Lazdyno krūmas: kaip atlikti sodinimą, paruošti dirvą ir kokios sąlygos skatina gausesnį derėjimą

Lazdynas (Corylus avellana) yra vienas vertingiausių sodo krūmų, nes jis derina dekoratyvumą, atsparumą ir gausų, praktiškai panaudojamą derlių. Mano agronominėje praktikoje lazdynas yra vienas tų augalų, kurie, tinkamai pasodinti ir prižiūrimi, dera itin gausiai ir patikimai. Kita vertus, netinkama vieta, prastas dirvos paruošimas ar nepalankios apdulkinimo sąlygos gali lemti labai kuklų riešutų kiekį. Tam, kad lazdynas stabiliai formuotų riešutus, būtina sukurti tinkamas sąlygas nuo pat pirmųjų sodinimo žingsnių: parinkti tinkamą vietą, užtikrinti derlingą, purią dirvą, numatyti tinkamus atstumus tarp krūmų ir, svarbiausia, pasirūpinti šviesa bei kryžminiu apdulkinimu.

Lazdynas dera tik tada, kai jaučiasi stabiliai — kai dirva nėra per sunki, kai šaknys gauna pakankamai oro, kai vandens kiekis tolygus, o aplink pakanka kitų, žydėjimo laiką atitinkančių lazdyno veislių.

Kodėl verta auginti lazdyną savo sklype?

Lazdynas yra vienas universaliausių ir kartu mažiausiai priežiūros reikalaujančių sodo krūmų. Jis puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato, atlaiko šalčius, vasaros karščius, sausras ir dirvos struktūros svyravimus. Tačiau svarbiausia — tai ilgaamžis ir produktyvus augalas, kuris dešimtmečius gali tiekti stabilų, vertingų riešutų derlių. Mano praktikoje būtent lazdynas dažnai tampa tuo augalu, kurį sodininkai pasirenka siekdami ilgalaikės investicijos į sodo produktyvumą.

Pirmiausia lazdyno vertė slypi jo gausiuose ir maistinguose riešutuose. Lazinukai yra vienas maistingiausių augalinių produktų: juose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, baltymų, magnio, vitamino E ir antioksidantų. Net vienas vidutinio dydžio krūmas gali duoti nuo 3 iki 7 kilogramų riešutų per sezoną, o palankiomis sąlygomis net ir daugiau.

Kita svarbi priežastis — dekoratyvumas. Lazdynas puošia sklypą ištisus metus: anksti pavasarį pasirodantys vyriškieji žirginių žiedynai, vasaros žaluma, rudeniniai aukso atspalvių lapai ir rudenį subręstantys riešutai suteikia sodui dinamikos. Dėl tankaus krūmo formavimo lazdynas gali būti naudojamas ir kaip natūrali užuovėja ar gyvatvorės dalis.

Svarbus lazdyno privalumas yra jo atsparumas. Tai vienas tvirčiausių sodo augalų: retai serga, yra atsparus šalčiui ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Jei parenkama tinkama vieta ir užtikrinamas kryžminis apdulkinimas, lazdynas tampa patikimu ir ilgalaikiu derliaus šaltiniu.

Galiausiai, lazdynas yra puikus pasirinkimas ekologiniams sodams. Jis pritraukia naudingus vabzdžius ir paukščius, stabilizuoja dirvožemį ir gerina biologinę įvairovę. Tai augalas, kuris harmoningai dera natūralaus stiliaus soduose ir kraštovaizdžio projektuose.

Kokios veislės tinkamiausios Lietuvos klimatui?

Lietuvos klimatas lazdynams yra palankus, tačiau ne visos veislės dera vienodai gausiai ir atspariai. Renkantis tinkamas veisles, būtina atsižvelgti į žydėjimo laiką, atsparumą šalčiui, riešutų dydį ir apdulkinimo suderinamumą. Mano patirtis rodo, kad derlingiausi sodai yra tie, kuriuose sodininkas pasirenka ne vieną, o bent 2–3 tarpusavyje derančias veisles, nes lazdynai yra kryžminio apdulkinimo augalai.

Pirmiausia rekomenduoju veisles, kurios žydi stabiliai ir atlaiko pavasario šalnas. Lietuvos sąlygomis geriausiai pasiteisinusios yra: „Cosford“, „Webb’s Prize Cob“, „Halle’s Giant“ ir „Butler“. Šios veislės formuoja stambius riešutus, pasižymi stipria augimo jėga ir kasmetiniu, reguliariu derėjimu. Be to, jos puikiai kryžminasi tarpusavyje, todėl užtikrina gausesnį riešutų formavimąsi.

