Naujausios ir populiariausios aviečių veislės: kokios jos?

Kiekvieną pavasarį, kai einu į sodą, pagaunu save svarstantį – ar mano avietės dar „madingos“? 😊 Nes veislių pasiūla pastaraisiais metais tokia didelė, kad net galva sukasi: vienos žada milžiniškas uogas, kitos – ilgesnį derėjimo laiką, trečios – ypatingą skonį.

Esu išbandęs ne vieną veislę – vienos pasiteisino, kitos nuvylė. Tačiau išmokau vieną svarbią taisyklę: nėra vienos tobulos veislės visiems. Viskas priklauso nuo to, ko ieškai – ar nori kibiro uogų prekybai, ar kelių kvapnių saujėlių šeimos desertui.

Kad būtų aiškiau, paruošiau lentelę, kuri trumpai apibūdina avietes apskritai ir pagrindinius jų tipų skirtumus.

Kodėl veislės pasirinkimas toks svarbus?

Avietės – iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai paprastas augalas: pasodinai, palietei, ir turi uogų. Bet realybė tokia, kad skirtumas tarp veislių gali būti milžiniškas. Vienos dera anksti, kitos – vėlai. Vienos duoda mažas, bet aromatingas uogas, kitos – stambias, bet kartais mažiau kvapnias. Ir dar viena svarbi detalė – kiekviena veislė kitaip reaguoja į mūsų lietuvišką klimatą.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent veislės pasirinkimas lemia, ar avietyne jausiesi nugalėtojas, ar nusivylęs sodininkas. Pamenu, kai pasodinau pirmąsias remontantines „Polka“ – buvau nustebęs, kiek ilgai galėjau skinti uogas, kai kitos veislės jau seniai buvo baigusios derėti. Bet tuo pačiu esu išbandęs ir kelias užsienietiškas „super naujas“ veisles, kurios Lietuvoje taip ir nepritapo – išvaizda graži, bet derlius menkas, uogos smulkios.

Todėl renkantis aviečių veislę, svarbu žinoti, kokį tikslą turi:

• Jei nori šviežių uogų sau ir šeimai – rinkis desertines veisles, kurios pasižymi ypatingu skoniu.
• Jei planuoji uogas perdirbti (uogienėms, šaldymui) – rinkis derlingas, stambias ir tvirtas.
• Jei augini didesniam ūkiui ar pardavimui – svarbiausia tvirtumas, transportavimo galimybės ir atsparumas ligoms.
• Jei nori ilgai mėgautis uogomis – rinkis remontantines, kurios dera iki pat šalnų.

Kaip sakė vienas senas sodininkas iš mūsų kaimo:

„Ne sodininkas renkasi avietę, o avietė sodininką – ji parodo, ar tavo žemė jai patinka.“

Ir tame yra daug tiesos.

Naujausios remontantinės aviečių veislės

Remontantinės avietės šiandien yra vienos populiariausių – jos dera ant vienmečių ūglių, todėl leidžia džiaugtis uogomis beveik iki pat šalnų. Jei paprastos vasarinės avietės nudžiugina trumpai, remontantinės užtikrina ilgą ir nuoseklų derlių. Būtent dėl to jos taip sparčiai plinta soduose ir ūkiuose. Pastarąjį dešimtmetį atsirado ne viena įdomi veislė, kuri turi savo privalumų ir tinka skirtingiems poreikiams.

„Polka“ – klasika, kuri išliko aktuali

Lenkiška veislė „Polka“ jau daug metų laikoma viena populiariausių Europoje, ir ne be reikalo.

• Derėjimo laikas: rugpjūčio pradžia – spalio vidurys, jei ruduo šiltas – net iki šalnų.
• Uogos: stambios (vidutiniškai 5–6 g), tamsiai raudonos, blizgios, gražios formos. Skonis saldžiarūgštis, aromatingas – tinkamos ir desertui, ir uogienėms.
• Derlingumas: labai gausus – nuo vieno krūmo galima surinkti 4–6 kg uogų.
• Atsparumas: gana gera ligų tolerancija, tačiau šaknys jautresnės dirvos užmirkimui, todėl reikalinga gerai drenuota žemė.
• Mano patirtis: „Polka“ mano avietyną užkrovė taip, kad teko dalintis su kaimynais. Vienintelis minusas – jei dirva per sunki ir drėgna, šaknys pradeda pūti.

