Braškių ligos, kenkėjai ir gydymas – viskas, ką esu išbandęs savo ūkyje

Vieną sezoną, kai braškės ėmė geltonuoti dar net nepradėjus formuotis uogoms, supratau – čia ne trąšų klausimas. Lapai buvo su keistomis dėmelėmis, uogos vystėsi netaisyklingos formos, o kai kur išvis sudžiūdavo dar žiedų stadijoje. Iš pradžių galvojau – gal oro sąlygos, gal kas su laistymu, bet netrukus paaiškėjo – tai ligos ir kenkėjai, kurie vos per kelias savaites sunaikino dalį viso derliaus.

Tais metais išmokau daug – atpažinti Botrytį, braškių erkę, tripsus, rudadėmę dėmėtligę, o svarbiausia – kaip su jais kovoti be perteklinės chemijos, bet veiksmingai. Dabar kasmet turiu aiškų grafiką, kada kokias prevencines priemones naudoti, o jei kas ima plisti – žinau, kas iš tikrųjų veikia.

Dažniausios braškių ligos

Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea)

Šita liga – viena iš tų, kurios pasirodo netikėtai ir labai greitai. Prieš keletą metų, kai oras birželio viduryje buvo drėgnas ir šiltas, per savaitę daugiau kaip trečdalis uogų tiesiog supuvo ant krūmo. Pilkasis puvinys pasireiškia tuo, kad ant uogos paviršiaus atsiranda rusvai pilkos dėmės, kurios labai greitai apauga pilkais pūkais – grybo sporomis. Jei šalia yra kitos uogos ar lapai – liga išplinta žaibiškai.

Dažniausiai puvinys atsiranda:

• Kai oras drėgnas ir uždaras, ypač jei braškės tankiai pasodintos.
• Jei uogos liečia žemę – ten drėgna, nėra oro cirkuliacijos.
• Kai žydėjimo metu nelyja, bet labai rasoja – puikios sąlygos sporų dygimui.

Geriausia prevencija – laiku nuskinti pažeistas uogas, užtikrinti, kad vaisiai neliečia žemės, o profilaktiškai naudoti purškimus vario arba biologinėmis priemonėmis dar prieš žydėjimą.

Baltadėmė ir rudadėmė lapų dėmėtligė

Šios dvi ligos dažniausiai painiojamos tarpusavyje, nes ir viena, ir kita pasireiškia rūdžių ar baltų dėmelių pavidalu ant lapų. Bet jos pasireiškia kiek skirtingai:

• Baltadėmė dėmėtligė (Mycosphaerella fragariae) – pradžioje ant senesnių lapų atsiranda apskritos, baltos dėmės su rausvu apvadu, kurios vėliau tampa sausu pavidalu ir trupėja. Lapai po truputį netenka fotosintezės galimybių, o visa energija keliauja ne į uogas, o į kovą su infekcija.
• Rudadėmė dėmėtligė (Diplocarpon earlianum) – dėmės rudos, šiek tiek netaisyklingos, vėliau jos susilieja ir pažeidžia net lapkotį ar stiebą. Ligai išplitus, lapai greitai nudžiūsta.

Abiem atvejais padeda:

• Senų lapų pašalinimas po derliaus.
• Vario turinčios priemonės („Champion“, „Kuproksat“) arba biologinės alternatyvos („Trichodermin“).
• Tinkama sodinimo distancija – kad kiekvienas krūmas turėtų pakankamai oro.

Šaknų puviniai: fuzariozė, verticiliozė

Kartais atrodo, kad braškė tiesiog „išdžiūvo“ – lapai nuvysta, stiebai suglemba, nors dirva neišdžiūvusi. Tokiu atveju dažnai būna kalti šaknų puviniai, iš kurių pagrindiniai – fuzariozė ir verticiliozė. Šios ligos dažniausiai plinta:

• Po šiltesnių, drėgnų pavasarių.
• Kai dirva blogai drenuojama arba per sunki molinga.
• Jeigu sodinukai buvo ne iš patikimo šaltinio – infekcija gali būti dar nuo daigo.

