Nors daug kas galvoja, kad ruduo – tai tik derliaus nuėmimo ir sodo „uždarymo“ laikas, braškių priežiūra šiuo metu kaip tik įgauna naują svarbą. Būtent rudens tręšimas lemia, kaip sėkmingai braškės peržiemos, kiek žiedinių pumpurų suformuos kitų metų pavasariui ir ar iš viso verta laukti gero derliaus.
Iš patirties galiu pasakyti – vienas sezonas, kai rudenį tiesiog „patingėjau“ patręšti braškes, kainavo man visą eilę tuščių lysvių pavasarį. Todėl šio darbo niekada nepraleidžiu, ir dabar pasidalinsiu, kaip tai atlikti tinkamai.
Kada tręšti braškes rudenį?
Jei reikėtų atsakyti vienu sakiniu, pasakyčiau taip: braškes reikia tręšti rudenį tada, kai jos dar vegetuoja, bet jau nebeauga aktyviai. Tai laikotarpis, kai krūmeliai nebeformuoja naujų lapų, bet dar žali, sveiki, ir šaknys tebėra aktyvios. Kuo tiksliau pataikysite į šį momentą, tuo efektyvesnis bus tręšimas.
Optimalus laikas pagal orus
Lietuvos sąlygomis optimalus rudeninis braškių tręšimo laikas – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, priklausomai nuo oro. Svarbiausia, kad:
- Temperatūra dar laikytųsi virš +10 °C
- Lapai dar žali ir sveiki (neapdžiūvę, neparudavę)
- Nėra ilgalaikės sausros arba nuolatinio lietaus
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad augalas dar turi gebėti įsisavinti maistines medžiagas – tam reikia aktyvios šaknų veiklos. Jei patręšite per vėlai (pvz., spalį), daug medžiagų liks neįsisavintos ir gali net pakenkti.
Iš savo praktikos – kai tręšiau rugsėjo pabaigoje po stipraus atvėsimo, kitą pavasarį buvau labai nepatenkintas rezultatu: mažiau žiedų, daugiau iššalusių krūmelių. Dabar visada žiūriu ne į kalendorių, o į lapus ir orų prognozes.
Kada neverta tręšti?
- Po pirmųjų šalnų
- Kai braškių lapai jau ima ruduoti natūraliai
- Jei jau suplanuotas rudeninis mulčiavimas – pirmiau patręškite, tada mulčiuokite
Per vėlai panaudotos trąšos gali paskatinti netinkamą augimą rudenį – augalas bandys formuoti naujus ūglius, kuriuos pirmos šalnos sunaikins. Be to, neįsisavinti mineralai gali kauptis dirvoje ir sukelti disbalansą kitais metais.
Kokiomis medžiagomis tręšti rudenį?
Rudeninis braškių tręšimas turi būti orientuotas ne į lapų „užaugimą“, o į šaknų sustiprinimą ir žiedinių pumpurų formavimą. Tam reikia ne visų trijų NPK elementų vienodai, o labiausiai – kalio ir fosforo.
Kalis – žiemkentiškumui ir atsparumui
Kalis yra pagrindinis rudens tręšimo elementas. Jis padeda sustiprinti ląstelių sieneles, pagerina atsparumą šalčiui, ligoms, sausrai, netgi mechaniniam poveikiui (pvz., vėjo ar šalnos sukeltam spaudimui). Kalio dėka augalas „užsigrūdina“ ir pasiruošia ramybės periodui.
Be to, kalis tiesiogiai veikia ir vaisių bei žiedų formavimą, tad pavasarį braškė bus labiau pasiruošusi derėti.
Ką renkuosi aš: trąšas, kuriose yra bent 20–25 % kalio, dažnai su papildomu magnio kiekiu.
Fosforas – šaknų sistemai ir žiedinių pumpurų formavimui
Fosforas rudenį svarbus todėl, kad padeda vystytis šaknų sistemai. Stipresnės šaknys = stipresnis augalas = geresnis startas pavasarį.
Jei trūksta fosforo – augalas „sustingsta“, vangiai formuoja pumpurus, o žiemą prasčiau toleruoja šalčius. Rudeniui geras fosforo kiekis turėtų būti bent 10–15 %.
Patarimas: jeigu rudens dirva labai šalta ir šlapia, fosforas blogai pasisavinamas. Tokiu atveju geriausiai tinka skystos trąšos, kurios greičiau veikia.
Azotas – kiek ir ar jo iš viso reikia?
Štai čia daug kas klysta. Azotas – lapų augimo „variklis“, bet rudenį jo nereikia arba reikia labai nedaug. Jei naudosite per daug – skatinsite naujų lapų augimą, o tai reiškia: mažiau energijos šaknims, mažiau atsparumo žiemai ir daugiau rizikos, kad braškė tiesiog „perdegs“.
