Kai pirmą kartą auginau Sundaville, labai nustebau pamatęs, kad po kelių savaičių jos lapai pradėjo kristi. Iš pradžių galvojau, kad kažką padariau blogai – gal net trąšos netinka ar perlaistau. Tačiau iš tiesų lapų metimas pas šį augalą yra gana dažnas reiškinys, kurį gali lemti įvairios priežastys. Kartais tai visiškai natūralu, o kartais – signalas, kad reikia imtis veiksmų.
| Priežastis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Natūralus ciklas | Rudenį ir žiemą Sundaville meta dalį senų lapų – tai normalu, augalas taupo energiją. |
| Perlaistymas | Šaknys pradeda dūsti ir pūti, todėl lapai gelsta ir krinta. |
| Per mažai šviesos | Šešėlyje augalas negali išlaikyti visų lapų, pradeda juos mesti. |
| Trąšų trūkumas | Maisto medžiagų stoka, ypač azoto, sukelia lapų geltonavimą ir kritimą. |
| Persodinimo stresas | Po persodinimo kelias savaites gali kristi dalis lapų – tai normalus atsistatymo procesas. |
| Kenkėjai | Voratinklinės erkutės ar amarai pažeidžia lapus, jie pradeda kristi. |
| Ką daryti | Patarimai iš patirties |
|---|---|
| Kontroliuoti laistymą | Laistyti tik tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, o žiemą – minimaliai. |
| Užtikrinti šviesą | Sundaville geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje kaitrioje saulėje. |
| Tręšti | Nuo pavasario kas dvi savaites naudoti žydintiems augalams skirtas trąšas. |
| Po persodinimo | Duoti laiko adaptuotis, laikyti pusiau pavėsyje, nepradėti iš karto tręšti. |
| Patikrinti kenkėjus | Jei lapai dėmėti ar lipnūs, apžiūrėti apačią – gali būti amarai ar erkutės. |
Iš savo patirties galiu pasakyti: dažniausiai priežastis būna perlaistymas arba šviesos trūkumas. Kai tik sumažinau vandens kiekį ir perkėliau Sundaville į šviesesnę vietą, ji greitai atsistatė. Rudenį, kai nukrenta dalis senų lapų, jaudintis nereikia – tai natūralus procesas.
Kodėl Sundaville meta lapus – plačiau apie priežastis
Natūralus ciklas. Pirmą kartą, kai pamačiau, kad mano Sundaville rudenį pradėjo mesti lapus, pagalvojau, kad padariau kažką blogai. Bet tai visiškai natūralu – augalas pereina į ramybės būseną, trumpėja dienos, mažėja šviesos, todėl jis paprasčiausiai atsikrato senesnių lapų, kad sutaupytų energijos. Dažniausiai krenta būtent apačioje esantys seni, patamsėję lapai. Pavasarį, kai vėl ilgėja diena ir šviesos daugiau, augalas greitai atželia.
Perlaistymas. Iš visų priežasčių ši turbūt pati pavojingiausia. Sundaville šaknys yra labai jautrios drėgmės pertekliui. Kai žemė visą laiką šlapia, šaknys ima dūsti, pradeda pūti, o pirmasis signalas būna geltonuojantys lapai. Būtent tada jie pradeda kristi. Kartą pats buvau palikęs augalą lauke lietingą savaitę, ir po kelių dienų pastebėjau, kad apačioje beveik visi lapai jau nukritę. Nuo to laiko laistau tik tada, kai matau, kad viršutinis žemės sluoksnis pradžiūvo. Žiemą laistau dar mažiau – kartais vos kartą per dvi savaites.
Šviesos trūkumas. Šviesa Sundaville yra gyvybiškai svarbi. Jei augalas pastatomas pavėsyje arba patalpoje su mažu langu, lapai pradeda blukti, gelsti ir kristi. Dažniausiai pirmieji ima kristi tie lapai, kurie yra toliau nuo šviesos šaltinio. Būtent dėl to rudenį, kai dienos trumpėja, lapų kritimas gali paspartėti. Iš savo praktikos galiu pasakyti: jei noriu, kad Sundaville išliktų vešli, statau ją kuo šviesesnėje vietoje, bet ne po pačia kaitria saule, nes tada lapai nudega.
