Kriaušės – vieni seniausiai Lietuvoje auginamų vaismedžių, minimi dar XVI a. dvarų soduose. Jas vertiname dėl saldaus skonio, subtilaus aromato ir plataus panaudojimo: nuo šviežių vaisių iki kompotų, džemų ar net vyno gamybos. Vis dėlto, ne visos kriaušių veislės vienodai tinka mūsų klimatui – vienos jautresnės šalčiui ir ligoms, kitos garsėja derlingumu ir ilgaamžiškumu. Todėl tinkamos veislės pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių planuojant sodą ar didesnį vaismedžių ūkį.
| Kriaušių savybės | |
|---|---|
| Augalo tipas | Daugiamečiai vaismedžiai |
| Vidutinė gyvavimo trukmė | 40–60 metų |
| Derėjimo pradžia | 4–6 metai po pasodinimo |
| Derėjimo laikas | Rūšiuojama: vasaros, rudens ir žiemos veislės |
| Derliaus gausa | Priklauso nuo veislės – nuo 20 iki 80 kg vienam medžiui |
| Atsparumas šalčiui | Skirtingas, tačiau tradicinės lietuviškos veislės dažniausiai pakelia iki -30 °C |
| Maistinė vertė (100 g šviežių vaisių) | |
|---|---|
| Energinė vertė | 57 kcal |
| Angliavandeniai | 15 g |
| Skaidulos | 3 g |
| Baltymai | 0,4 g |
| Vitaminai | C, K, B grupė |
| Mineralai | Kalis, magnis, varis |
Veislių skirstymas pagal brandą ir naudojimą
Lietuvoje auginamos kriaušės tradiciškai skirstomos į tris grupes pagal vaisių nokimo laiką: vasarines, rudenines ir žiemines. Šis suskirstymas svarbus tiek mėgėjų sodininkams, tiek komerciniams augintojams, nes leidžia suplanuoti derliaus laiką, laikymo galimybes ir panaudojimą.
Vasaros veislės
Tai ankstyviausios kriaušės, sunokstančios liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Jų vaisiai dažniausiai labai sultingi, saldūs, bet trumpai išsilaikantys – per kelias dienas suminkštėja. Tokios veislės kaip ‘Mramornaja’ ar ‘Vasaros sviestinė’ labiau tinka greitam vartojimui, bet ne ilgalaikiam sandėliavimui.
Rudens veislės
Jos subręsta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Vaisiai stambesni, saldžiarūgščiai, pasižymi intensyvesniu aromatu. Dauguma rudeninių veislių gali būti laikomos 1–2 mėnesius, todėl tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui. Populiarios veislės – ‘Conference’, ‘Aleksandr Lukas’ bei ‘Kliapo mėgstamoji’.
Žiemos veislės
Tai vėlyviausiai bręstančios kriaušės, sunokstančios rugsėjo pabaigoje ar spalį. Jos ypač vertinamos dėl ilgo laikymo – tinkamai sandėliuojant, vaisiai gali išsilaikyti net iki pavasario. Tokios veislės kaip ‘Patten’, ‘Dekanka žieminė’ ar ‘Bohemica’ dažnai renkamos komerciniam auginimui.
Veislių pasirinkimas pagal brandą leidžia užtikrinti, kad sodas derėtų ilgą laiką – nuo vasaros vidurio iki žiemos pabaigos. Būtent dėl to daugelis sodininkų renkasi ne vieną, o kelias skirtingų grupių kriaušių veisles.
Derlingiausios kriaušių veislės Lietuvoje
Lietuvoje auginamos įvairios kriaušių veislės, tačiau derlingumu išsiskiria tik dalis jų. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos vertinamas derlingumas – vaisių kiekis nuo vieno medžio, derėjimo reguliarumas ir vaisių kokybė.
‘Conference’ – viena populiariausių kriaušių veislių pasaulyje, puikiai prisitaikiusi ir prie Lietuvos klimato. Vaisiai vidutinio dydžio, pailgos formos, labai sultingi ir saldūs. Derlinga, dera kasmet ir gausiai.
‘Mramornaja’ (Marmurinė) – vasarinė veislė, užaugina stambius, geltonai žalsvus vaisius su rausvu šonu. Labai gausiai dera, bet vaisiai netinka ilgalaikiam laikymui.
‘Aleksandr Lukas’ – rudens veislė, garsėjanti ypač dideliais vaisiais (iki 300 g). Derlinga, vaisiai saldūs, šiek tiek sviestinės konsistencijos, gerai laikosi 1–2 mėnesius.
