Peržydėjo. Žiedai nuvyto. Stiebas pradėjo minkštėti. Ir čia dauguma padaro klaidą – išmeta amarilį.
Per tiek metų esu girdėjęs šimtus kartų: „Jis jau baigėsi.“ Ne. Amarilis – ne vienkartinė gėlė. Jis gali žydėti 10 ir daugiau metų, jei suprasite jo ciklą.
Problema ta, kad prekybos centre parduodamas žydintis amarilis atrodo kaip sezoninė dekoracija. Tačiau realybėje tai daugiametis svogūninis augalas, kuris po žydėjimo tik pradeda svarbiausią etapą – energijos kaupimą.
| Kas vyksta po žydėjimo? | |
|---|---|
| Žiedstiebis | Palaipsniui džiūsta – galima nupjauti |
| Lapai | Pradeda aktyviai augti ir maitinti svogūną |
| Laistymas | Tęsiamas saikingai |
| Tręšimas | Pradedamas po žydėjimo |
| Svogūno būsena | Kaupia energiją kitam sezonui |
| Kelias iki kito žydėjimo | |
|---|---|
| Lapų fazė | 3–5 mėnesiai aktyvaus augimo |
| Ramybės periodas | 8–10 savaičių |
| Poilsio temperatūra | 10–15 °C |
| Naujo žydėjimo pradžia | Po pasodinimo 6–8 savaitės |
| Galimas žiedų skaičius | Didesnis nei pirmą sezoną |
Ką daryti su amariliu iš karto po žydėjimo?
Kai žiedai nuvysta, svarbiausia – nepanikuoti ir nepradėti „gelbėti“ augalo pertekliniu rūpesčiu.
Pirmas žingsnis – nupjauti žiedstiebį. Laukiu, kol jis pradeda minkštėti ar gelsti, ir tuomet nukerpu 2–3 cm virš svogūno. Svarbu nepažeisti paties svogūno kaklelio.
Lapai šiuo metu yra aukso vertės. Jų neliesti. Būtent per lapus vyksta fotosintezė ir kaupiasi energija kitų metų žydėjimui. Kuo stipresni ir sveikesni lapai – tuo didesnė tikimybė, kad kitą sezoną turėsite net du žiedstiebius.
Ar reikia tręšti?
Taip. Po žydėjimo prasideda svarbiausias etapas – energijos kaupimas. Aš pradedu tręšti kas dvi savaites skystomis trąšomis žydintiems augalams. Šiuo metu svarbus kalis ir fosforas, o azoto perteklius gali skatinti tik lapų peraugimą.
Jei šį etapą praleisite, svogūnas liks silpnas ir kitą sezoną gali nežydėti.
Ar galima priversti žydėti dar tais pačiais metais?
Trumpas atsakymas – teoriškai taip, bet praktiškai retai verta.
Amarilis po žydėjimo turi sukaupti pakankamai atsargų. Jei bandysite „skubinti“ ciklą, žiedai bus silpni, mažesni arba jų išvis nebus.
Per savo praktiką esu bandęs trumpinti poilsio laiką – rezultatas buvo aiškus: augalas išsekęs, žydėjimas silpnas. Amarilis nėra vienkartinis fejerverkas. Jis mėgsta ritmą.
Ramybės periodas – momentas, kuris viską lemia
Jei norite, kad amarilis žydėtų dar kartą, turite jam leisti pailsėti.
Rugsėjo pabaigoje ar spalį palaipsniui mažinu laistymą. Lapai pradeda gelsti – tai normalu. Kai jie visiškai nudžiūsta, pašalinu juos ir pernešu vazoną į vėsesnę vietą.
Ideali temperatūra – apie 10–15 °C. Tamsa nebūtina, bet šviesos gali būti mažiau. Laistau minimaliai arba visai nelaistau 8–10 savaičių.
Būtent šis etapas nulemia, ar kitą sezoną sulauksite žiedų.
Kada verta amarilį išmesti?
Sąžiningai pasakysiu – tik retais atvejais.
Jei svogūnas minkštas, tuščiaviduris, stipriai pažeistas puvinio ir daugiau nei pusė audinio sunaikinta – tuomet dažniausiai jau per vėlu.
Tačiau jei svogūnas tvirtas, net jei šiemet nežydėjo – verta bandyti dar kartą. Dažnai antras ar trečias sezonas būna net įspūdingesnis nei pirmasis.
Esu turėjęs svogūnų, kurie pirmais metais davė vieną žiedstiebį, o trečiais – jau du ar net tris.
Peržydėjusio amarilio privalumai ir trūkumai
Daug kas galvoja: „Neverta vargti, nusipirksiu naują.“ Bet prieš išmesdami verta blaiviai įvertinti situaciją.
- Svogūnas gali žydėti 10 ir daugiau metų.
- Antrais–trečiais metais žydėjimas dažnai būna gausesnis.
- Formuoja atžalas – galima dauginti.
- Nereikia kasmet pirkti naujo augalo.
- Stiprėjantis svogūnas dažnai išaugina du žiedstiebius.
- Jei stipriai pažeistas puvinio – išgelbėti sunku.
- Be tinkamo ramybės periodo gali nežydėti.
- Reikalauja kantrybės ir ciklo laikymosi.
- Silpnas, išsekęs svogūnas gali atsistatyti tik po 1–2 sezonų.