Pats esu išrovęs krūmus ir pamatęs, kad šaknys ruduoja iš vidaus, o ne nuo išorės – tai klasikinis fuzariozės požymis. Verticiliozė dar apgaulinga tuo, kad lapai nespalvotai blykšta – tarsi trūktų azoto, bet trąšos nepadeda.

Gydymas?

• Jei pažeidimas rimtas – tokias braškes reikia rauti nedelsiant. Jokios priemonės jau nepadės.
• Prevencijai – dirvos keitimas kas 3–4 metus, sodinimas ne toje pačioje vietoje, biologiniai preparatai su Trichoderma.

Miltligė – balta danga ant lapų ir uogų

Miltligė pasitaiko rečiau nei kitos ligos, bet kai puola – vaizdas būna akivaizdus. Lapų viršus, ypač jų kraštai, pasidengia balta, tarsi miltais apibarstyta danga. Jei liga progresuoja – uogos deformuojasi, pasidaro kietos, praranda blizgesį, kartais net pradeda trūkinėti.

Pastebėjau, kad miltligė ypač puola:

• Kai augalai stipriai patręšti azotu – jie tampa minkšti, sultingi, lengvai pažeidžiami.
• Po šilto, bet ne per drėgno periodo – sausos dienos, bet rasotos naktys.
• Jei lapai tankūs ir neskerpiami – mažai oro, grybas vystosi aktyviai.

Gerai veikia:

• Pieno tirpalas (1:5) – purškiu profilaktiškai kas 7 dienas.
• Soda + muilas – 1 valg. šaukštas sodos, 1 arbat. šaukštelis ūkinio muilo / 1 l vandens.
• Esant didelei infekcijai – specializuoti preparatai (pvz., „Topas“ arba biologinis „Serenade“).

Virusinės braškių ligos – iškreipti žiedai ir deformuotos uogos

Virusinės ligos braškėms pasitaiko rečiau, bet jos – klastingos. Dažniausiai požymiai tokie:

• Žiedai atrodo išsikreipę, su deformuotais vainiklapiais.
• Uogos mažos, netaisyklingos, kietos.
• Lapai tampa banguoti, su melsvu atspalviu.

Deja, virusinių ligų nei gydyti, nei stabdyti neįmanoma. Tokie krūmeliai turi būti išrauti su šaknimis ir pašalinti iš sklypo. Vienintelė prevencija – sertifikuoti, sveiki daigai ir apsauga nuo kenkėjų (ypač amarų, kurie perneša virusus).

Kaip gydyti ligas – natūralūs ir veiksmingi metodai

Pelenai man – pirmas pasirinkimas, kai tik atsiranda pirmieji puvinio ar dėmėtligės požymiai. Juose gausu kalio, kalcio ir mikroelementų, kurie naikina grybų sporas ir tuo pačiu stiprina augalo atsparumą.

Naudoju dviem būdais:

• Barstau sausus pelenus ant lapų ir aplink šaknis, kai oras sausas – tai stabdo grybinių ligų plitimą.
• Gaminu pelenų antpilą: 1 stiklinė pelenų užpilama 3 litrais karšto vandens, palaikoma 24 val., perkošiama ir purškiama ant lapų.

Tokią priemonę kartoju kas 7–10 dienų, ypač kai drėgna vasara.

Soda ir ūkinis muilas – paprasta, bet veiksminga

Soda veikia kaip šarminė terpė, nepalanki daugumai grybų. Ji ypač efektyvi prieš miltligę ir dėmėtliges. Muilas veikia kaip paviršiaus skaidytojas – padeda tirpalui geriau pasiskirstyti ant lapų.

Mišinys:

• 1 litras vandens
• 1 valgomasis šaukštas sodos
• 1 arbatinis šaukštelis ūkinių muilo drožlių

Purškiu ne dažniau kaip kas 5–7 dienas, visada ryte arba vakare. Jei karšta – gali šiek tiek nudeginti lapus, tad renkuosi apsiniaukusias dienas.

