Jeigu auginate agurkus, tikrai esate girdėję apie visokių papildų bei „liaudiškų stebuklų“ poveikį. Viena tokių priemonių, kuri man asmeniškai pasiteisino jau ne vieną sezoną – gintaro rūgštis. Iš pradžių atrodė, kad tai labiau marketingo triukas, bet pabandęs pastebėjau – agurkai, gavę šios medžiagos, greičiau atsigauna po šalnų ar ligų, lapai tampa sodresnės spalvos, o derlius – gausesnis.
Trumpai tariant, tai nėra trąša tradicine prasme, o veikiau natūrali priemonė, padedanti augalams geriau įsisavinti maisto medžiagas, stiprinanti jų imunitetą.
Gintaro rūgšties apibūdinimas | |
---|---|
Kilmė | Natūrali organinė rūgštis, gaunama iš gintaro arba sintetinama |
Chem. formulė | C4H6O4 |
Pobūdis | Biostimuliatorius, o ne klasikinė trąša |
Poveikio principas | Gerina ląstelių kvėpavimą, skatina fermentų veiklą, padeda įsisavinti maisto medžiagas |
Pagrindinė nauda agurkams | |
---|---|
Atsparumas stresui | Padeda greičiau atsigauti po šalnų, sausros ar persodinimo |
Imuniteto stiprinimas | Padidina atsparumą ligoms ir kenkėjams |
Derliaus gausa | Skatina žydėjimą ir vaisių formavimąsi |
Žalios masės kokybė | Lapai tampa sodresnės spalvos, tvirtesni |
Saugumas | Neturi kaupimosi pavojaus – perteklius suskaidomas į nekenksmingas medžiagas |
Kada ir kaip naudoti gintaro rūgštį agurkams
Iš pradžių gintaro rūgštį laikiau „papildoma chemija“, bet pabandęs pastebėjau – ji labai švelni ir tinkama tiek profilaktikai, tiek augalų stiprinimui. Pats naudoju keliais būdais:
- Sėklų mirkymas prieš sėją
Jeigu noriu greitesnio ir tolygesnio daigumo, agurkų sėklas pamerkiu į labai silpną (apie 0,002 %) tirpalą kelioms valandoms. Pastebėjau, kad tokios sėklos sudygsta ne tik greičiau, bet ir būna stipresni daigeliai. - Daigų purškimas
Kai daigai dar maži, vienas–du purškimai gintaro rūgštimi padeda jiems lengviau persodinti į šiltnamį ar lysvę. Lapai būna mažiau linkę vysti, o šaknys greičiau prigyja. - Vegetacijos metu
Agurkams pradėjus gausiai žydėti ir megzti vaisius, darau 2–3 purškimus kas 10–14 dienų. Tai pastebimai didina žiedų skaičių ir mažina jų nubyrėjimą. Kartais atrodo, kad net po karščio bangos augalai „atsigauna“ greičiau. - Po ligų ar streso
Jei matau, kad augalus paveikė šaltas oras, sausra ar ligų pradžia, dažniau panaudoju gintaro rūgštį kaip „reanimaciją“. Skirtingai nei cheminiai fungicidai, ji nepašalina problemos, bet labai sustiprina augalų vidinę jėgą kovoti.
Mano pastebėjimai po kelių sezonų
- Agurkai auga vienodesni, vaisiai – mažiau linkę deformuotis.
- Lapai išlaiko sodriai žalią spalvą net tada, kai kitiems trūksta azoto.
- Pastebimai sumažėjo ligų plitimas, ypač streso metu.
- Svarbiausia – jokios „pertręšimo“ rizikos: jei tirpalas šiek tiek stipresnis, augalai vis tiek nepakenčiami, nes rūgštis greitai suskyla.
Kaip mėgstu sakyti: „Gintaro rūgštis – tai kaip vitaminai žmogui. Vienas obuolys ligos neišgydys, bet jei valgysi reguliariai, sirgsi rečiau.“
Gintaro rūgšties privalumai ir trūkumai agurkams
- Natūrali ir saugi – nesikaupia vaisiuose, perteklius suyra.
- Stiprina augalų imunitetą ir padeda atsilaikyti prieš ligas.
- Greitina daigų prigijimą, padeda po persodinimo.
- Didina žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
- Padeda atsigauti po streso (šalnų, sausros, karščio bangos).
- Lengvai naudojama – galima tiek mirkyti sėklas, tiek purkšti ar laistyti.
- Neveikia kaip klasikinė trąša – reikia papildomai tręšti kitomis medžiagomis.
- Per dažnas naudojimas duoda menką efektą – svarbu saikas.
- Reikia tiksliai skiesti, nes per stiprus tirpalas gali trumpam sustabdyti augimą.
- Ne „stebuklinga“ priemonė – labiau kaip papildas, o ne pagrindinė apsauga ar trąša.
Pabaigai
Per keletą sezonų pats įsitikinau, kad gintaro rūgštis nėra „stebuklingas eliksyras“, bet kaip papildoma priemonė – ji tikrai verta dėmesio. Agurkai, gavę šiek tiek šios rūgšties, tampa atsparesni, sveikesni ir gausiau dera. Svarbiausia – ji saugi tiek augalams, tiek žmogui, tad galima drąsiai naudoti kartu su įprastomis trąšomis ir profilaktinėmis priemonėmis.
Kaip mėgo sakyti mano senelis: „Agurkui reikia meilės, vandens ir šiek tiek gudrybių.“ Gintaro rūgštį priskirčiau prie tų mažų gudrybių, kurios ilgainiui duoda gražius rezultatus.