Žiema – metas, kai ne tik gamta užmiega, bet ir mūsų organizmas tampa pažeidžiamesnis. Peršalimai, virusai, nuovargis ir energijos stoka tampa dažnais sveikatos palydovais. Nors šiuolaikinė medicina siūlo įvairių priemonių, dažnas iš mūsų vis dar atsigręžia į tai, kas tikra, natūralu ir patikrinta – senolių išmintį.
Pamenu, kaip močiutė žiemą visada turėdavo spintelėje svogūnų sirupo, imbierinės arbatos termosą ir raugintų kopūstų statinaitę prieangyje. Ji kartodavo: „Kas žiemą raugintą kopūstą kanda – tą virusas aplenkia.“ Ir išties, senieji receptai veikia – ne veltui jie išliko iki šių dienų. Tad šį kartą kviečiu grįžti prie tradicijų ir sužinoti, kokie liaudiški receptai imuniteto stiprinimui gali padėti išsilaikyti sveikiems per šalčius.
Kodėl žiemą nusilpsta imunitetas?
Žiemos metu mūsų organizmas susiduria su keliais rimtais iššūkiais:
- Šviesos stoka – trumpesnės dienos lemia mažesnę vitamino D gamybą.
- Mažesnis šviežių vaisių ir daržovių kiekis – organizmui trūksta antioksidantų, vitaminų, ypač C ir A.
- Sausesnis patalpų oras – dirgina gleivines, lengvina virusų patekimą.
- Daugiau laiko uždarose erdvėse – infekcijos lengviau plinta tarp žmonių.
- Judėjimo stoka ir nuovargis – sumažėjęs fizinis aktyvumas silpnina organizmo atsparumą.
Visa tai sukuria palankią terpę peršalimo ligoms, todėl prevencija tampa esminė. Ir čia į pagalbą ateina ne tabletės, o senų laikų virtuvė – pripildyta gamtos dovanų.
Močiutės virtuvė – natūralūs imuniteto gynėjai
Kai gyvenimas kaime sukosi aplink krosnį, bulvių rūsių kvapus ir močiutės verdamą žolelių arbatą, niekas nežinojo žodžio „imunostimuliatorius“. Tačiau visi žinojo, kad žiemą be medaus, česnako ir raugintų daržovių – nė iš vietos.
Močiutė sakydavo:
„Uogienė – vaikams, bet česnakas – suaugusiam sveikatai.“
Ir iš tiesų – tai, ką šiandien vadiname „natūraliu gydymu“, anuomet buvo kasdienė mityba. Imbieras, svogūnas, liepžiedžių arbata ar krienų tarkis buvo ne receptų dalis, o gyvenimo būdas.
Štai keletas ingredientų, kurie visada buvo močiutės „vaistinėlėje“:
- Medus – natūralus antibiotikas, padedantis kovoti su bakterijomis, ramina gerklę ir suteikia energijos.
- Česnakas – stiprus priešvirusinis ir antibakterinis augalas, turintis alicino – veikliosios medžiagos.
- Imbieras – šildo, skatina kraujotaką, gerina virškinimą.
- Rauginti kopūstai – pilni C vitamino ir gerųjų bakterijų.
- Juodieji serbentai, bruknės, erškėtuogės – natūralus vitamino C šaltinis.
Visi šie produktai ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir puikiai papildo šaltą žiemos stalą. Tad nenuostabu, kad jie – pagrindas liaudiškiems receptams, kuriuos netrukus aptarsime.
5 tradiciniai receptai imuniteto stiprinimui
Šie receptai – ne tik iš močiutės laikų, bet ir iš dabartinės natūralios medicinos. Paprasti, pigūs ir veikiantys. Kaip sakydavo senelis: „Kai žiema spaudžia – ne vaistai gelbsti, o virtuvė.“
Svogūnų ir medaus sirupas
Tai liaudiškas priešnuodis nuo kosulio ir gerklės skausmo – kartais kvapas stiprokas, bet efektas – kaip iš senelių vaistinės.
Ingredientai:
– 1 didelis svogūnas
– 3–4 šaukštai medaus
Paruošimas:
Svogūną nulupkite, supjaustykite griežinėliais ir dėkite į stiklainį sluoksniais, pakaitomis su medumi. Palikite 10–12 valandų, kol išsiskirs sultys.
Kaip vartoti:
Po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną.
Nauda:
Malšina gerklės perštėjimą, mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą.
Imbierinė arbata su citrina ir medumi
Klasikinė, šildanti arbata, kurią žiemos rytą norisi gerti ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl jaukumo.
Ingredientai:
– 4–5 cm šviežio imbiero šaknies
– 1 arbatinis šaukštelis medaus
– 1 citrinos griežinėlis arba šlakelis sulčių
– 300–400 ml karšto vandens
Paruošimas:
Tarkuotą imbierą užpilkite karštu vandeniu (ne verdančiu), palaikykite 10 min. Įdėkite citrinos, o medų – tik tada, kai arbata šiek tiek atvės.
Kaip vartoti:
1–2 puodeliai per dieną, ypač po buvimo lauke.
Nauda:
Šildo, stimuliuoja kraujotaką, mažina uždegimą ir valo kvėpavimo takus.
