Obelys – vieni populiariausių vaismedžių Lietuvos soduose, tačiau jų gausus ir kokybiškas derlius neįsivaizduojamas be reguliaraus genėjimo. Žiemos metu šis darbas tampa ypač svarbus: medis ilsisi, nėra lapijos, todėl aiškiai matosi šakų struktūra, lengviau pasirinkti, ką palikti, o ką pašalinti. Tinkamai genint obelis žiemą galima ne tik pagerinti jų augimą ir vaisių kokybę, bet ir pailginti medžių ilgaamžiškumą.
Kodėl verta genėti obelis žiemą?
Mažesnis stresas medžiui. Ramybės metu obelis lengviau pakelia šakas šalinančius pjūvius, nes nevyksta aktyvus sulos judėjimas.
Geresnė lajos forma. Žiemą be lapų aiškiai matosi šakų tinklas, todėl lengva suformuoti tvarkingą ir saulės spinduliams pralaidžią lają.
Stabilesnis derlius. Tinkamai praretinta obelis gauna daugiau šviesos ir oro, todėl vaisiai būna stambesni, geriau nusispalvinę ir saldesni.
Ligos prevencija. Pašalinus per tankias, sergančias ar sausas šakas, sumažėja ligų bei kenkėjų plitimo rizika.
Kada geriausia genėti obelis žiemą?
Optimalus laikas. Obelims genėti palankiausias metas yra nuo sausio pabaigos iki kovo pradžios, kai jos tebėra ramybės fazėje. Šiuo laikotarpiu medis dar nėra pradėjęs „verkti“ nuo sulos tekėjimo, o pjūviai sukelia mažiau streso. Jei genėjimas atliekamas per vėlai – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje – žaizdos tampa drėgnos, sunkiau gyja ir labiau vilioja ligų sukėlėjus.
Oro sąlygos. Geriausia genėti esant –2…–8 °C temperatūrai. Esant šaltesniam nei –15 °C orui, obelų mediena tampa trapi, pjūviai skilinėja ir ilgiau neužsitraukia. Verta rinktis sausą dieną – taip mažesnė infekcijų plitimo tikimybė.
Jaunos ir senos obelys.
- Jaunoms obelims žiemos genėjimas padeda formuoti tvirtą karkasinę lają, kad šakos neišlūžtų nuo vaisių svorio ateityje.
- Seniems medžiams tai proga atlikti atjauninantį genėjimą – pašalinti silpnas ar peraugusias šakas, skatinti naujų ūglių augimą ir pratęsti derlingumą.
Įrankiai obelų genėjimui
Tinkami įrankiai yra vienas iš svarbiausių sėkmingo genėjimo veiksnių. Aštrūs ir švarūs įrankiai užtikrina lygų pjūvį, greitesnį žaizdų gijimą ir mažesnę infekcijų riziką.
Sekatorius. Tai pagrindinis įrankis plonoms šakelėms (iki 2 cm storio) kirpti. Juo galima atlikti tikslius ir švarius pjūvius, nepažeidžiant šakos apykaklės.
Sodo žirklės. Tinka storesnėms, 2–4 cm skersmens šakoms. Jos turi ilgesnes rankenas, todėl suteikia daugiau svertų ir leidžia atlikti stipresnį pjūvį.
Genėjimo pjūklas. Naudojamas stambesnėms šakoms pašalinti. Geriausia rinktis specialų sodo pjūklą su lenktu ašmenų profiliu, kuris palengvina pjovimą ankštose vietose.
Kopėčios. Aukštesnėms obelims būtinos stabilios kopėčios. Dirbant svarbu užtikrinti saugumą – kopėčios turi stovėti ant tvirto pagrindo.
Dezinfekavimo priemonės. Prieš pradedant genėjimą ir tarp pjūvių, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu arba kitu antiseptiku. Tai sumažina ligų plitimo riziką nuo vieno medžio prie kito.
Sodo tepalas. Nors tai ne įrankis, o priemonė, jis labai svarbus. Juo reikėtų užtepti didesnius pjūvius (nuo 2–3 cm skersmens), kad jie neužsikrėstų ir greičiau gyjtų.