Jei sodinama vėjuotose ar šaltesnėse vietose, verta rinktis veisles, pasižyminčias didesniu atsparumu:
„Alžyriaus“, „Kavkaz“ ir vietinės kilmės veislės. Jos yra tvirtesnės, geriau pakelia dirvos svyravimus ir turi didesnį atsparumą žiemai.

Dekoratyviniams sodams, kai svarbi ir išvaizda, dažnai pasirenkamos purpurinės lazdyno formos, tokios kaip „Red Majestic“ ar „Fusco Rubra“. Jų derlius mažesnis, tačiau jos suteikia išskirtinį vizualinį efektą. Tokiais atvejais visada rekomenduoju sodinti ir derlingą veislę greta, kad būtų užtikrintas apdulkinimas.

Svarbiausias principas — lazdynas neapsidulkina pats efektyviai, todėl jei sodinamas tik vienas krūmas, derlius bus menkas arba jo nebus visai. Sodinant kelias veisles, būtina, kad jų žydėjimo metas sutaptų — tuomet vyriškieji žirginiai žiedynai apdulkina moteriškus pumpurus be trikdžių.

Galiausiai, renkantis veisles, verta prioritetą teikti toms, kurios žydi stabiliai anksti pavasarį, nes tai sumažina pavasarinių šalnų žalą ir pagerina apdulkinimo efektyvumą.

Kaip parinkti tinkamą vietą lazdynui?

Lazdynas geriausiai dera tuomet, kai pasodinamas šviesioje, saulėtoje vietoje. Didžiausi riešutų kiekiai formuojasi tada, kai augalas gauna mažiausiai 6–8 val. šviesos per parą. Pavėsis mažina žiedpumpurių formavimąsi ir derlingumą.

Labai svarbi ir apsauga nuo vėjo, nes lazdynas žydi anksti, o vyriškieji žirginiai žiedai labai jautrūs šalčiui ir džiūvimui. Geriausia vieta — šalia tvoros, pastato ar natūralios užuovėjos, bet ne visiškai uždaroje erdvėje.

Dirva turi būti puri, saikingai derlinga, neužmirkstanti. Lazdynas netoleruoja stovinčio vandens, todėl didelė drėgmė arba žemos reljefo vietos mažina augimo galią ir derlių.

Kadangi krūmas suauga platus, tarp lazdynų turi būti paliekama 3–4 metrų erdvė. Tik tokiu atstumu kiekvienas krūmas gauna pakankamai šviesos ir geriau apsidulkina.

Svarbu vengti vietų, kur pavasarį kaupiasi šalnos. Tinkamiausia vieta — švelnus, saulėtas mikroklimatas, pavyzdžiui, šlaito viršutinė dalis arba sklypo pakelta zona.

Dirvos paruošimas: struktūra, pH ir maistinės medžiagos

Lazdynas nėra itin reiklus dirvai, tačiau gausus ir stabilus derlius įmanomas tik tada, kai dirvos struktūra ir maisto medžiagų balansas atitinka augalo biologinius poreikius. Mano agronominėje praktikoje būtent dirvos paruošimas dažniausiai lemia, ar krūmas pradės derėti anksčiau, ar derlius kasmet bus gausus ir vienodas.

Lazdynas geriausiai auga purioje, lengvai priemolio arba priesmėlio struktūros dirvoje. Tokia dirva greitai įšyla pavasarį, gerai praleidžia vandenį ir kartu sulaiko pakankamai drėgmės šaknims. Per sunki molinga dirva linkusi užmirkti, o tai viena dažniausių silpno lazdyno augimo priežasčių. Tokiu atveju būtina dirvą pagerinti įmaišant smėlio, komposto ir durpių, kad būtų padidintas oro kiekis šaknų zonoje.

Dirvos reakcija (pH) taip pat svarbi. Lazdynas geriausiai jaučiasi silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje (pH 6–7). Per rūgšti dirva lėtina šaknų augimą, o per šarminė — mažina maisto medžiagų įsisavinimą. Jei dirva rūgšti, ją pagerinu medžio pelenais ar kalkinėmis medžiagomis, o jei per šarminė — pridedu komposto arba durpių.

