kritinius dalykus: ekraną, garsą ir apšvietimą. Plius: laidai, maitinimas, vėjas ir komfortas – tie dalykai, kurie dažniausiai sugadina vakarą, jei jų neapgalvoji.
Nuo ko pradėti: vieta, atstumai ir „žmonių srautas“
Prieš ekranus ir kolonėles apsibrėžk aikštelę. Lauko kino vakarą sugadina ne „ne tas projektorius“, o smulkūs dalykai: žmonės vaikšto per kadrą, ekraną daužo vėjas, o laidai virsta į kojas.
Geriausiai veikia paprasta logika:
- ekranas – tamsiausioje kiemo pusėje (kuo mažiau tiesioginių šviesų už nugaros),
- žiūrovai – taip, kad niekas neeitų tarp projektoriaus ir ekrano,
- technika – taip, kad laidai eitų pakraščiais, ne per praėjimą.
Prieš pereinant prie įrangos, susiplanuok vieną dalyką: kur bus „įėjimas“ į zoną ir kur žmonės vaikščios į tualetą/virtuvę. Tai tiesiogiai diktuoja apšvietimą ir laidų maršrutą.
Ekranas: trys keliai, nuo „greitai ir gražiai“ iki „pasidaryk pats“
Ekranas lauke turi atlikti dvi funkcijas: būti lygus ir stabilus. Balta siena tinka tik tada, jei ji tikrai balta, lygi ir be reljefo. Paklodė? Veikia tik nuotraukose – realybėje raukšlės suėda ryškumą ir kontrastą.
Toliau – trys realistiški pasirinkimai. Prieš sąrašą svarbi pastaba: lauke vėjas yra tavo didžiausias priešas, todėl stabilumas svarbiau už „tobulą audinį“.
- Nešiojamas projektoriaus ekranas ant stovo: plusiukas – greita, tvarkinga, daugkartinė investicija. Minusas – pigesni stovai vėjyje mėgsta „vaikščioti“.
- Pripučiami lauko ekranai: plusiukas – labai „kino festivalio“ jausmas, gerai atrodo, dideli formatai. Minusas – reikia vietos, nuolatinio pūtimo ir planavimo dėl garso (ventiliatorius kartais girdisi).
- DIY rėmas su įtemptu audiniu (geriausias biudžetinis variantas): plusiukas – stabilu ir lygu, jei teisingai įtempi. Minusas – reikia 1–2 val. pasigaminti ir pasirūpinti tvirtinimu.
Po pasirinkimo nepamiršk vieno esminio dalyko: lauke ekranas turi būti įtemptas. Jei gali pirštu sujudinti ekraną kaip burių audinį – vaizdas „plauks“.
Projektorius: ką iš tikrųjų reiškia „pakankamai ryškus“
Didžiausia klaida – planuoti lauko kiną dar šviesiai. Projektorius nėra saulė, net jei pardavėjas taip šypsosi. Lauko seansas realiai prasideda tada, kai sutemsta pakankamai, kad juoda spalva neatrodytų pilka.
Renkantis projektorių svarbūs keturi dalykai:
- Ryškumas: kuo daugiau, tuo geriau, bet net ir ryškus projektorius pralaimi prieš aplinkos šviesą.
- Metimo atstumas (throw): ar turėsi kur pastatyti projektorių taip, kad niekas nevaikščiotų per spindulį.
- Fokusas ir keystone: kad vaizdas būtų ryškus per visą ekraną, o ne tik centre.
- Įvestys: HDMI patikimiausia. Belaidis „casting“ lauke dažnai lūžinėja per atstumą ir Wi-Fi kaprizus.
Prieš vakarą būtinai pasidaryk „sausą repeticiją“: pastatyk projektorių, pasileisk 5 minutes filmo, patikrink subtitrų įskaitomumą ir ar niekas neperdegina baltų plotų.
Garsas: kodėl dialogai lauke dingsta ir ką daryti
Lauke nėra sienų, kurios grąžintų garsą, todėl dialogai dažniausiai skęsta. Jei nori tikro kino jausmo, garsas turi būti ne „garsus“, o aiškus.
Pagrindinės kryptys yra dvi: arba naudoji garsiakalbį(-ius), kuris(-ie) gali užpildyti erdvę, arba darai artimesnę, intymesnę zoną, kur visi sėdi arčiau ekrano.
Prieš sąrašą – svarbiausias principas: viena galinga kolonėlė prie ekrano dažnai veikia blogiau nei dvi mažesnės, pastatytos simetriškai (nes žmonės kraštuose girdi „viena ausimi“).