Pieno ir vandens mišinys – ypač veiksmingas profilaktikai

Apie šią priemonę pirmą kartą išgirdau iš senyvos daržininkės turguje. Ji sakė: „jei žiedai neapsivelka pelėsiu, braškė bus graži“. Išbandžiau – pasiteisino.

Gaminu:

• 1 dalis lieso pieno (arba išrūgų)
• 5 dalys vandens

Purškiu šiuo tirpalu kas 7–10 dienų nuo žydėjimo pradžios, ypač kai orai šilti ir drėgni. Tai padeda stabdyti miltligės ir botrytio plitimą. Be to, pieno bakterijos padeda formuoti sveikesnę mikroflorą ant lapų.

Jodo tirpalas – stipri priemonė, bet naudoti atsargiai

Jodas naikina mikroorganizmus, bet perdozavus gali pažeisti lapus. Jei matau, kad liga jau prasidėjo (pirmieji puviniai ar dėmės), gaminu mišinį:

• 2 lašai jodo
• 1 litras vandens
• 1 šaukštelis ūkinių muilo

Purškiu tik pažeistus krūmus, o ne visą plantaciją. Taip lokalizuoju problemą. Jodas veikia greitai – po 1–2 dienų puvinys sustoja, bet jį naudoti ne dažniau kaip kartą per 10 dienų.

Česnako užpilas – natūralus fungicidas ir baktericidas

Česnakas veikia prieš daugybę ligų, bet svarbiausia – stabdo Botrytis vystymąsi. Naudoju šį metodą jau 4 sezonus – ypač sėkmingai jis pasiteisina lietingą vasarą.

Gaminu taip:

• 200 g smulkinto česnako
• 1 litras šilto vandens
• Laikau 24 valandas, perkošiu, skiedžiu santykiu 1:5

Purškiu kas 5–7 dienas, ypač jei prognozuojamas lietus. Česnako kvapas ir jo eteriniai aliejai neleidžia grybo sporoms įsitvirtinti ant lapų.

Biologinės priemonės – veiksmingos ir saugios naudoti

Kai reikia rimtesnio poveikio, bet noriu vengti chemijos, renkuosi biologinius preparatus. Išbandžiau šiuos:

• „Trichodermin“ – sudėtyje yra grybų, kurie naikina kenksmingus grybus dirvoje. Tinka nuo šaknų puvinių, dėmėtligės, botrytio.
• „Serenade ASO“ – natūrali bakterijų pagrindu sukurta priemonė, kuri veikia kaip profilaktinis fungicidas. Veikia ir ant lapų, ir ant vaisių.
• „Polyversum“ – mažina streso poveikį, naikina fitopatogenus dirvoje, pagerina augalo atsparumą.

Šias priemones naudoju nuo pavasario pradžios, dar prieš žydėjimą. Biologiniai preparatai veikia lėčiau nei cheminiai, bet rezultatas ilgalaikis, o svarbiausia – augalai lieka švarūs.

Kada tenka rinktis chemines priemones

Jeigu liga išplinta plačiai ir per kelias dienas apima didelę dalį plantacijos – natūralūs metodai nebepadeda. Tada renkuosi:

• „Champion 50 WG“ – vario preparatas nuo Botrytio, dėmėtligių, miltligės.
• „Topsin M 500 SC“ – sisteminis fungicidas, kai padėtis labai bloga.
• „Switch 62,5 WG“ – profesionali priemonė nuo pilkojo puvinio, saugi vaisiams (laikytis karencijos!).

Visada laikausi instrukcijų: purškiu tik ryte arba vakare, ne per karščius, ne žydėjimo metu ir laikau bent 3–7 dienų tarpą iki uogų skynimo, jei tai įmanoma.

Dažniausi braškių kenkėjai

Braškių erkė – nematomas, bet labai žalingas priešas. Tai vienas klastingiausių braškių kenkėjų, kurį sunkiausia pastebėti plika akimi. Pirmą kartą su ja susidūriau, kai braškių lapai pradėjo raukšlėtis, nykti, o pats augalas ėmė džiūti – iš pradžių maniau, kad tai virusas arba trąšų problema. Bet po didinamuoju stiklu pasimatė itin smulkūs, balkšvi vabzdžiai, dažniausiai tūnantys lapų pažastyse ar jaunuose lapeliuose.