„Polana“ – ankstesnis derlius

„Polana“ – taip pat lenkų selekcijos veislė, artima „Polkai“, bet šiek tiek kitokia.

• Derėjimo laikas: pradeda derėti anksčiau – nuo liepos pabaigos.
• Uogos: mažesnės (4–5 g), ryškiai raudonos, truputį rūgštesnės nei „Polkos“.
• Derlingumas: apie 3–4 kg nuo krūmo, bet svarbu tai, kad derlius būna anksčiau.
• Atsparumas: ištverminga šalčiams, neblogai toleruoja sausrą.
• Mano patirtis: „Polana“ yra tarsi „ankstyvas džiaugsmas“. Jei nori pirmųjų remontantinių aviečių dar vasarą, ši veislė labai tinkama. Skoniu ji kiek prastesnė už „Polką“, bet labai patogi norint ilgesnio derėjimo laikotarpio.

„Enrosadira“ – itališkas desertas

Tai naujesnė itališka remontantinė veislė, išsiskirianti uogų kokybe.

• Derėjimo laikas: rugpjūtis – spalio pabaiga.
• Uogos: vidutinio dydžio (4–5 g), bet ypatingai kvapnios ir saldžiarūgštės. Dėl skonio dažnai vadinamos desertinėmis.
• Derlingumas: apie 3–4 kg nuo krūmo.
• Atsparumas: jautresnė sausroms, todėl būtinas laistymas. Gerai laikosi šaldytuve, gana tvirtos transportavimui.
• Mano pastebėjimai: „Enrosadira“ man paliko įspūdį savo skoniu – vaikams ji tapo „mėgstamiausia“. Tačiau ūkyje be papildomo laistymo ji netinka – reikia reguliarios drėgmės.

„Imara“ – stambi ir komercinė

„Imara“ – olandų selekcijos veislė, sukurta daugiau komerciniam auginimui.

• Derėjimo laikas: rugpjūtis – rugsėjis.
• Uogos: stambios (6–8 g), ryškiai raudonos, tvirtos, nesusitrina transportuojant. Skonis saldus, malonus.
• Derlingumas: labai aukštas – ūkiuose dažnai skinama kelias tonas iš hektaro.
• Atsparumas: gana atspari ligoms, bet reikli tręšimui. Be gero maitinimo krūmai silpnėja.
• Mano patirtis: pirmą kartą paragavęs „Imaros“ nustebau – tokia didelė uoga, bet skonis neišblėsęs. Puikus pasirinkimas tiems, kas nori ne tik gražios, bet ir saldžios uogos.

„Kweli“ – tvirtumo čempionė

Dar viena olandų selekcijos naujovė, greitai populiarėjanti komerciniuose ūkiuose.

• Derėjimo laikas: rugpjūčio vidurys – spalis.
• Uogos: vidutinio dydžio (4–5 g), šviesiai raudonos, labai tvirtos, ilgai laikosi po skynimo. Skonis saldus, bet ne toks aromatingas kaip „Enrosadiros“.
• Derlingumas: stabilus, gausus – 3–5 kg nuo krūmo.
• Atsparumas: puikiai tinka prekybai, nes uogos nesusitrina transportuojant. Gana ištverminga ligoms.
• Mano patirtis: „Kweli“ yra tas variantas, kurį rekomenduočiau tiems, kas augina avietes pardavimui. Uoga graži, patvari, bet jei nori „desertinio aromato“, rinkčiausi kitą veislę.