Raugintų kopūstų sultys
Liaudies „probiotikas“, kuris ne tik valo, bet ir maitina žarnyną – o būtent ten prasideda stiprus imunitetas.
Ingredientai:
– 1 stiklinė natūraliai raugintų kopūstų
Paruošimas:
Nusunkite kopūstus ir naudokite tik išbėgusias sultis (ne acto raugą!). Galite šiek tiek pašildyti iki kūno temperatūros, jei nemėgstate šalto.
Kaip vartoti:
50–100 ml per dieną, geriausia – prieš valgį.
Nauda:
Papildo gerąsias bakterijas, stiprina žarnyno sieneles, kelia imunitetą.
Česnako „bombikė“ su citrina ir medumi
Tai ne vaikų skanėstas, o suaugusiųjų ginklas nuo virusų. Močiutė vadino tai „rudens bombike“ – stipri, bet labai veiksminga.
Ingredientai:
– 5–6 česnako skiltelės
– 1 citrinos sultys
– 1 šaukštas medaus
Paruošimas:
Česnaką sumalkite arba susmulkinkite, įmaišykite citrinos sulčių ir medaus. Laikykite stiklainyje šaldytuve.
Kaip vartoti:
Po 1 arbatinį šaukštelį prieš miegą 3–4 dienas iš eilės.
Nauda:
Mažina slogą, stiprina organizmą, padeda greičiau pasveikti peršalus.
Erškėtuogių arbata su medetkomis
Švelni, bet kupina gėrio. Tinka tiek profilaktikai, tiek pirmiems peršalimo ženklams.
Ingredientai:
– 1 šaukštas džiovintų erškėtuogių
– 1 arbatinis šaukštelis medetkų žiedų
– 400 ml karšto (ne verdančio) vandens
Paruošimas:
Žoleles užpilkite vandeniu, palaikykite 15 minučių po dangteliu. Galima gerti su trupučiu medaus.
Kaip vartoti:
1–2 puodeliai per dieną, ypač po lauko darbų ar išėjimo į šaltį.
Nauda:
Stiprina organizmą, ramina kvėpavimo takus, mažina virusinių ligų riziką.
Ką patarė senoliai ir ką verta prisiminti šiandien?
Senoliai imunitetą stiprino paprastai – be sudėtingų schemų ar ilgų ingredientų sąrašų. Jie laikėsi kelių svarbių, bet labai žemiškų principų:
- „Kasdien judėk – kad kraujas neužmigtų.“
- „Raugintas kopūstas – žiemos vaistas be pakuotės.“
- „Arbata su medumi per slogą – kaip apkabinimas iš vidaus.“
Jų žiemos receptai buvo daugiau nei gydymas – tai buvo šeimos ritualai. Vakarais, kai pro langus šnypštė pūga, virtuvėje kvepėjo žolelėmis, česnakais, troškiniais. Niekas nevalgė šalto. Viskas buvo šilta, sotus ir tikra – maistas šildė kūną ir sielą.kalai, kurie šildė ir kūną, ir sielą.
Ar vien liaudiškų priemonių visada pakanka?
Senoliai iš patirties žinojo: liaudiški receptai padeda, kai liga tik užuomina. Bet jei žmogus sunkiai kvėpuodavo, karščiuodavo kelias dienas ar netekdavo jėgų, niekas nelaukdavo stebuklo. Buvo kviečiama kaimo felčerė ar gydytojas, o kai kada – net žiniuonė. Svarbiausia buvo nedelsti.
Tas pats galioja ir šiandien. Liaudiškos priemonės puikiai tinka profilaktikai ir pirmiesiems simptomams, bet jei temperatūra išlieka aukšta, kosulys nepraeina ar nuovargis stiprėja – reikia kreiptis į medikus.
Šiuolaikinis gyvenimas – iššūkis organizmui
Mūsų kasdienybė labai skiriasi nuo senolių laikų. Jie daug judėjo, dirbo lauke, valgė natūralų maistą, ilsėjosi tada, kai reikėjo. O dabar? Daug laiko praleidžiame sėdėdami, retai išėiname į gryną orą, o stresas tapo nuolatiniu palydovu.
Visa tai silpnina organizmo atsparumą. Todėl nenuostabu, kad vien natūralių priemonių kartais neužtenka. Organizmui gali prireikti papildomos pagalbos.
Čia į pagalbą ateina šiuolaikiniai papildai imuniteto stiprinimui. Jie padeda organizmui atsigauti po ligos, palaikyti stiprumą virusų sezono metu ir papildo vitaminų ar mineralų trūkumą.
Svarbiausia – balansas
Senoliai tikėjo: „Ne per daug, ne per mažai – tiek, kiek reikia.“ Ši išmintis tebėra aktuali. Viena arbata problemų neišspręs, kaip ir vien tabletė nepadarys stebuklo. Tik derindami seną ir naują galime tikėtis tikro rezultato.
Tad pasirūpinkime savimi iš visų pusių: valgykime šiltą naminį maistą, gerkime žolelių arbatą, ilsėkimės, judėkime lauke ir, kai reikia, pasitelkime ir šiuolaikines priemones.
Sveikata – tai ne vien metodas, o visuma. O visuma stipriausia, kai joje dera ir senolių patirtis, ir mūsų laikmečio galimybės.