Maisto medžiagų balansas turi būti stabilus. Lazdynas ypač gerai reaguoja į organines trąšas, kurios lėtai išskiria maisto elementus. Prieš sodinant visada įterpiu gerai perpuvusio komposto, kuris pagerina dirvos struktūrą ir mikrobiologinį aktyvumą. Azoto lazdynui reikia saikingai — per didelis kiekis skatina tik lapų augimą, bet mažina riešutų formavimąsi.

Galiausiai, labai svarbu, kad sodinimo vietoje nebūtų stovinčio vandens. Jei sklypas žemesnis, verta pakelti sodinimo vietą arba įrengti nedidelį drenažo sluoksnį iš žvyro ar stambesnio smėlio. Tai apsaugos šaknų kaklelį nuo puvinių, kurie ypač dažni ankstyvą pavasarį.

Kaip sodinti lazdyną: gylis, atstumai ir šaknų paruošimas

Norint, kad lazdynas sėkmingai prigytų ir pradėtų gausiai derėti, labai svarbu tiksliai atlikti sodinimo darbus. Mano praktikoje būtent pirmieji žingsniai lemia, ar krūmas vystysis stiprus, ar po kelerių metų pasimatys augimo bei derėjimo problemos.

Lazdyno sodinimo duobę visada darau dvigubai platesnę nei šaknų gumulas, bet ne gilesnę. Lazdyno šaknys plečiasi į šalis, todėl svarbiausia — sudaryti sąlygas horizontaliam šaknų augimui. Duobės kraštus purenu, kad šaknys lengvai įsigertų į aplinkinę dirvą.

Sodinimo gylis yra kritinis momentas. Šaknų kaklelis turi likti tiksliai dirvos paviršiaus lygyje. Per giliai pasodintas lazdynas lėtai auga, skursta ir gali pradėti džiūti. Tuo tarpu per seklus sodinimas sukelia šaknų perdžiūvimą. Teisingai pasodinus, šaknys greitai pradeda plėstis ir krūmas sparčiai įsitvirtina.

Atstumas tarp lazdynų turi būti 3–4 metrai, o tarp eilių — bent 4–5 metrai. Tai užtikrina pakankamą šviesos kiekį ir gerą oro cirkuliaciją. Sodinant per tankiai, krūmai tarpusavyje konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų, o tai mažina derlių.

Prieš sodinimą visada atidžiai apžiūriu šaknų sistemą. Pašalinu pažeistas ar per ilgas šakneles, o pagrindines tik šiek tiek patrumpinu. Tai paskatina naujų šaknų formavimąsi. Jei sodinamas konteinerinis augalas, svarbu palaiduoti šaknų gumulą, kad šaknys nepradėtų augti ratu, kaip dažnai būna ilgai vazone laikytuose augaluose.

Po pasodinimo krūmą gausiai palaistau, kad vanduo susigertų į gilesnius sluoksnius ir pašalintų oro tarpus. Dirvos paviršiuje aplink krūmą visada paskleidžiu 5–7 cm mulčio sluoksnį, tačiau neleidžiu mulčiui liesti stiebo. Mulčias saugo šaknis nuo temperatūrų svyravimų ir drėgmės netekimo.

Jeigu planuojama sodinti kelias veisles apdulkinimui, geriausia jas sodinti ne toliau kaip 10–15 metrų atstumu. Būtent toks atstumas leidžia vėjui lengvai pernešti žiedadulkes ir užtikrina stabilų derėjimą.

Kokia priežiūra reikalinga pirmus 3 metus po sodinimo?

Pirmieji treji metai yra pats svarbiausias lazdyno augimo etapas. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindinė šaknų sistema, vainikas ir būsimo derėjimo potencialas. Mano patirtis rodo, kad lazdynai, kurie nuo pirmųjų metų prižiūrimi nuosekliai ir teisingai, pradeda derėti anksčiau ir vėliau duoda ženkliai gausesnį derlių.

Pirmaisiais metais svarbiausia užtikrinti stabilų drėgmės lygį. Lazdynas dar neturi išsivysčiusių šaknų, todėl sausros metu greitai silpsta. Laistau giliai ir retai, kad drėgmė pasiektų šaknų zoną ir skatintų plėtimąsi į gilesnius dirvos sluoksnius. Mulčias yra būtinas — jis saugo šaknis nuo perkaitimo, išlaiko drėgmę ir padeda išvengti piktžolių konkurencijos.

Antraisiais metais ypatingą dėmesį skiriu vainiko formavimui. Pašalinu silpnus, į vidų augančius ūglius ir palieku tik stipriausius. Tokiu būdu krūmas formuojasi atviresnis, geriau vėdinamas ir pasiruošęs gausesniam vaisių formavimui ateityje. Taip pat pradedu nedidelį, bet reguliarų tręšimą — organinėmis trąšomis su nedideliu azoto kiekiu, kad augalas augtų stiprus, bet ne pernelyg vešlus.