Todėl geriausia rinktis trąšas su mažesniu nei 5 % azoto kiekiu, arba be azoto visai.
Pavyzdys iš mano ūkio: vienais metais pabandžiau tręšti rudenį su universaliomis NPK 15-15-15 trąšomis – žiemą netekau trečdalio krūmų. Nuo tada – tik specializuoti rudens mišiniai.
Mikroelementai – ar verta juos naudoti?
Nors mikroelementai sudaro nedidelę dalį trąšų, rudenį svarbu papildyti dirvą magnio, boro ir geležies kiekiais. Jie stiprina augalo atsparumą stresui, padeda geriau įsisavinti pagrindinius makroelementus ir palaiko bendrą augalo „tonusą“.
Jeigu naudojate kompleksines trąšas su mikroelementais – papildomai jų duoti nereikia. Bet jei naudojate tik gryną kalio-fosforo mišinį – verta papildyti su mikroelementais skystu purškalu (per lapus) rugsėjo pradžioje.
Trąšų formos: skystos, granulės ar organinės?
Nors rudens tręšime dažniausiai pasirenkamos granuliuotos mineralinės trąšos, yra ir kitų formų – skystų, miltelinių ar net organinių. Kiekviena jų turi savo vietą ir paskirtį, tačiau pasirinkimas priklauso nuo dirvožemio būklės, braškių veislės ir oro sąlygų.
Granulės – dažniausias ir patogiausias pasirinkimas
Tai bene populiariausia forma, nes jas lengva paskleisti, jos veikia lėtai ir stabiliai, todėl puikiai tinka rudeniui. Granulės, susilietusios su drėgme, iš lėto išskiria maisto medžiagas, kurios per kelias savaites pasisavinamos šaknų sistemos.
Kada rinktis granules:
- Kai tręšiama gerai paruošta, puri ir drėgna dirva
- Kai reikia ilgalaikio poveikio
- Kai planuojama mulčiuoti po tręšimo – granulės lengvai įsiterpia į viršutinį dirvos sluoksnį
Pats rudenį renkuosi granules su pažymėtu „rudens“ ženklu (pvz., „Rudens trąšos uogoms“, „PK + mikroelementai“), nes jos dažnai jau būna subalansuotos pagal sezoną.
Skystos trąšos – kai reikia greito poveikio arba dirva jau šalta
Skystos trąšos dažniausiai naudojamos per lapus, rečiau – laistant. Jos įsisavinamos greičiau, tačiau veikia trumpiau. Rudenį jų naudoti verta tuomet, kai:
- Dirva labai šalta ar sunkiai įšylanti, todėl šaknys vangiai dirba
- Norima greitai papildyti mikroelementus (per lapus)
- Trąšos naudojamos rugsėjo pradžioje, kai dar yra pakankamai šilumos
Taip pat tai puikus pasirinkimas, jei braškės auga vazonuose ar pakeltose lysvėse, kur drėgmės balansas greičiau kinta.
Asmeniškai skystas trąšas rudenį naudoju tik kaip papildymą – pvz., jei matau, kad lapai gelsta, arba buvo sausros periodas ir šaknys dar neveikia pilnu pajėgumu.
Organinės trąšos – ar tikrai tinka rudenį?
Organinių trąšų (komposto, mėšlo, biohumuso) veikimas yra labai lėtas, todėl rudenį jos nėra pirmas pasirinkimas. Tačiau jos puikiai tinka kaip fondo papildymas – t. y., jei ruošiate lysvę naujam sezonui ar atnaujinate seną.
Naudoti verta:
- Rugpjūčio viduryje, kai dar yra laiko trąšoms suskaidyti
- Jei tai kompostas ar fermentuotas mėšlas, o ne šviežias
- Jei braškės pasodintos neseniai – švelnus poveikis padeda šaknims vystytis
Svarbu: nenaudokite šviežio mėšlo, nes tai gali sudirginti šaknis, paskatinti azoto išsiskyrimą netinkamu metu ir pakenkti augalui.
Kaip teisingai panaudoti trąšas?
Trąšų efektyvumas rudenį priklauso nuo to, ar jos pateks ten, kur reikia – į šaknų zoną, ir ar augalas dar spės jas įsisavinti. Tręšimo procesas neturi būti sudėtingas, bet turi būti apgalvotas. Aš visada vadovaujuosi keliais pagrindiniais žingsniais.
Dirvos paruošimas – neberkite „ant žolės“
Trąšas visada berkite tik ant atlaisvintos, ravėtos ir kiek purios dirvos. Jei braškės apaugusios žole ar jų šaknų zona padengta tankiu mulčiu – trąšos nepasieks ten, kur reikia.
