Svarainiai neretai vadinami lietuviškaisiais citrinomis, nes juose gausu vitamino C ir kitų naudingų medžiagų. Tai rūgštaus, bet itin aromatingo skonio vaisiai, kurie rudenį subręsta beveik kiekviename sode. Dėl savo stipraus skonio šviežius juos valgo retai, tačiau paruošti žiemai jie tampa tikra natūralių vitaminų bomba. Iš svarainių gaminamos sultys, sirupai, džemai, uogienės, jie puikiai tinka džiovinimui ar šaldymui. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip svarainius paruošti taip, kad jie kuo ilgiau išliktų kvapnūs ir išsaugotų savo vertę.
| Svarainių savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Cydonia oblonga / Chaenomeles spp. |
| Augalas | Daugiamečiai krūmai arba medeliai |
| Vaisių dydis | 5–8 cm skersmens, kieti, geltoni |
| Derėjimo laikas | Rugsėjis–spalis |
| Dirvos poreikiai | Derlinga, lengva, šiek tiek rūgšti |
| Ilgaamžiškumas | Vienoje vietoje gali augti 30–40 metų |
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 57 kcal |
| Vanduo | ~83 % |
| Baltymai | 0,4 g |
| Angliavandeniai | 15 g |
| Skaidulos | 1,9 g |
| Vitaminai | C, A, B grupės |
| Mineralai | Kalis, geležis, varis, magnis |
Svarainių paruošimas žiemai: nuo šviežių iki perdirbtų
Svarainiai – vaisiai, kurie patys savaime yra labai kieti ir rūgštūs, todėl jų retai kas valgo šviežius. Tačiau tinkamai paruošti jie tampa gardžia ir naudingų medžiagų kupina atsarga žiemai. Pirmiausia svarbu vaisius kruopščiai nuplauti ir nusausinti, nes jų odelei būdingas lipnumas, galintis pritraukti nešvarumus. Išėmus sėklas ir kietą vidurį, svarainiai supjaustomi plonomis riekelėmis ar kubeliais – taip jie greičiau apdorojami ir išlaiko daugiau aromato.
Vienas paprasčiausių būdų paruošti svarainius – užpilti juos cukrumi. Šaldytuve ar rūsyje laikomos cukrumi užpiltos riekelės tampa puikiu priedu prie arbatos ar desertų. Kitas populiarus būdas – išvirinti sirupą ar džemą. Tokia forma vaisiai išsilaiko kelis mėnesius ir nepraranda savo rūgštumo, kuris žiemą itin maloniai dera prie įvairių patiekalų. Be to, svarainius galima džiovinti arba užšaldyti, kas leidžia ilgiau išsaugoti jų natūralias savybes be didesnio cukraus kiekio.
Svarbiausia, kad paruošimo metu būtų kuo mažiau šiluminio apdorojimo – pernelyg ilgas virimas mažina vitamino C kiekį ir silpnina vaisių aromatą. Todėl geriausia rinktis švelnius apdorojimo būdus: trumpą pavirinimą, šaldymą ar užpylimą cukrumi.
Šaldymas ir džiovinimas – patikimiausi vitaminų išsaugojimo būdai
Norint, kad svarainiai išliktų kuo natūralesni ir neprarastų savo vertės, geriausia juos šaldyti arba džiovinti. Šie du būdai leidžia išlaikyti didžiąją dalį vitaminų ir aromato, nes vaisiai apdorojami minimaliai.
Šaldymas yra bene paprasčiausias sprendimas. Supjaustytas riekelėmis ar nedideliais kubeliais svarainis dedamas į šaldymo maišelius ar dėžutes. Dažnai vaisiai prieš šaldymą apibarstomi cukrumi – tai padeda išlaikyti tekstūrą ir suteikia natūralų saldumą. Šaldytuve tokie vaisiai išsilaiko iki metų, o panaudojus jie iškart tinka arbatoms, desertams ar padažams.
Džiovinimas leidžia gauti koncentruotą, aromatingą produktą. Supjaustyti plonomis riekelėmis svarainiai džiovinami džiovyklėje arba orkaitėje, kol tampa elastingi, bet ne trapūs. Džiovinti vaisiai gali būti laikomi drobiniuose maišeliuose ar stiklainiuose sausoje patalpoje. Žiemą jie puikiai tinka užplikyti arbatai, sumalti į miltelius ir naudoti kepiniams ar desertams.
Abu šie būdai ne tik padeda išlaikyti vitaminus, bet ir suteikia galimybę naudoti svarainius visus metus be didelių priedų. Šaldyti vaisiai tinka greitam panaudojimui, o džiovinti – ilgam saugojimui ir patogiam transportavimui.
Sirupai ir džemai – klasikinis pasiruošimas žiemai
Vienas populiariausių būdų paruošti svarainius žiemai – virti sirupą arba džemą. Nors šiluminis apdorojimas dalį vitaminų sumažina, tinkamai pagaminti produktai išsilaiko ilgai ir yra ypač patogūs vartoti.
Sirupas gaminamas gana paprastai: supjaustyti svarainiai sluoksniuojami su cukrumi ir paliekami, kol išsiskiria sultys. Vėliau šios sultys nukošiamos ir trumpai pavirinamos, kol sutirštėja. Gautas sirupas puikiai tinka arbatoms, kepiniams ar kaip natūralus priedas prie desertų. Jis laikomas sandariuose buteliukuose vėsioje vietoje.
Džemas arba uogienė verdamas iš svarainių gabaliukų, užpilant juos cukraus sirupu. Virimo metu svarbu nesusmulkinti vaisių iki tyrės, nes mažesni gabaliukai suteikia malonesnę tekstūrą. Džemas gali būti papildytas kitais vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais ar kriaušėmis – taip išgaunamas švelnesnis skonis.
Šių gaminių privalumas tas, kad jie išsilaiko ilgai, nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų ir tampa puikiu natūraliu saldikliu ar desertu. Nors vitaminų juose mažiau nei šaldytuose ar džiovintuose vaisiuose, žiemos metu jie suteikia organizmui reikalingos energijos ir malonaus skonio.
Svarainių paruošimo žiemai privalumai ir trūkumai
- Galima pasirinkti įvairius paruošimo būdus – šaldymą, džiovinimą, sirupus ar džemus.
- Net ir perdirbti svarainiai išlieka kvapnūs ir rūgštūs, praturtina žiemos racioną.
- Šaldyti ir džiovinti vaisiai išsaugo daugiausia vitaminų.
- Saldūs gaminiai (sirupai, džemai) yra patogūs naudoti arbatai ir desertams.
- Ilgas išsilaikymas – tinkamai paruošti produktai džiugina iki pat kito derliaus.
- Šiluminis apdorojimas (sirupai, džemai) sumažina dalį vitaminų.
- Džiovinimas reikalauja laiko ir specialios įrangos (džiovyklės arba orkaitės).
- Šaldyti vaisiai užima vietos šaldiklyje.
- Per didelis cukraus kiekis sirupuose ar uogienėse gali būti nepageidaujamas sveikatai.
- Netinkamai laikomi švieži svarainiai greitai vysta ir praranda sultingumą.