Pagrindiniai požymiai:

• Nauji lapai auga sukti, stori, blizgūs.
• Uogos vystosi nedidelės, netaisyklingos.
• Derlius pastebimai mažėja.

Kada aktyvi: šiltomis, sausomis vasaromis, ypač po žydėjimo.

Kova:

• Pažeistus kerus išraunu ir sudeginu – kitaip plinta į sveikus.
• Naudoju biologinę priemonę „Vertimec“ (insektoakaricidas), geriausia purkšti iškart po derliaus.
• Kartais padeda ir muilo + acto tirpalas, bet tik esant nedidelei populiacijai.

Braškių žiedinukas – kenkia dar prieš uogų atsiradimą

Šis vabzdys puola pirmiausia žiedpumpurius – patinas įkanda kotelį prie žiedo pagrindo, patelė padeda kiaušinėlį, o žiedas tiesiog nulinksta ir nudžiūsta. Vienais metais man taip sugadino net 30 % derliaus – žiedų buvo daug, bet iš jų nieko nesusiformavo.

Požymiai:

• Žiedai lyg kažkas būtų „nukąsęs“ – pakibę ant kotelio, nulinkę.
• Žydėjimas retėja, mažiau uogų.

Kada aktyvus: ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą.

Kova:

• Pavasarį profilaktiškai naudoju „Karate Zeon“ arba „Mavrik“ (kontaktinis insekticidas).
• Be to, naudoju ir natūralų česnako + tabako purškalą, jei norisi apsaugoti be chemijos.

Tripsai – smulkūs, bet daug žalos darantys vabzdžiai

Tripsai – dar vienas nematomas priešas. Jie slepiasi žiedų viduje, lapų apačioje, o jų sužaloti audiniai praranda spalvą, tampa dėmėti, deformuoti. Uogos tampa sausos, netinkamos vartojimui.

Atpažinimas:

• Lapų paviršius tampa „sidabruotas“, blizgus.
• Žiedlapiuose matyti smulkūs rudi dryžiai.
• Uogos turi neįprastą, dėmėtą paviršių.

Kada puola: per visą vegetaciją, ypač šiltesnėmis vasaromis.

Kova:

• Purškiu „NeemAzal“ arba „Floramite“ (biologiniai kontaktiniai insekticidai).
• Kartais padeda actas su muilu – bet tik ankstyvoje stadijoje.

Amarai – silpnina augalą ir perneša virusus

Amarų grupės dažnai randamos ant jaunų lapų ir ūglių, kur jie siurbia sultis. Pavojus ne tik tiesioginis – jie perneša virusus, dėl kurių braškės gali nebeatsigauti net kelerius metus.

Požymiai:

• Lapai susisuka, deformuojasi.
• Ant lapų ir stiebų – blizganti lipni medžiaga (medunešis).
• Netoliese dažnai aptiksi ir skruzdėlių.

Kova:

• Česnako, svogūno, pelynų užpilai – purškiami kas 5 dienas.
• Jei jų labai daug – naudoju „Mospilan“, bet tik po derliaus.

Sraigės ir šliužai – ypač aktyvūs po lietaus

Sraigės ir ypač šliužai dažnai pasirodo drėgnomis naktimis, o ryte jau matau „takus“ ant braškių mulčio ir apgraužtas uogas. Kartais net ir nesunokusias braškes jie sugraužia per vieną naktį.

Kova:

• Barstau pelenų arba kalkių juostą aplink lysvę.
• Naudoju fermentuotus alaus ar mielių gaudykles.
• Jei labai plinta – perku specialias granules nuo šliužų („Ferramol“) – saugios augalams ir gyvūnams.

Dirvinės blakės – gadina uogų vidų

Šių vabzdžių pastebėti sunku, bet jų daroma žala akivaizdi: uoga iš išorės atrodo sveika, bet viduje – kieta, balta, kartais net tuščiavidurė. Tai blakės įgėlimo pasekmė.

