Avietės – vienas populiariausių uogakrūmių Lietuvos soduose, tačiau norint džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi, būtina reguliariai jas genėti. Žiema yra palankus metas tam padaryti: augalai ilsisi, nėra lapijos, todėl aiškiai matosi, kurios šakos tinkamos derėti, o kurios jau atitarnavo. Tinkamai genint avietes žiemą galima ne tik pagerinti jų augimą, bet ir gerokai padidinti uogų kiekį bei kokybę.
Kodėl verta genėti avietes žiemą?
Ramybės laikotarpis. Žiemą aviečių augimas sustoja, todėl genėjimas sukelia mažiau streso. Pašalinus nereikalingas šakas, augalas pavasarį greičiau atsinaujina.
Derliaus pagerinimas. Pašalinus senas ir derėti nebegalinčias šakas, augalo energija nukreipiama į jaunas, produktyvias atžalas. Tai tiesiogiai lemia didesnį uogų derlių.
Ligų ir kenkėjų prevencija. Tankūs, neprižiūrėti avietynai sudaro sąlygas plisti grybinėms ligoms ir kenkėjams. Genėjimas pagerina oro cirkuliaciją, sumažina drėgmės perteklių ir apsaugo nuo užkrato.
Krūmų formavimas. Žiemą daug paprasčiau išlaikyti tvarkingą avietyno struktūrą. Paliekamos tik stipriausios atžalos, o perteklinės – pašalinamos, kad augalai neužgožtų vieni kitų.
Kada geriausia genėti avietes žiemą?
Optimalus laikas. Aviečių genėjimui tinkamiausias metas yra nuo sausio pabaigos iki kovo pradžios, kai augalai vis dar ramybės fazėje, tačiau stipriausi šalčiai jau atslūgę. Jei genima per anksti, didelė šalčio žala gali paveikti likusias šakas; jei per vėlai – pradėjus tekėti sulai, pjūviai sunkiau gyja.
Vienmečiai ir dvimečiai ūgliai. Avietės dera tik antraisiais metais, todėl žiemos metu būtina atskirti senas, jau derėjusias šakas nuo jaunų. Senieji stiebai paprastai būna tamsesnės spalvos, labiau sumedėję ir neretai išdžiūvę. Juos reikia visiškai pašalinti, paliekant tik jaunus, gyvybingus ūglius.
Vasarinių ir rudeninių aviečių skirtumai.
- Vasarinės avietės dera birželio–liepos mėnesiais, todėl jų žiemos genėjimo metu paliekami tik vienmečiai ūgliai, kurie derės ateinančią vasarą.
- Rudeninės avietės dera antrą vasaros pusę ir rudenį. Žiemą dažniausiai pašalinami visi ūgliai prie pat žemės, kad pavasarį krūmas atželtų naujai ir užtikrintų gausų derlių metų gale.
Oro sąlygos. Geriausia genėti esant –2…–6 °C temperatūrai. Stipresni šalčiai (žemiau –10 °C) daro šakas trapesnes, todėl didėja jų pažeidimo rizika.
Kaip taisyklingai genėti avietes žiemą?
Sausų ir pažeistų ūglių pašalinimas. Pirmiausia pašalinamos visos išdžiūvusios, pažeistos ar ligų paveiktos šakos. Tai sumažina infekcijų plitimo riziką ir pagerina bendrą krūmo būklę.
Senų stiebų atskyrimas. Būtina pašalinti dvimečius, jau derėjusius ūglius. Jie yra tamsesni, sumedėję ir dažnai atrodo išdžiūvę. Paliekami tik vienmečiai ūgliai, kurie kitą sezoną užaugins uogas.
Tinkamo skaičiaus palikimas. Ant vieno krūmo rekomenduojama palikti 6–8 stipriausius ūglius. Jei jų bus daugiau, augalas išleis per daug energijos, uogos bus smulkesnės. Per mažas skaičius taip pat nėra palankus – derlius gali būti ribotas.
Aukščio reguliavimas. Likę ūgliai paprastai patrumpinami iki 1,5–1,8 m. Tai padeda augalui formuoti šonines šakeles, ant kurių ir mezgasi uogos. Be to, krūmas tampa atsparesnis vėjo ir sniego poveikiui.
