Pamenu, kai pirmą kartą pasodinau remontantines avietes, dar nesupratau, kuo jos taip skiriasi nuo tų paprastų, vasarą derančių. Atrodė – avietė kaip avietė, ko čia daug žinoti? Bet močiutė tik pakraipė galvą ir pasakė: „Šitos avietės – kaip geros karvės: jei mokėsi prižiūrėt, duos dvigubai daugiau.“ Ir išties, remontantinės avietės yra savotiškos – jos dera ant vienmečių ūglių, augimo ritmas kitoks, o genėjimas čia yra pusė sėkmės.
Genėdamas jas metai iš metų supratau vieną: tai ne tas darbas, kurį gali atidėti „kada turėsiu laiko“. Remontantinės avietės labai aiškiai parodo, kada genėtos teisingai – derlius būna lyg iš paveikslėlio, uogos stambios, o krūmas tvarkingas. Jei genėjimas pavėluotas ar atliktas atmestinai – krūmai susivelia, ūgliai plonėja, o derlius būna „pusiau uoga, pusiau pažadas“.
Todėl šiame straipsnyje dalinuosi viskuo, ką pats išmokau, ir tuo, ką dar vaikystėje girdėjau iš senųjų sodininkų. Galbūt tai padės ir tavo avietynui derėti taip, kad rankos pavargtų skinti.
| Remontantinių aviečių savybės | |
|---|---|
| Derėjimo tipas | Dera ant vienmečių ūglių |
| Augimo pobūdis | Greitas, kasmet formuoja naujus derančius stiebus |
| Šviesos poreikis | Saulėta arba lengvai pavėsinga vieta |
| Atsparumas šalčiui | Aukštas, jei genėjimas atliktas teisingai |
| Krūmo aukštis | 1,2–1,8 m, priklausomai nuo veislės |
| Derėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Pirmasis derlius | Rugpjūčio pradžia – rugsėjis |
| Derėjimo trukmė | Iki pirmųjų stipresnių šalnų |
| Uogų dydis | Didelės ir sultingos, dažnai saldesnės už vasarines |
| Derlingumas | Labai gausus, jei kasmet genimos iki žemės |
| Pakartotinis derlius | Galimas, jei paliekama dalis stiebų |
Kas yra remontantinės avietės ir kuo jos skiriasi nuo vasarinių?
Pamenu, mūsų kaime visada būdavo dviejų tipų žmonės: vieni augindavo paprastas vasarines avietes ir nė neketindavo jų keisti, kiti – vos tik paragavę remontantinių, tuoj pat persodindavo visą avietyną. Ir abu būdavo teisūs, nes tai – du skirtingi augalai, turintys savą ritmą ir logiką.
Senelis mėgdavo sakyti: „Vasarinė avietė – kaip višta: kiaušinius deda vieną kartą. O remontantinė – kaip gera antis, du kartus gali dovaną padėti.“
Tiesa slypi paprastume: remontantinės avietės dera ant vienmečių ūglių, todėl jų genėjimas ir priežiūra visai kitokia nei įprastų aviečių.
Pagrindiniai skirtumai
Remontantinės avietės per vieną sezoną spėja:
- užauginti naujus ūglius
- subrandinti derlių ant tų pačių ūglių
- o rudeniop dar kartą „pradėti iš naujo“
Tuo tarpu vasarinės avietės derlių krauna tik ant praėjusių metų ūglių, todėl jų genėjimo logika priešinga.
| Vasarinės avietės | Remontantinės avietės |
|---|---|
| Dera ant dvimečių ūglių | Dera ant vienmečių ūglių |
| Genimos po derliaus vasarą | Genimos vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį |
| Derlius liepa–rugpjūtis | Derlius rugpjūtis–spalis |
| Reikia palikti dalį senų stiebų | Gali būti kerpamos iki žemės kasmet |
| Rečiau duoda antrą derlių | Gali derėti du kartus, jei paliekama dalis ūglių |
Visi šie skirtumai nulemia viena: remontantinių aviečių genėjimas yra kur kas paprastesnis, jei žinai, kada ir kaip tai daryti.
Kada genėti remontantines avietes?
Remontantinės avietės turi labai aiškų ritmą, o jų genėjimas — tai darbas, kurio negalima daryti „kaip kada išeina“. Pamenu, kaime kaimynas Pranas visada genėdavo avietes spalio pradžioje, nes „taip patogiausia“. O paskui stebėdavosi, kodėl pas jį derlius tik pusė manojo. Močiutė jam tada pasakė:
„Avietė turi savo laiką, kaip ir žmogus. Jei priversi skubėti — supyks, jei per ilgai laikysi ramybėj — pasimes.“
Štai taip paprastai ji paaiškino tai, ką šiandien agronomai vadina vegetacijos ciklu.
Remontantines avietes galima genėti dviem skirtingais būdais, priklausomai nuo to, kokio derliaus siekiate: vieno gausaus rudeninio ar dviejų — vasarinio ir rudeninio.