Požymiai:

• Uogos nebe vienodo skonio, dalinai sukietėjusios.
• Ant uogos paviršiaus matyti mažytės įgėlimo žymės.

Kova:

• Biologinė priemonė „Naturalis“ arba „Pyrethrum“ – purškiama kelis kartus per sezoną.
• Mulčiuoju šiaudais – kad būtų mažiau vietų slėptis.

Natūralios priemonės nuo kenkėjų

Česnakas – stipriausias natūralus antiseptikas ir vabzdžius atbaidantis augalas, kurį naudoju jau daugelį metų. Jis ypač veiksmingas prieš amarus, žiedinuką ir tripsus, taip pat veikia prevenciškai – padeda sumažinti vabzdžių aktyvumą visoje plantacijoje.

Mišinys:

• 200 g česnako skiltelių
• 1 litras šilto vandens
• Laikau užpiltą 24–48 valandas
• Perkošiu ir skiedžiu santykiu 1:5

Purškiu kartą per savaitę, dažniau – jei matomas aktyvus kenkėjų plitimas. Purškiu tik ryte arba vakare – ne saulėtą dieną.

Actas + muilas – nuo erkių, amarų ir tripsų

Ši priemonė veikia dviem kryptimis: acto rūgštis pažeidžia vabzdžių išorinę dangą, o muilas padeda tirpalui prilipti prie lapų. Naudoju šią priemonę ypač esant braškių erkėms ar masiniam amarų antplūdžiui.

Receptas:

• 1 litras vandens
• 2 šaukštai obuolių acto (arba 9 % spirito acto)
• 1 šaukštelis ūkinių muilo drožlių

Purškiu ne dažniau kaip kas 5 dienas – actas gali šiek tiek nudeginti lapus, todėl visada išbandau ant kelių augalų prieš masinį purškimą.

Tabako ir pelenų mišinys – stiprus natūralus insekticidas

Tabakas veikia kaip kontaktinis nuodas daugeliui vabzdžių. Jis padeda kovoti su tripsais, amarais, žiedinukais. Aš dažniausiai naudoju tabako dulkes arba senus tabako lapus, jei jų turiu išsaugojęs.

Mišinys:

• 100 g tabako dulkių
• 1 litras verdančio vandens
• Laikau 24 valandas
• Skiedžiu 1:3 santykiu + šaukštelis muilo

Naudoju ne dažniau kaip 2 kartus per mėnesį, nes tirpalas gana stiprus.

Pelynų ir kraujažolių užpilas – nemalonus kvapas kenkėjams, bet ne braškėms

Pelynas, kraujažolė ir net dilgėlės turi stiprų kvapą ir natūralių veikliųjų medžiagų, kurios atbaido vabzdžius ir silpnina jų nervų sistemą.

Mišinys:

• 300 g šviežio pelyno ir kraujažolių
• 2 litrai verdančio vandens
• Laikau 24 val., perkošiu
• Skiedžiu santykiu 1:3

Purškiu ypač prieš žydėjimą ir po lietaus, kai kenkėjai dažniausiai atsinaujina. Šį purškimą naudoju ir kaip profilaktinę priemonę kas dvi savaites.

Žolelių fermentas – natūralus, bet galingas tirpalas nuo visko

Tai kiek sudėtingesnė, bet labai veiksminga priemonė. Užpilu mišinį žolelių (dilgėlių, kiaulpienių, česnako, svogūno lukštų, baziliko) vandeniu, leidžiu rūgti 5–7 dienas.

• Kiekvieną dieną pamaišau
• Kai pradeda skleisti fermentuotą kvapą – perkošiu
• Skiedžiu 1:5 ir purškiu

Šis fermentas veikia ir kaip natūralus trąšų šaltinis, ir kaip vabzdžius atbaidanti priemonė. Jis padeda sustiprinti augalą, kad šis pats atlaikytų dalį kenkėjų invazijos.