Kaip taisyklingai genėti obelis žiemą?
| Veiksmas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Pašalinkite senas ir pažeistas šakas | Sausos, nulūžusios ar ligotos šakos tampa infekcijų židiniais, todėl jas reikia išpjauti pirmiausia. |
| Atskirti nereikalingus ūglius | Smulkūs ūgliai, augantys į lajos vidų, trukdo šviesai ir orui, todėl būtina juos pašalinti. |
| Formuokite lają | Tarp pagrindinių šakų palikite 20–30 cm tarpą, kad šakos nesitrintų, o medis gautų daugiau šviesos. |
| Laikykitės pjūvio taisyklių | Kerpama prie pat šakos apykaklės, jos nepažeidžiant. Tik taip medis natūraliai užgydys žaizdą. |
| Reguliuokite šakų kiekį | Nepašalinkite daugiau nei 20–25 % lajos vienu kartu, kitaip medis patirs stresą. |
| Trumpinkite jaunus ūglius | Vienmečius ūglius patrumpinkite trečdaliu, kad skatintumėte šoninių šakų augimą ir formuotumėte stiprią lają. |
Dažniausios klaidos genint obelis žiemą
Genint obelis žiemą galima padaryti klaidų, kurios vėliau turi didelę įtaką tiek medžio sveikatai, tiek derliaus kokybei.
Viena dažniausių klaidų – pašalinama per daug šakų vienu metu. Jei medis netenka daugiau nei ketvirtadalio lajos, jis patiria stiprų stresą, nusilpsta ir dažnai pradeda leisti gausybę vilkūglių. Tokie ūgliai greitai auga, bet nėra produktyvūs ir tik dar labiau tankina lają.
Kita rimta klaida – genėjimas per dideliame šaltyje. Esant žemesnei nei –15 °C temperatūrai, obelų mediena tampa trapi. Tokiu oru atlikti pjūviai skilinėja, žaizdos neužsitraukia, o pavasarį dažnai pasireiškia puvinys.
Dažnai pasitaiko ir šakos apykaklės pažeidimas. Nupjovus per arti kamieno ar pašalinus pačią apykaklę, medis netenka natūralaus „užsitraukimo žiedo“. Tokios žaizdos gyja ilgai, o į jas lengvai patenka ligų sukėlėjai.
Klaida yra ir palikti sergančias ar nudžiūvusias šakas. Net jei jų nedaug, jos tampa infekcijos šaltiniu, iš kurio grybinės ligos gali plisti į visą obelį ar net aplinkinius medžius.
Dar vienas neteisingas sprendimas – netinkamas jaunų ūglių trumpinimas. Jei ūgliai nepatrumpinami, medis tampa per aukštas ir sunkiai prižiūrimas, o jei patrumpinami per daug – medis formuoja netaisyklingą lają ir duoda mažiau vaisių.
Priežiūra po žiemos genėjimo
Atlikus obelų genėjimą žiemą, labai svarbu pasirūpinti tinkama jų priežiūra, kad medis greičiau atsigautų ir pasiruoštų pavasariui.
Visų pirma, reikėtų apžiūrėti pjūvių vietas. Jei pastebima skilimų ar nelygių pjūvių, juos būtina pakoreguoti, kad žaizda būtų švari ir lygi. Stambesnius pjūvius (nuo 2–3 cm skersmens) rekomenduojama užtepti sodo tepalu, kad sumažėtų infekcijų rizika ir pagreitėtų gijimas.
Antras svarbus darbas – dirvos priežiūra. Pavasariui artėjant, aplink obelį galima užberti komposto ar perpuvusio mėšlo sluoksnį. Tai natūraliai patręš augalą ir pagerins dirvos struktūrą. Azoto trąšos pravers pumpurų brinkimo metu, nes jos skatina intensyvų augimą.
Taip pat būtina pasirūpinti drėgmės režimu. Jei pavasaris sausas, obelys turi būti reguliariai laistomos – ypač jauni medeliai, kurių šaknų sistema dar nėra gili.
Nepamirškite ir kenkėjų bei ligų prevencijos. Kovo–balandžio mėnesiais galima atlikti profilaktinį purškimą nuo grybelinių ligų, naudojant vario preparatus ar kitas priemones. Tai padės apsaugoti šviežias žaizdas ir jaunus ūglius.
Galiausiai, verta įvertinti bendrą medžio būklę: jei medis buvo smarkiai genėtas, kitą sezoną reikėtų vengti papildomo intensyvaus genėjimo, kad jis spėtų sustiprėti.
Privalumai ir trūkumai genint obelis žiemą
- Žiemos metu obelys ilsisi – genėjimas sukelia mažiau streso.
- Be lapų aiškiai matosi šakų struktūra, todėl paprasčiau formuoti lają.
- Pagerėja oro cirkuliacija, sumažėja ligų rizika.
- Vaisiai gauna daugiau šviesos, tampa stambesni ir saldesni.
- Tvarkingai prižiūrima obelis išlieka produktyvi ilgiau.
- Genint per šalčius (žemiau –15 °C), šakos tampa trapios, pjūviai skilinėja.
- Per daug šakų pašalinimas silpnina medį.
- Netinkamas pjūvis, pažeidžiantis šakos apykaklę, tampa infekcijos židiniu.
- Pradedantiesiems trūksta patirties – klaidos gali pakenkti derliui.
- Žiemą atlikti pjūviai gyja lėčiau nei pavasarį ar vasarą.