Trečiaisiais metais lazdynas pereina į aktyvaus augimo fazę. Šiuo laikotarpiu svarbu išlaikyti gerą drėgmės režimą, lengvai formuoti vainiką ir pradėti stebėti pirmųjų žiedų bei riešutų užuomazgas. Jei trūksta maisto medžiagų, tai matosi lapų spalvoje ir augimo intensyvume. Todėl šiuo laikotarpiu tręšiu kompleksinėmis trąšomis su kalio ir fosforo dominavimu, nes būtent jos skatina stipresnį žiedų ir vaisių mezgimą.

Visus tris metus būtina saugoti šaknų zoną nuo suslėgimo. Negalima mindžioti dirvos aplink krūmą, purenti giliau nei 3–4 cm ar sodinti arti šaknų zonos kitų augalų. Lazdyno šaknys yra jautrios ir paviršinės, todėl bet koks trukdymas silpnina augimą.

Galiausiai, labai svarbu stebėti, ar krūmas neturi ligų ar kenkėjų požymių. Anksti pastebėjus problemą, ją galima lengvai suvaldyti, o ignoruojant ligos gali pereiti į vaisines šakeles ir sumažinti derlių. Pirmi treji metai yra investicija į viso gyvenimo derlių, todėl šiame etape priežiūra turi būti itin nuosekli ir tikslinė.

Kaip laistyti lazdyną skirtingais sezonais?

Lazdynas yra gana atsparus sausroms, tačiau gausiam derliui būtina užtikrinti stabilų ir subalansuotą drėgmės režimą. Mano praktikoje būtent netolygus laistymas dažniausiai sulėtina riešutų formavimąsi, mažina žiedų kiekį arba sukelia riešutų byrėjimą dar nesubrendus.

Pavasarį, kai lazdynas pradeda aktyviai auginti naujus ūglius ir formuoti žiedines struktūras, dirva turi būti nuolat drėgna. Jei pavasaris sausas, laistau kartą per savaitę gausiai, kad drėgmė įsigertų į gilesnius sluoksnius. Šiuo metu laistymas tiesiogiai lemia būsimą derliaus kiekį, nes vyksta žiedinių pumpurų vystymasis.

Vasarą drėgmės poreikis dar labiau padidėja, ypač birželį ir liepą, kai pradeda formuotis riešutai. Sausra šiuo laikotarpiu gali priversti riešutus likti mažus arba net nubyrėti. Todėl rekomenduoju laistyti retai, bet gausiai — geriausia rytais, kad drėgmė turėtų laiko įsigerti ir neperkaistų šaknys.

Rudenį, kai lazdynas pradeda kaupti energiją kitų metų žiedpumpuriams, svarbu užtikrinti vienodą drėgmės lygį, bet vengti perlaistymo. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį dirva turi būti drėgna, bet neužmirkusi. Tai padeda subrandinti medieną ir paruošia krūmą žiemai.

Žiemą lazdynas paprastai nelaistomas. Išimtis — jei žiema anksti atšyla, dirva išdžiūsta ir atsiranda ilgas sausas periodas be sniego. Tokiu atveju labai saikingas laistymas gali būti naudingas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tada, kai nėra įšalo.

Visais sezonais taikau vieną taisyklę: lazdynas geriausiai reaguoja į gilius, bet retus laistymus, o ne į dažną vandens pylimą mažais kiekiais. Be to, mulčias aplink šaknų zoną ženkliai sumažina drėgmės praradimą ir saugo šaknis nuo perkaitimo.

Mulčiavimas ir dirvos apsauga: kodėl tai ypač svarbu lazdynams?

Mulčiavimas yra vienas svarbiausių darbų auginant lazdyną, nes jo šaknys yra paviršinės ir labai jautrios drėgmės bei temperatūros svyravimams. Mulčias padeda išlaikyti pastovų drėgmės lygį, kuris būtinas riešutų mezgimuisi ir branduolio vystymuisi. Be šios apsaugos sausros metu riešutai dažnai išlieka maži arba visai nubyrėja.

Mulčias taip pat saugo šaknų zoną nuo perkaitimo vasarą ir peršalimo žiemą, išlaikydamas stabilesnę dirvos temperatūrą. Tai ypač svarbu jauniems krūmams, kurių šaknys dar nėra giliai įsitvirtinusios.

