Sundaville (dar vadinama mandevila ar dipladenija) – vienas tų augalų, kuris mane „pagavo“ nuo pirmo žiedo. Šiltą vasarą ji žydi be pertraukos, todėl nenuostabu, kad dažnas nori ją pasidauginti namuose. Per kelerius sezonus išbandžiau kelis būdus ir galiu pasakyti atvirai: dauginimas tikrai įmanomas, jei laikomės kelių taisyklių – nuo tinkamo auginių parinkimo iki drėgmės kontrolės. Žemiau – greita santrauka, kad iškart turėtum orientyrus, o vėliau pereisim prie praktikos žingsnis po žingsnio.
| Sundaville (Mandevilla / Dipladenia) | |
|---|---|
| Augalo tipas | Visžalis vijoklis / krūmelis (dažniausiai auginamas kaip vienmetis arba kambarinis) |
| Žydėjimo metas | Nuo gegužės iki pirmųjų šalnų (viduje – ilgiau) |
| Šviesa | Ryški išsklaidyta, pakenčia rytinę/ vakarinę saulę |
| Temperatūra | Optimali 18–26 °C; šalčiui jautri (< +8 °C – rizika) |
| Laistymas | Tolygiai drėgna, bet nepermirkusi žemė; mėgsta oro drėgmę |
| Žiedų spalvos | Balta, rožinė, raudona, avietinė, koralinė |
| Dauginimo būdai namų sąlygomis | |
|---|---|
| Viršūniniai auginiai | Efektyviausia: imami 7–10 cm nelignifikuoti ūgliai su 2–3 lapais, įsišaknija per 3–6 savaites |
| Stiebo segmentai | Tinka iš ilgesnių ūglių; šaknų formavimasis lėtesnis, bet patogu dauginti daugiau augalų |
| Oro atlankos | Retesnis būdas, naudingas sudėtingoms veislėms – formuoja šaknis dar ant motininio augalo |
| Sėklos | Namuose praktiškai nenaudojama: veislės savybės nesikartoja, daigumas vangus |
| Laikas dauginti | Pavasaris–vasaros pradžia (balandis–birželis) ir vidurvasaris; svarbu šiluma ir šviesa |
Sundaville dauginimas žingsnis po žingsnio
Kai pirmą kartą pabandžiau dauginti Sundaville, padariau klasikinę klaidą – nuskyniau šakelę ir pamerkiau ją į stiklinę vandens. Iš pradžių atrodė, kad ji laikosi, bet netrukus lapai pradėjo vysti, o stiebas pajuodavo. Tuomet supratau, kad ši gėlė nėra tokia paprasta, kaip pelargonija ar kiti įprasti kambariniai augalai. Sundaville reikalauja sąlygų, artimų mini šiltnamiui, todėl su laiku atradau savo metodą, kuris duoda puikų rezultatą.
Pirmas žingsnis – auginių pasirinkimas. Geriausiai tinka viršūniniai ūgliai, kurie dar nėra visiškai sumedėję. Dažniausiai renkuosi apie 7–10 cm ilgio šakelę su keliais sveikais lapais. Apatinį lapą pašalinu, kad jis nesiliestų su žeme ir neskatintų puvimo. Esu pastebėjęs, kad per minkšti, ką tik išaugę ūgliai dažnai neprigyja, todėl renkuosi tuos, kurie jau truputį sutvirtėję, pusiau sumedėję. Tokie yra patikimiausi.
Antras svarbus momentas – substratas. Paprasto vazoninės žemės mišinio neužtenka. Sundaville šaknims reikia purios, orui laidžios terpės. Man geriausiai pasiteisino durpių, smėlio ir perlito mišinys santykiu 2:1:1. Toks pagrindas puikiai sulaiko drėgmę, bet kartu neužmirksta. Kartą pabandžiau pasodinti vien į juodžemį – auginiai paprasčiausiai pradėjo gesti, nes šaknų užuomazgos negavo pakankamai oro.
Prieš sodindamas šakelę, jos galiuką pamirkau šaknų formavimosi stimuliatoriuje. Jei neturiu specialių miltelių, naudoju paprastą cinamoną – jis ne tik skatina šaknų augimą, bet ir apsaugo nuo puvinio. Auginį įkišu maždaug 2–3 cm gylyje.
Toliau svarbiausias darbas – sukurti tinkamą mikroklimatą. Sundaville labai mėgsta drėgmę, todėl be uždengimo auginiai dažniausiai neišgyvena. Mažą vazonėlį įstatau į permatomą maišelį arba uždarau į mini šiltnamį. Tai padeda palaikyti pastovią drėgmę ir šilumą. Laikau juos šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje, nes kitaip lapai tiesiog „iškeps“. Optimali temperatūra, kuri pasiteisino man – apie 22–25 °C.
Laistymui čia reikia ypatingo atsargumo. Jei substratas bus sausas, auginys vysta akyse. Bet jei užpilsite per daug – šaknų užuomazgos pradeda pūti. Todėl visada laistau labai saikingai, tik tiek, kad žemė būtų tolygiai drėgna. Jeigu paspaudus žemę tarp pirštų jaučiasi drėgmė, vadinasi, viskas gerai, laistyti dar nereikia.