‘Dekanka žieminė’ – sena ir patikima žiemos veislė, tinkama ilgalaikiam laikymui. Vaisiai vidutinio dydžio, saldžiarūgščiai, sunoksta rugsėjo pabaigoje. Derlinga, bet reikia derlingesnės dirvos.
| Veislė | Brandos laikas | Vaisių dydis | Derlingumas | Laikymo trukmė |
|---|---|---|---|---|
| ‘Conference’ | Rudens | Vidutiniai (120–160 g) | Labai gausus, kasmetinis | Iki 3 mėn. |
| ‘Mramornaja’ | Vasara | Stambūs (140–200 g) | Labai gausus, bet nevienodas | Iki 1 savaitės |
| ‘Aleksandr Lukas’ | Ruduo | Labai stambūs (200–300 g) | Reguliarus ir gausus | 1–2 mėn. |
| ‘Dekanka žieminė’ | Žiema | Vidutiniai (110–150 g) | Gausus, bet reikia derlingos dirvos | 2–4 mėn. |
Atspariausios ligoms ir šalčiui kriaušių veislės
Lietuvos klimatas kriaušėms yra gana iššūkių kupinas – šaltos žiemos, pavasarinės šalnos ir drėgnas ruduo dažnai tampa priežastimi, kodėl ne visos veislės tinkamos auginti. Svarbiausi veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama renkantis atsparias veisles: gebėjimas atlaikyti šalčius iki –30 °C, imunitetas rauplėms bei vaisių puviniams, taip pat gebėjimas reguliariai derėti net permainingomis sąlygomis.
‘Patten’ – viena iš populiariausių žieminių veislių, kilusi iš Kanados. Labai atspari šalčiui, tinkama auginti šiaurinėje Lietuvoje. Vaisiai vidutinio dydžio, saldžiarūgščiai, gerai laikosi sandėliuojami.
‘Kliapo mėgstamoji’ – rudens veislė, gana atspari šalčiui, tačiau dar labiau vertinama dėl atsparumo rauplėms ir vaisių puviniams. Vaisiai stambūs, aromatingi, dera reguliariai.
‘Bohemica’ – žieminė veislė, kilusi iš Čekijos selekcijos. Pasižymi geru atsparumu šalčiui ir ligoms. Vaisiai vidutiniai, saldžiarūgščiai, tinkami ilgam laikymui.
‘Jūratė’ – lietuviška veislė, sukurta siekiant pritaikyti sodininkystę mūsų klimatui. Ypatingai atspari šalčiui ir gana tolerantiška ligoms. Vaisiai vidutinio dydžio, geltoni su rausvu atspalviu.
Rekomendacijos sodininkams
Kriaušių veislių pasirinkimas priklauso ne tik nuo asmeninių skonio pageidavimų, bet ir nuo konkrečių sodo sąlygų bei sodinimo tikslų. Kad sodas būtų produktyvus ir atsparus aplinkos veiksniams, rekomenduojama laikytis kelių praktinių gairių.
Pirmiausia, verta sodinti kelias skirtingas veisles. Viena veislė užtikrins ankstyvą derlių vasarą, kita – vaisius rudeniui, o trečioji leis džiaugtis kriaušėmis iki žiemos ar net pavasario. Tokiu būdu sodas duos vaisių nuolat, o ne tik trumpą laikotarpį.
Antra, sodinant reikia atsižvelgti į vietovės klimatą. Šiauriniuose ir rytiniuose Lietuvos regionuose geriau sodinti šalčiui atsparias veisles, tokias kaip ‘Patten’ ar lietuviškąją ‘Jūratę’. Pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje galima rinktis ir mažiau atsparias, bet derlingas veisles – pavyzdžiui, ‘Conference’ ar ‘Aleksandr Lukas’.
Trečia, reikėtų nepamiršti ir apdulkintojų. Dauguma kriaušių veislių nėra savidulkės, todėl norint gausaus derliaus būtina, kad sode būtų bent dvi ar trys skirtingos veislės. Tai užtikrins kryžminį apdulkinimą ir geresnį derėjimą.
Galiausiai, renkantis veisles svarbu pagalvoti, kokiam tikslui jos bus naudojamos. Jei siekiama greitai suvartoti šviežius vaisius – labiau tiks vasaros veislės. Jei tikslas – ilgesnis laikymas, verta rinktis žiemines. O universaliam naudojimui – rudens veislės, derinančios skonį, dydį ir pakankamai ilgą išlaikymo laiką.