1. Vieno derliaus taktika (rekomenduojama daugumai)
Tai pats populiariausias ir praktiškiausias variantas daugelyje ūkių. Remontantinės avietės čia genimos visiškai iki žemės, kad kitą sezoną užaugintų visiškai naują, stiprių stiebų kartą.
Kada genėti?
- Lapkritis–gruodis, kai derėjimas jau pasibaigęs.
- Gali būti ir vasario–kovo pradžia, jei rudenį nespėjote.
Šios taktikos esmė:
- Nupjaunami visi stiebai be išimties.
- Kitais metais krūmas užaugina naujus vienmečius ūglius, kurie ir dera.
Kodėl verta rinktis šį metodą?
- Avietynas būna švarus ir sveikas.
- Žymiai sumažėja ligų ir kenkėjų rizika.
- Derlius būna stambus ir gausus.
- Avietė mažiau „pavargsta“, nes jai nereikia išlaikyti senų stiebų.
Močiutė visada sakydavo:
„Kas remontantines iki žemės kirps — tas kibirus rinks.“
Ir iš tiesų, ši taktika — pati patikimiausia.
2. Dviejų derlių taktika (taikoma rečiau)
Šis metodas tinka tiems, kas nori ir šiek tiek ankstyvo vasarinio derliaus ant išsaugotų ūglių, ir įprasto rudeninio derliaus.
Kada genėti?
- Rudenį pašalinami tik silpniausi, ploniausi arba nudžiūvę ūgliai.
- Paliekami 4–6 stiprūs stiebai, kurie kitą vasarą duos ankstyvą derlių.
- Pavasarį pašalinami praėjusiais metais derėję (parudavę) stiebai, o nauji augs rudeniniam derliui.
Kam ši taktika tinka?
- Tiems, kas nori ilgesnio derėjimo laikotarpio.
- Tiems, kas turi labai gerai derančią veislę ir neskuba skinti rudenį.
Bet močiutė vis tiek būdavo kategoriška:
„Norėsi dviejų derlių — turėk ir dvigubai kantrybės.“
Ir ji buvo teisi — dvigubo derliaus metodas reikalauja nuoseklaus darbo.
Kaip teisingai atlikti genėjimą (žingsnis po žingsnio)
Kai pirmą kartą genėjau remontantines avietes, prisimenu, kad stovėjau avietyne su žirklėmis ir galvojau: „Na ir kaip čia dabar nepjauti per daug?“ O močiutė tik nusijuokė ir tarė:
„Gerą avietę sunku sugadinti, jei ją kirpsi nuoširdžiai – bet lengva nuvaryti, jei paliksi betvarkę.“
Todėl čia pateikiu paprastą, aiškų ir praktiškai patikrintą genėjimo procesą. Viskas skamba labai paprastai, bet būtent ši seka lemia gausų, stambų ir sveiką derlių.
Genėjimo procesas žingsnis po žingsnio
Kad būtų aiškiau, pateikiu vieną tvarkingą seką, kaip genėjimas atrodo praktiškai:
- Visų pirma apžiūriu avietyną: užtenka vos kelių minučių, kad pamatyčiau, kurie stiebai parudavę, lūžę ar per ploni.
- Rudenį (vieno derliaus taktika) – nupjaunu VISUS stiebus iki pat žemės: palikti stiebeliai tik kaupia ligas, todėl kerpu kuo arčiau žemės, bet nepažeisdami pumpuro.
- Jei taikau dviejų derlių metodą – palieku 4–6 stipriausius stiebus: jie būna tvirti, lygiu paviršiumi, be žievės įtrūkimų.
- Pašalinu silpnus, kreivus, ligotus ar plonus ūglius: tai „balastas“, kuris neša mažai naudos.
- Pavasarį pašalinu paliktus stiebus (jei taikomas dvigubas derlius): jie jau būna davę ankstyvą derlių, tad tolimesnio vaidmens nebeturi.
- Galiausiai pamulčiuoju dirvą aplink krūmą: mulčias sulaiko drėgmę, apsaugo šaknis ir padeda šilčiau startuoti pavasariui.
Kaip atpažinti, kuriuos stiebus pašalinti?
Štai čia dauguma pradedančiųjų ir suklumpa. Bet taisyklė paprasta:
- Pažeistas stiebas – turi įtrūkimų, dėmių, juodų vietų.
- Per plonas stiebas – bus silpnas ir menkai derės.
- Per ilgas ir plonas – ženklas, kad augo per šešėlį ir neturės jėgų derėti.
- Praėjusiais metais derėjęs stiebas – parudavęs, šiurkštus, su senų žiedynų likučiais.
Ir iš tiesų, jei skiri penkias minutes įsižiūrėti į stiebus, genėjimas tampa nebe „užduotis“, o tiesiog natūralus sodo darbas.