Avietyno praretinimas. Krūmai turi augti ne per tankiai – tarp jų paliekama bent 40–50 cm tarpai. Jei avietynas per tankus, šviesa sunkiai pasiekia vidų, o tai skatina ligų plitimą.
Dažniausios klaidos genint avietes žiema
| Klaida | Kodėl pavojinga? |
|---|---|
| Paliekama per daug ūglių | Avietynas tampa per tankus, augalai konkuruoja tarpusavyje, uogos smulkėja, derlius sumažėja. |
| Nepašalinami dvimečiai, jau derėję stiebai | Krūmas apkraunamas senomis šakomis, jos nebeduoda uogų ir sudaro sąlygas plisti ligoms. |
| Genėjimas per dideliame šaltyje | Esant žemiau –10 °C, ūgliai tampa trapūs, pjūviai skilinėja, augalas pažeidžiamas. |
| Nepakankamas patrumpinimas | Ilgi, nekarpyti ūgliai linksta, krūmas tampa nepatvarus, o uogos užauga nevienodai. |
| Tankiai suaugę krūmai | Nepalikus pakankamai tarpų tarp augalų, avietynas tampa sąžalynu, sumažėja oro cirkuliacija, plinta grybinės ligos. |
Priežiūra po žiemos genėjimo
Atlikus aviečių genėjimą žiemą, labai svarbu tinkamai pasirūpinti augalais, kad jie sėkmingai atsigautų ir pasiruoštų gausiam derliui.
Pirmiausia reikia apžiūrėti pjūvių vietas – jos turi būti švarios ir lygios. Jei pastebimos pažeistos ar skilusios šakos, jas reikia dar kartą tvarkingai nukirpti. Taip išvengiama infekcijų ir užtikrinamas greitesnis gijimas.
Pavasarį, vos pradėjus busti pumpurams, būtina patręšti avietyną azoto turinčiomis trąšomis. Jos skatina greitą naujų ūglių augimą. Vėliau galima papildyti fosforo ir kalio trąšomis, kurios stiprina šaknų sistemą ir didina būsimo derliaus kokybę.
Labai svarbu stebėti drėgmės režimą. Jei pavasaris sausas, avietes reikia reguliariai laistyti, kad jos nepradėtų silpnėti. Tuo pačiu metu rekomenduojama mulčiuoti dirvą aplink krūmus – tai išlaiko drėgmę, mažina piktžolių augimą ir pagerina dirvos struktūrą.
Dar vienas svarbus darbas – kenkėjų ir ligų prevencija. Balandžio pradžioje, dar nepradėjus aktyviai augti ūgliams, galima atlikti profilaktinį purškimą nuo grybelinių ligų. Be to, reikia reguliariai tikrinti, ar avietes nepažeidė amarai, avietinės muselės ar kiti kenkėjai.
Tinkamai prižiūrėtas avietynas po žiemos genėjimo greitai atsinaujina, o vasarą dovanoja gausų, kokybišką ir saldų derlių.
Aviečių genėjimo žiemą privalumai ir trūkumai
Žiemos genėjimas yra viena svarbiausių aviečių priežiūros priemonių. Jis turi tiek aiškių privalumų, tiek tam tikrų rizikų, kurias verta žinoti.
- Pašalinamos senos, neduodančios uogų šakos – augalas atjauninamas.
- Pagerinama oro cirkuliacija, sumažinama ligų rizika.
- Augalo energija nukreipiama į jaunas, produktyvias atžalas.
- Tvarkingas avietynas leidžia gauti gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
- Krūmai užauga tvarkingi, patogiau prižiūrėti ir nuimti uogas.
- Genint per šalčius (žemiau –10 °C), ūgliai tampa trapūs ir pažeidžiami.
- Netinkamai atskyrus vienmečius ir dvimečius ūglius, galima netekti derliaus.
- Reikalingos žinios ir patirtis – pradedantieji dažnai daro klaidų.
- Per daug pašalinus ūglių, krūmas nusilpsta ir derlius sumažėja.
- Pjūviai žiemą gyja lėčiau, todėl kyla infekcijų pavojus, jei neapsaugoma.