Įsišaknijimas nėra greitas procesas – pirmuosius baltus šaknų siūlus dažniausiai pastebiu tik po trijų savaičių. Bet reikia dar bent kelių savaičių, kol jos sutvirtėja tiek, kad augalą būtų galima persodinti. Čia svarbiausia kantrybė. Pirmus kartus per anksti bandžiau perkelti auginį į naują vazoną ir taip viską sugadinau. Dabar laukiu tol, kol šaknys užauga bent 3–4 centimetrus. Tik tada persodinu į mažą vazonėlį su jau maistingesniu substratu.
Pirmosiomis savaitėmis po persodinimo augalas vis dar jautrus. Aš stengiuosi jo netrukdyti – nejudinu, nesuku vazono, nelaikau ant tiesioginės saulės. Kai pamažu pradeda leisti naujus lapelius, žinau – procesas pavyko.
Kaip kartą juokais sakiau draugui, kuris manęs klausė, kaip pasidauginti Sundaville:
„Elkis su auginiais kaip su kūdikiais – duok šilumos, drėgmės ir ramybės. Ir užaugs gražiausiais žiedais.“
Dažniausios klaidos dauginant Sundaville
Sundaville dauginimas yra subtilus procesas, ir būtent smulkūs neatitikimai dažnai lemia nesėkmę. Per savo bandymus pastebėjau, kad daugeliui augintojų nepavyksta ne dėl pačio augalo kaprizų, o dėl klaidų, kurias lengva ištaisyti.
Viena iš dažniausių problemų yra per didelė drėgmė. Kartais atrodo, kad kuo daugiau palaistysi, tuo greičiau auginys prigis. Deja, su Sundaville yra priešingai. Jei substratas nuolat šlapias, stiebas labai greitai pradeda juoduoti, o iš laukto šaknų tinklo lieka tik supuvęs gabalėlis. Aš pats esu taip praradęs beveik visą partiją auginių, nes norėjau „pagerinti“ sąlygas.
Kita klaida – per mažai drėgmės ore. Nors žemė gali būti drėgna, tačiau jei oras aplinkui sausas, auginys praranda daug vandens per lapus ir vysta. Todėl mikroklimatas su maišeliu ar mini šiltnamiu nėra užgaida, o būtinybė. Vieną kartą palikau auginį ant palangės be jokios dangos – jis gražiai stovėjo dvi dienas, bet trečią dieną lapai pradėjo leipti, o ketvirtą aš jau turėjau numestą šakelę.
Dar viena bėda – netinkamas auginių parinkimas. Per minkšti, dar visai jauni ūgliai atrodo gražiai, bet jie labai jautrūs ir greitai vysta. Kita vertus, sumedėję stiebai taip pat sunkiai formuoja šaknis. Geriausi rezultatai būna su tais, kurie yra vidutinio brandumo – jau pakankamai tvirti, bet dar lankstūs.
Netinkama vieta auginimo laikotarpiu taip pat turi reikšmės. Jei padedame tiesiai ant pietinės palangės, saulė ne tik per daug įkaitina mini šiltnamį, bet ir gali „iškepti“ lapus. Jei laikome per tamsiai, šaknys formuojasi labai vangiai. Aš stengiuosi pastatyti į šviesią vietą, bet taip, kad saulė būtų tik rytinė arba vakarinė.
Ir, žinoma, dar viena klaida – nekantrumas. Sundaville nėra toks augalas, kuris šaknis išleis per savaitę. Reikia bent mėnesio, kad pamatytume rezultatą. Jei per anksti pradedame raustis žemėje ir tikrinti, ar jau yra šaknys, tik sugadiname procesą. Aš pats dabar tiesiog pasitikiu laiku: žinau, kad po penkių savaičių, jei viskas daryta teisingai, šaknys tikrai bus.
Taigi, visos šios klaidos turi bendrą vardiklį – perdėtas noras padėti. Su Sundaville reikia truputį kantrybės ir saiko. Štai tada auginiai ima ir nustebina – vieną dieną pakeli maišelį, o ten jau matosi baltos šaknų gijelės.
Sundaville dauginimo privalumai ir trūkumai
- Galimybė pasidauginti mėgstamą veislę už dyką, neišleidžiant pinigų naujam augalui.
- Dauginant auginiais, išlaikomos visos veislės savybės – spalva, žydėjimo intensyvumas.
- Įmanoma turėti kelis augalus iš vieno motininio, kad papuoštų skirtingas erdves.
- Procesas įdomus, suteikia sodininkui patirties ir pasitenkinimo.
- Reikalauja daug dėmesio – būtina palaikyti tinkamą drėgmę ir temperatūrą.
- Ne visi auginiai prigyja, tad tenka skaičiuoti su praradimais.
- Procesas lėtas – pirmuosius rezultatus pamatysite tik po 4–6 savaičių.
- Žiemą arba vėsiame bute šaknų formavimasis gali būti beveik neįmanomas.