- 2 aktyvios kolonėlės (PA tipo) ant stovų: geriausias variantas didesnei kompanijai. Pakeli ant stovų – garsas keliauja virš galvų, mažiau „smaugiasi“ žolėje.
- Namų garso sistema su stiprintuvu: veiks, jei turi normalų maitinimą ir tvarkingą laidų planą. Bet lauke ji nėra tokia „patogi“ kaip aktyvios kolonėlės.
- Bluetooth kolonėlė: tinka mažam ratui ir foniniam kinui, bet dažnai pasitaiko vėlavimas (lūpų ir garso nesutapimas) ir trūksta aiškių dialogų.
Po pasirinkimo skirk 2 minutes sureguliavimui: sumažink žemus dažnius (bass), jei „dunksi“, ir truputį pakelk vidutinius – būtent ten gyvena žmogaus balsas. Net paprastas ekvalaizeris čia daro stebuklus.
Apšvietimas: kad būtų jauku, bet ekranas neliktų „pieniškas“
Lauko kino apšvietimas turi būti toks, kad žmonės rastų kelią ir nemindžiotų laidų, bet tuo pačiu nebūtų šviesos, kuri krenta ant ekrano arba tiesiai į žiūrovų akis.
Čia veikia „teatro“ principas: apšvieti pakraščius, o ne sceną.
Prieš sąrašą – paprasta taisyklė: jei gali skaityti knygą sėdėdamas žiūrovo vietoje, tikėtina, kad ekranui jau per šviesu.
- Takas į sodybą / tualetą: žemi, šilti šviestuvai arba girliandos žemai, kad neakintų.
- „Perimetras“ aplink zoną: keli šviestuvai į šonus, nukreipti nuo ekrano.
- Technikos zona: vienas mažas šviestuvas prie projektoriaus/garso, kad galėtum greitai ką nors paspausti nešviesdamas telefonu į ekraną.
Po apšvietimo įrengimo atsisėsk į žiūrovo vietą ir pažiūrėk į ekraną: jei matai šviesos „dėmes“ ant drobės – perstatyk šaltinius arba pridėk užtvarą (pvz., nukreipk lempą į žemę).
Maitinimas ir laidai: vieta, kur dažniausiai gimsta chaosas
Projektorius + grotuvas + garsas = elektra. Jei maitinimas nestabilus, turėsi mirgėjimą, atjungimus arba „kodėl nutilo vidury scenos“ klasiką.
Kad būtų tvarkingai, pasidaryk vieną „centrą“ (ilgintuvas su apsauga) ir nuo jo švariai išvesk linijas į projektorių ir garsą. Laidai turi eiti pakraščiais, o ten, kur neišvengiamai kerta taką, juos reikia pritvirtinti (lipni juosta lauke laikosi prasčiau, todėl geriau – kabelių loveliai arba bent jau kilimėlis virš jų).
Komfortas: kinas lauke pralaimi, jei žmonėms šalta arba nepatogu
Net geriausias vaizdas nepadės, jei po 30 minučių visi muistosi. Lauke komfortas yra dalis „garso ir vaizdo“.
Trumpas, bet žiauriai efektyvus komforto planas:
- pledukai ir keli papildomi džemperiai „atsargai“,
- pagalvėlės ar kėdės su atlošu (jei planuojamas ilgas filmas),
- repelentas nuo uodų,
- termosai su karštu gėrimu, jei vėsu.
Tokie dalykai kainuoja mažai, bet išgelbėja vakarą.
Greita pasiruošimo seka, kad nesusipainiotum
Kad viskas vyktų sklandžiai, geriausia daryti tą pačią tvarką kiekvieną kartą. Prieš sąrašą – esmė: pirmiausia statyk ekraną, tada projektorių, tada garsą, o apšvietimą palik pabaigai.
- Pastatai ir įtvirtini ekraną.
- Pastatai projektorių, suderini atstumą, fokusą, kadrą.
- Pajungi vaizdo šaltinį (HDMI) ir patikrini, ar rodo stabiliai.
- Pastatai garsą, sureguliuoji dialogų aiškumą.
- Susitvarkai laidus, kad niekas nepargriūtų.
- Tik tada sureguliuoji apšvietimą, kad nešviestų į ekraną.
Po šių žingsnių būtinai „prasuk“ 2–3 minutes filmo ir patikrink: ar subtitrai įskaitomi, ar garsas nesivelka, ar niekas neblizga ekrane.