Kitas didelis privalumas — piktžolių sumažėjimas, nes mulčiuotoje zonoje jos dygsta gerokai silpniau. Taip lazdynas nekonkuruoja dėl drėgmės ir maisto medžiagų.

Mulčiui geriausiai tinka medžio žievė, lapai, drožlės ar komposto sluoksnis. Sluoksnis turėtų būti 5–7 cm storio, paskleistas bent 1 metro spinduliu aplink krūmą, tačiau nepaliečiant stiebo kaklelio.

Genėjimo principai, kurie skatina vaisių formavimąsi

Lazdyno derlingumas labai priklauso nuo teisingo genėjimo, todėl svarbiausia darbus atlikti anksti pavasarį, kol krūmas dar nepradėjo vegetuoti. Tokiu metu lengviausia pamatyti sausų, pažeistų ir į vainiko vidų augančių šakų struktūrą ir jas pašalinti, kad krūmas būtų gerai vėdinamas bei gautų daugiau šviesos.

Lazdynas vaisius formuoja ant vienmečių ir dvimečių šakų, todėl jų trumpinti nereikėtų. Paliekama 10–15 stipriausių, tolygiai aplink krūmą išsidėsčiusių šakų, kad vainikas būtų platus, bet ne per tankus. Tai leidžia šviesai prasiskverbti ir į vidines krūmo dalis, o tai tiesiogiai pagerina riešutų formavimąsi.

Kas 3–4 metus būtina atlikti atjauninimą — pašalinti kelias seniausias šakas prie žemės, kad krūmas nuolat augintų naujus, derlingus ūglius. Jei atsiranda daug šaknų atžalų, pašalinu jų perteklių, palikdama tik keletą stiprių, kad augalas energiją nukreiptų į vaisių mezgimą, o ne į perteklinį šakų augimą.

Svarbiausia vengti drastiško trumpinimo — lazdynai į didelį genėjimą reaguoja sumažėjusiu derliumi. Geriausia genėti nuosekliai ir kasmet, palaikant atvirą, gerai apšviestą krūmo struktūrą.

Lazdyno žydėjimo ir apdulkinimo ypatumai: kas lemia riešutų gausą?

Lazdynas žydi labai anksti pavasarį, todėl derlių lemia tiek augalo sveikata, tiek tuo metu vyraujančios oro sąlygos. Jis turi du žiedų tipus: vyriškus žirginius žiedus, kurie išskiria žiedadulkes, ir moteriškus pumpurus su mažomis raudonomis skiautelėmis. Vyriškieji žiedai formuojasi rudenį, todėl augalas turi būti gerai maitinamas ir stiprus dar prieš žiemą.

Esminis faktas — lazdynas neapsidulkina pats, todėl būtina sodinti bent 2–3 skirtingas veisles, žydinčias tuo pačiu metu. Tik tada vėjas gali pernešti žiedadulkes ir užtikrinti gerą derėjimą.

Sausas ir švelniai vėjuotas oras yra palankiausias apdulkinimui, o šalnos ir lietus žydėjimo metu mažina žiedadulkių gyvybingumą. Moteriški žiedai ypač jautrūs šalčiui — jei temperatūra nukrenta žemiau -5 °C, derlius gali smarkiai sumažėti.

Kad riešutai sėkmingai užsimegztų, būtina žydinčių veislių sinchronija, pakankama šviesa ir gerai subalansuota mityba, ypač fosforas ir kalis.

Dažniausios problemos: prastas žydėjimas, ligos, mažas derlius

Lazdynas paprastai yra tvirtas ir nereiklus augalas, tačiau tam tikros priežiūros klaidos ar nepalankios sąlygos gali smarkiai sumažinti derlių. Mano praktikoje dažniausiai pasikartojančios problemos susijusios su žydėjimo trikdžiais, netinkamu apdulkinimu ir dirvos disbalansu. Toliau paaiškinu, kaip šios problemos pasireiškia ir kas jas lemia.

Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių lazdynas prastai dera, yra netinkama vieta ir šviesos trūkumas. Jei krūmas auga pavėsyje, jo vyriškieji žiedai susiformuoja silpnesni, o moteriškųjų žiedų būna gerokai mažiau. Taip pat labai svarbi yra apsauga nuo vėjo — stiprus vėjas žydėjimo metu gali pažeisti žirgininius žiedus ar išsklaidyti žiedadulkes per anksti.