Dažniausios remontantinių aviečių genėjimo klaidos
Kiekvienas sodininkas, net ir patyręs, bent kartą yra „prisvilęs avietes“. Ir visai ne dėl vasaros karščių, o dėl neteisingo genėjimo. Pamenu, pas mus kaime buvo toks Viktoras – turėjo nuostabų avietyną, bet vieną rudenį nusprendė genėti „kaip jam atrodo geriau“. Kitąmet uogos buvo tokios retos, kad net paukščiai nesivargino jų skinti. Močiutė tik papurtė galvą:
„Avietė nemėgsta kompromisų. Arba genėji teisingai, arba nežinai, ko tikėtis.“
Dažniausios klaidos:
- Paliekami per daug stiebų: avietė užauga tanki, menkai vėdinama, kyla ligų pavojus, uogos smulkėja.
- Per aukštai nupjaunami senieji ūgliai: palikti „kelmai“ tampa puikia žiemaviete ligoms ir kenkėjams.
- Vėluojama genėti iki pavasario vidurio: avietė jau būna pradėjusi augti, todėl patiria šoką.
- Sumaišomi vienmečiai ir dvimečiai stiebai: pasekmė – pašalinami būtent tie stiebai, kurie turėjo derėti.
- Negenimos rudenį išvis: krūmas tampa „liana“, derlius mažėja, stiebai silpsta.
Privalumai ir trūkumai – teisingo ir neteisingo genėjimo poveikis
Trumpai tariant, ši lentelė leidžia akimirksniu suprasti, ką duoda taisyklingas genėjimas ir kokias bėdas užsitraukia tie, kurie genėjimo vengia. Tai tarsi mažas kelrodis, kurį pats pasižiūriu kiekvieną rudenį, kad įsitikinčiau, jog einu teisingu keliu.
- Stiebai būna stiprūs ir tvirti, uogos – didesnės.
- Krūmas gerai vėdinasi, mažėja grybinės ligos.
- Derlius tampa gausesnis ir tolygesnis.
- Lengviau prižiūrėti avietyną viso sezono metu.
- Šaknų sistema stiprėja, nes augalas nešvaisto energijos senoms dalims.
- Per tankus avietynas skatina puvinį ir dėmėtliges.
- Palikti aukšti kelmeliai tampa kenkėjų prieglobsčiu.
- Netinkamai atliktas genėjimas mažina derliaus kiekį.
- Augalo energija išsisklaido, jei nepašalinami silpni stiebai.
- Per vėlai genint avietė patiria stresą ir suformuoja mažesnius pumpurus.
Sezoninis remontantinių aviečių darbų kalendorius
Pamenu, močiutė turėjo tokį mažą kalendorių, prisegtą prie virtuvės sienos. Ji niekada nerašydavo į jį gimtadienių ar švenčių, bet kiekvieną mėnesį pasižymėdavo, ką daryti avietyne. Pasak jos:
„Avietė nesupranta, kad tu užsiėmęs. Ji supranta tik mėnesį.“
Ir iš tiesų — remontantinės avietės turi savą ritmą: kada augti, kada ilsėtis, kada formuoti pumpurus ir kada brandinti uogas. Šis kalendorius padės nepraleisti svarbiausių darbų ir prižiūrėti avietyną taip, kad jis duotų stambų, gausų ir sveiką derlių kiekvienais metais.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Krūmo stebėjimas | ✓Stebima, ar šalčiai nepažeidė šaknų ir pumpurų. | ✓Vertinama, ar stiebai nepatyrė šalčio įtrūkimų. | ✓Balandį matosi, kurie stiebai yra gyvybingi. | ✓Gegužę formuojasi nauji vienmečiai ūgliai. | ✓Birželį tikrinama, ar uogos vystosi tolygiai. | ✓Liepos pradžioje vertinamas stiebų tvirtumas. | ✓Rugpjūtį stebimas pirmojo derliaus formavimasis. | ✓Rugsėjį tikrinamas avietyno vidus ir lapų sveikumas. | ✓Spalį vertinama, kuriuos stiebus kirpti. | ✓Lapkritis – geriausias laikas visiškam genėjimui. | ✓Gruodį, jei netikėtai švelnu, galima mulčiuoti papildomai. | |
| Genėjimas | ✓Kovo pradžioje galima pašalinti per žiemą apdžiūvusius ūglius. | ✓Balandį koreguojami palikti vienmečiai (dviejų derlių taktikai). | ✓Spalį rudeninis genėjimas pradedamas nuo silpnų stiebų. | ✓Lapkritis – optimalus laikas genėti iki žemės. | ||||||||
| Tręšimas ir priežiūra | ✓Įterpiamas kompostas, pelenai, dirva purenama. | ✓Gegužę palaikoka drėgmė, atnaujinamas mulčias. | ✓Birželį tręšiama organinėmis trąšomis. | ✓Liepa–geriausias metas laistyti reguliariai. | ✓Rugpjūtį koreguojamas drėgmės režimas. | |||||||
| Apsauga nuo ligų | ✓Gegužę tikrinama, ar nėra lapų dėmių. | ✓Birželis – miltligės ir puvinio rizikos metas. | ✓Liepos mėn. stebima, ar ant lapų nėra kandimų ar kenkėjų. | ✓Rugpjūtį ligos plinta greitai dėl šilumos ir drėgmės. | ✓Rugsėjį šalinami pažeisti stiebai. |