Jei planuoju tręšti, pirma:
- Pašalinu seną mulčią ar peraugusią žolę
- Jei dirva labai sukietėjusi – atsargiai purenu viršutinį sluoksnį
- Jei labai sausa – palaistau diena prieš tręšimą
Tik tada trąšos iš tikrųjų pasieks šaknis, o ne tiesiog liks paviršiuje.
Trąšų paskleidimas – tik aplink šaknų zoną
Braškės šaknis turi gana siaurą aktyvumo zoną – jos neauga labai giliai ar plačiai. Todėl trąšas visada barstau aplink krūmelį, bet ne tiesiai ant karūnėlės (t. y. to storo centro, iš kurio auga lapai).
Taisyklė paprasta:
- Jei tai granulės – paberkite 10–15 cm spinduliu aplink kiekvieną krūmelį
- Jei tai skystos trąšos – laistykite tarp eilučių, o ne tiesiai ant lapų
Perdozavimas rudenį labai pavojingas – todėl visada verčiau truputį mažiau, nei per daug.
Po tręšimo – nepamirškite vandens
Granulines trąšas visada reikia įlieti į dirvą, kad jos pradėtų veikti. Jei po tręšimo nelis – būtinai palaistykite. Kitaip granulės tiesiog liks sausos, ir naudos nebus jokios.
Išimtis – jei orų prognozė rodo, kad netrukus lis – tada laistymo galima išvengti.
Pastebėjau, kad daugelis braškių augintojų pamiršta apie laistymą po tręšimo – o tada stebisi, kodėl rudeninės trąšos nesuveikė. Be drėgmės įsisavinimo paprasčiausiai nebus.
Trąšų kiekiai – kuo remtis?
Jei naudojate specialias rudens trąšas braškėms, visada laikykitės gamintojo normų. Bet jei naudojate universalias PK trąšas, štai ką taikau pats:
- 10–15 g trąšų vienam augalui, jei braškės sodintos pavieniui
- 40–50 g/m², jei tręšiate visą lysvę (rankiniu būdu)
Geriau tręšti švelniai, bet keliais etapais (pvz., 2 kartus su 2 savaičių pertrauka), nei suversti viską iškart.
Dažniausios klaidos rudenį – ir kaip jų išvengti
Iš savo patirties galiu pasakyti: braškės ne atleidžia, o atkeršija už prastą tręšimą. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias mačiau tiek savo darže, tiek pas pažįstamus augintojus – ir ką reikėtų daryti kitaip.
Per vėlus tręšimas
Rudenį reikia orientuotis ne į kalendorių, o į augalą ir orus. Trąšos turi patekti į šaknis kol jos dar veikia. Jei krūmeliai jau apdžiūvę, lapai susisukę, o temperatūra krenta žemiau +8 °C – efekto nebus. Dar blogiau, jei trąšos paskatins netinkamą augimą.
Sprendimas: stebėkite braškių vegetacijos pabaigą – nežiūrėkite tik į datą.
Netinkama trąšų sudėtis (per daug azoto)
Ši klaida, deja, viena dažniausių. Rudens trąšos neturi skatinti vegetacijos, todėl NPK santykis turi būti aiškiai orientuotas į kalį ir fosforą, ne į azotą. Universalias trąšas su 15-15-15 naudokite pavasarį – rudenį tai rizika.
Sprendimas: rinkitės rudens trąšas su pažymėtu PK ženklu arba NPK santykiu, kur pirmasis skaičius yra žemiausias (pvz., 4-12-20).
Trąšų išbėrimas „per akį“
Kai nėra aiškaus kiekio – kyla rizika ir pertręšti, ir nedatręšti. Pertręšimas ypač pavojingas rudenį – gali pažeisti šaknis, sustabdyti natūralius ruošimosi žiemai procesus.
Sprendimas: naudokite virtuvines svarstykles ar matavimo šaukštelį bent pirmą kartą – kad įsivertintumėte tikrą kiekį.
Trąšos beriamos ant sausos, sukietėjusios dirvos
Granulės, patekusios ant kieto, sauso paviršiaus, gali tiesiog išdžiūti ar nuplauti su pirmu lietumi. Jos nepasiekia šaknų, o rezultatas – nulinis.
Sprendimas: prieš tręšdami – supurenkite viršutinį sluoksnį, palaistykite dieną prieš ar paskui, jei reikia.
Trąšos barstomos ant senų mulčių, šiaudų ar žolės
Taip dažnai daroma „iš skubėjimo“, bet toks barstymas neturi beveik jokios naudos. Trąšos lieka ant paviršiaus, o šaknys jų net nepasiekia.
Sprendimas: pirmiausia – nuimkite seną mulčią, tik tada paskleiskite trąšas, o po to galima vėl pamulčiuoti.