Prevenciniai patarimai, kad kenkėjų būtų mažiau:

• Sodinukų kokybė – niekada nenaudoju braškių, kurios „padovanotos“ be aiškios kilmės.
• Mulčiavimas – šiaudai ar pušų spygliai neleidžia daugintis šliužams, o mulčias sumažina drėgmės šuolius.
• Reguliarus augalų apžiūrėjimas – tai paprasčiausias, bet geriausias būdas pastebėti kenkėjus laiku.

Kada būtinas rimtesnis gydymas – kada be cheminių neišsiversi

Vienas dalykas, kurio išmokau – jei pilkasis puvinys ar dėmėtligė apima daugiau kaip 30 % lysvės, arba jei per 3–4 dienas pažeidimų skaičius dvigubėja, nebegelbsti nei soda, nei pelenai. Tada delsti – reiškia prarasti derlių. Cheminiai fungicidai, jei naudoti teisingai, gali būti saugūs ir labai efektyvūs.

Pilkajam puviniui ir dėmėtligėms – sisteminiai ir kontaktiniai fungicidai:

• „Switch 62,5 WG“ – tai profesionali priemonė nuo pilkojo puvinio. Naudojama 1–2 kartus per sezoną, ne vėliau kaip 7 dienos iki derliaus. Veikia dvigubai – ir sustabdo ligą, ir neleidžia plisti naujai.
• „Topsin M 500 SC“ – sisteminis fungicidas, efektyvus nuo dėmėtligių ir puvinių. Jį naudoti verta, jei liga apima ir lapus, ir vaisius.
• „Champion 50 WG“ arba „Kuproksat“ – tai vario pagrindu sukurti preparatai, ypač veiksmingi nuo rudadėmės ir baltadėmės dėmėtligės. Jie veikia paviršiuje, todėl būtina gerai padengti lapus.

Visus šiuos fungicidus naudoti tik anksti ryte arba vėlai vakare, kai temperatūra neaukštesnė kaip +22°C. Būtina laikytis:

• Rekomenduojamos koncentracijos – per stiprus tirpalas pažeis lapus;
• Karencijos laikotarpio – nuo 3 iki 10 dienų, priklausomai nuo preparato.

Kenkėjams – insekticidai tik tada, kai biologiniai nepadeda

Jei kenkėjai jau išplitę tiek, kad žala kasdien matoma akimis, laukti neverta. Vienais metais, kai nepurškiau, žiedinukas man „suvalgė“ pusę derliaus – iš žiedų tiesiog niekas nesusiformavo. Nuo tada darau taip:

• „Mospilan 20 SG“ – vienas veiksmingiausių prieš amarus, tripsus, žiedinukus. Tinka ir profilaktikai, ir esant užkratui. Purškiamas tik ne žydėjimo metu.
• „Decis Mega“ – platus veikimo spektras prieš daugumą vabzdžių, taip pat puikiai naikina blakes.
• „Vertimec“ arba „Floramite“ – nuo braškių erkių, kai biologiniai metodai nesuveikia.

Ką būtina žinoti naudojant chemiją:

• Purškiu tik tada, kai nesitikima lietaus bent 24 val., kitaip efektas bus nulinis.
• Jei derlius jau formuojasi – renkasi tik preparatai su trumpa karencija (3–5 dienos).
• Kombinuoju priemones, bet niekada vienu metu – tarp jų turi būti bent 5 dienų tarpas.

Kada jau niekas nepadeda – pašalinimas neišvengiamas

Kai kuriais atvejais (pvz., virusinės ligos, šaknų puviniai), nei chemija, nei natūralios priemonės nepadės. Tokius krūmus reikia nedelsiant pašalinti, kad infekcija neplistų.

Patarimai:

• Niekada nekompostuoju pažeistų braškių – viską dega arba išvežu su žaliosiomis atliekomis.
• Jei tenka rauti daugiau kaip 10 % lysvės – kitą sezoną tą vietą naudoju kitai kultūrai.
• Nepasikliauju „atsigaus savaime“ – bloga patirtis rodo, kad infekcija lieka dirvoje.

DUK