Trąšų trūkumas. Lapų kritimas neretai susijęs ir su maistinių medžiagų stoka. Sundaville, kaip gausiai žydintis augalas, labai greitai išnaudoja dirvoje esančius elementus. Jei nesuteikiu trąšų, ypač pavasarį ir vasarą, pirmiausia pradeda kristi seni lapai. Jie pagelsta, išsausėja ir nukrenta. Ši problema dažniausiai pasitaiko vasarą, kai augalas aktyviai auga. Pastebėjęs tokį požymį, aš kas dvi savaites duodu skystų trąšų, skirtų žydintiems augalams – tada augalas atgauna spalvą ir vėl augina naujus lapus.
Persodinimo stresas. Tai dar vienas dalykas, kuris daugeliui atrodo kaip liga. Iš tiesų po persodinimo Sundaville beveik visada numeta dalį lapų. Tai natūralu – šaknys pajudintos, aplinka pasikeitusi, todėl augalas reaguoja atsikratydamas dalies lapų. Aš pats dabar į tai žiūriu ramiai: kelias savaites laukiu, o tada matau, kaip leidžia naujus lapelius. Šiuo laikotarpiu svarbiausia neskubėti tręšti ir nestatyti į tiesioginę saulę.
Kenkėjai. Lapų kritimas gali būti ir dėl kenkėjų. Dažniausiai pasitaiko voratinklinės erkutės arba amarai. Jie pažeidžia lapus, ir šie greitai paruduoja bei nukrenta. Kartą pastebėjau ant lapų apatinės pusės smulkius tinklelius – tai buvo erkutės. Laiku nupurškus specialiu tirpalu problema išnyko, bet jei būčiau uždelsęs, augalas galėjo likti beveik plikas. Todėl visada, kai lapai ima kristi be aiškios priežasties, pirmiausia apžiūriu jų apatinę pusę.
Sundaville lapų kritimo privalumai ir trūkumai
- Lapų metimas rudenį ir žiemą padeda augalui taupyti energiją ir išgyventi ramybės laikotarpį.
- Pašalinus senus lapus, augalas pavasarį gali greičiau auginti naujus ir sveikesnius ūglius.
- Kartais tai natūralus būdas išsigydyti nuo pažeistų ar užkrėstų lapų – augalas pats „susitvarko“.
- Mažesnis lapų kiekis žiemą reiškia mažesnį poreikį laistyti, todėl sumažėja šaknų puvinio rizika.
- Per didelis lapų kritimas pavasarį ar vasarą – signalas apie rimtas problemas (perlaistymą, trąšų trūkumą, kenkėjus).
- Jeigu augalas netenka daug lapų vidurvasarį, žydėjimas tampa kuklesnis arba visai sustoja.
- Silpnėjantis augalas tampa imlesnis ligoms ir kenkėjams.
- Praradęs daug lapų, Sundaville praranda ir dekoratyvumą – vietoje žalios sienelės lieka pliki stiebai.
Sundaville lapų priežiūros kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lapų kritimo stebėjimas | ✓Žiemą nedidelis lapų kritimas yra normalus – augalas ilsisi. | ✓Vasario pabaigoje augalas gali pradėti mesti senus lapus ruošiantis naujam augimui. | ✓Spalį lapų kritimas didėja dėl trumpėjančių dienų. | ✓Lapkritį lapų kritimas natūralus, augalas ruošiasi žiemai. | ✓Gruodį daug lapų gali nukristi – tai normalu, jei augalas laikomas vėsesnėje vietoje. | |||||||
| Priežiūra, kad lapai nekristų per daug | ✓Kovą prasideda vegetacija – padidinkite šviesos kiekį, kad augalas atsigautų. | ✓Balandį reguliariai laistykite, bet neleiskite užmirkti – taip išvengsite perlaistymo sukelto lapų kritimo. | ✓Gegužę pradėkite tręšti kas dvi savaites – taip užkirsite kelią lapų geltonavimui. | ✓Birželį tikrinkite, ar lapai nėra pažeisti kenkėjų – jie dažnai atsiranda šiltu oru. | ✓Liepos viduryje papildomai patręškite kaliu – tai stiprina lapų struktūrą. | ✓Rugpjūtį palaikykite tolygų drėgmės režimą – sausros metu lapai gali kristi. | ||||||
| Prevencinės priemonės | ✓Vasarą augalą pastatykite į šviesią vietą, bet apsaugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės. | ✓Rugsėjį laistykite saikingiau, nes trumpėjant dienoms augalas naudoja mažiau vandens. |
Šis kalendorius aiškiai parodo, kad lapų kritimas žiemą yra normalus, o pavasarį ir vasarą tai jau signalas, jog kažkas negerai. Todėl svarbiausia – mokėti atskirti natūralų procesą nuo problemos.