Kita problema — žydėjimo nesutapimas. Jei pasodintos veislės žydi skirtingu laiku, jos nesugebės viena kitos apdulkinti. Net jei abi veislės yra puikios, be žydėjimo sinchronijos derlius bus menkas. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vieno lazdyno krūmo derlius būna prastas net ir geromis sąlygomis.

Ligos taip pat gali turėti įtakos derėjimui. Nors lazdynas laikomas atspariu, kartais jį gali pažeisti grybinės ligos, pavyzdžiui, rudosios dėmėtligės požymiai ant lapų ar virusinės kilmės deformacijos. Šios ligos ne tik silpnina augalo augimą, bet ir kenkia žiedams bei jų mezgimuisi. Prevencija — tinkamas genėjimas, geras vėdinimas ir subalansuota dirva.

Dirvos disbalansas yra dar viena dažna problema. Jei dirvoje trūksta kalio ar fosforo, riešutai neužsimezga net ir po sėkmingo apdulkinimo. Azoto perteklius taip pat mažina derlių — augalas tuomet investuoja energiją į lapų augimą, o ne į riešutų formavimąsi.

Silpnas derlius gali būti ir dėl sausros, ypač vasarą, kai formuojasi riešutų branduoliai. Jei šaknys patiria stresą, riešutai gali likti tušti arba išvis nenusimegzti. Mulčiavimas ir gilaus laistymo režimas sumažina šią riziką.

Galiausiai, svarbu nepamiršti amžiaus: jauni lazdynai dažniausiai pradeda derėti tik po 3–5 metų. Jei krūmas dar labai jaunas, derlius gali būti nedidelis net ir teisingai atliekant visus priežiūros veiksmus.

Mano profesionalūs patarimai didesniam riešutų derliui

Per daugelį metų prižiūrėdama lazdynus pastebėjau, kad didžiausi derliai pasiekiami ne tada, kai augalui suteikiama kuo daugiau trąšų ar vandens, o tuomet, kai sudaromos stabilios, pastovios ir biologiniams poreikiams pritaikytos sąlygos. Lazdynas dera natūraliai, tačiau gausus riešutų kiekis yra tiesiogiai susijęs su keliais esminiais priežiūros principais, kuriuos pateikiu žemiau.

Pirmiausia rekomenduoju užtikrinti maksimalų saulės kiekį. Net 30–40 % derliaus gali lemti vien šviesos kiekis — kuo geriau apšviečiami moteriškieji žiedai ir jauni ūgliai, tuo daugiau vaisių mezgasi. Jei krūmas auga pavėsyje, verta jį perkelti arba pašalinti šalia esančius šešėlį metančius augalus.

Kitas svarbus veiksnys — veislės suderinamumas. Pasodinkite bent 2–3 tarpusavyje žydėjimu sutampančias veisles ir išdėliokite jas taip, kad vėjas galėtų laisvai pernešti žiedadulkes. Tai vienas efektyviausių būdų akivaizdžiai padidinti riešutų kiekį.

Trečias principas — subalansuota mityba. Lazdynui reikia fosforo ir kalio, kurie skatina žiedų tvirtumą ir užuomazgų vystymąsi. Azoto naudoju labai saikingai, nes jo perteklius skatina tik lapų augimą, o derlių mažina. Kompostas ir natūralios organinės trąšos — pats saugiausias ir efektyviausias pasirinkimas.

Labai didelę įtaką turi ir drėgmės stabilumas. Sausros metu formuojasi tušti riešutai, o bręstant jie gali netgi išdžiūti viduje. Todėl per karščius laistau giliai ir retai, kartu užtikrinu storą mulčio sluoksnį, kuris sumažina drėgmės praradimą ir apsaugo šaknų zoną.

Genėjimas taip pat prisideda prie gausesnio derliaus. Atviras, gerai vėdinamas vainikas leidžia šviesai pasiekti vidines krūmo dalis, todėl formuojasi daugiau stiprių riešutų. Kas kelerius metus rekomenduoju pašalinti kelias seniausias šakas, kad krūmas nuolat atsinaujintų.

Galiausiai, verta stebėti žydėjimo laiką ir klimatą. Jei pavasaris labai šaltas ar drėgnas, vyriškųjų žiedų žiedadulkės tampa mažiau aktyvios. Tokiais metais ypač svarbu, kad būtų pasodintos suderinamos veislės — tai padidina tikimybę, kad bent dalis žydėjimo periodų sutaps su palankiomis oro sąlygomis.

Darbų kalendorius lazdyno priežiūrai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)