Populiariausios tradicinės (vasarinės) aviečių veislės

Nors remontantinės pastaruoju metu užkariavo sodininkų širdis, vasarinės avietės vis dar turi tvirtą vietą kiekviename avietyne. Jos dera anksčiau, uogos būna labai aromatingos, o patys krūmai dažnai ištvermingesni. Vasarinių aviečių derlius paprastai sutelktas birželio–liepos mėnesiais, todėl jos pirmosios užpildo stalą uogomis.

„Glen Ample“ – škotiška klasika

Tai viena populiariausių vasarinių veislių Europoje.

• Derėjimo laikas: birželio pabaiga – liepos vidurys.
• Uogos: stambios, kūgio formos, raudonos, tvirtos, nesubyra.
• Skonis: saldus, bet gaiviai rūgštelėjęs – puikiai tinka tiek desertui, tiek šaldymui.
• Privalumas: uogos laikosi ilgiau nei kitų veislių, lengva transportuoti.
• Mano pastebėjimas: kai paragavau „Glen Ample“, supratau, kodėl ją taip mėgsta ūkininkai – kibiras uogų atrodo kaip paveikslėlis.

„Tulameen“ – saldumo karalienė

Kanadietiška veislė, dažnai vadinama „desertine“.

• Derėjimo laikas: liepos pradžia.
• Uogos: vidutinio dydžio, blizgios, labai patrauklios.
• Skonis: ypatingai saldus, vienas iš aromatingiausių.
• Privalumas: puikiai tinka šviežiam vartojimui, vaikų mėgstamiausia.
• Trūkumas: ne tokios atsparios šalčiui, todėl ne visuose regionuose pasiteisina.

„Cascade Delight“ – JAV selekcijos pasididžiavimas

Amerikietiška veislė, kuri paskutiniu metu populiarėja ir Europoje.

• Derėjimo laikas: liepos pradžia.
• Uogos: labai stambios (dažnai iki 7 g), raudonos, gerai laikosi.
• Skonis: sodrus, maloniai saldžiarūgštis.
• Privalumas: atspari šaknų ligoms, ypač vertinama ūkiuose.
• Trūkumas: reikalauja derlingos dirvos ir reguliaraus laistymo.

„Glen Dee“ – ilgesnio derliaus favoritė

Tai naujesnė škotų selekcijos veislė, išvesta iš „Glen“ serijos.

• Derėjimo laikas: liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia (ilgesnis nei kitų vasarinių).
• Uogos: stambios, vienodos formos, tvirtos.
• Skonis: subalansuotas, maloniai saldus.
• Privalumas: labai ilgas derliaus periodas – skinamos beveik mėnesį.
• Mano patirtis: kasdien eidavau rinkti uogų beveik dvi savaites ilgiau nei iš kitų veislių – tikrai verta.

Lietuviškos ir vietinės aviečių veislės

Nors daug kas žvalgosi į užsienietiškas naujoves, mūsų pačių selekcininkai taip pat yra padarę didelį darbą. Vietinės aviečių veislės pritaikytos prie Lietuvos klimato – jos ištvermingesnės žiemą, atsparesnės mūsų specifinėms ligoms ir dažnai maloniai nustebina skoniu. Be to, senesnės lietuviškos veislės – tai dalis mūsų sodininkystės tradicijos.

„Saulė“ – šviesi ir gaivi

• Derėjimo laikas: liepos pradžia.
• Uogos: vidutinio dydžio, šviesiai raudonos, gana sultingos.
• Skonis: gaivus, saldžiarūgštis, primenantis laukines avietes.
• Privalumas: labai atspari šalčiui – išbūna žiemą net be pridengimo.
• Trūkumas: uogos ne tokios tvirtos, trumpiau laikosi, todėl labiau tinka vartoti iškart.
• Mano pastebėjimas: tai viena tų aviečių, kurios primena vaikystę – kvapas toks natūralus, kad lyg būtum miške.

„Vilnia“ – senoji lietuviška klasika

• Derėjimo laikas: liepos vidurys.
• Uogos: vidutinio dydžio, sodriai raudonos.
• Skonis: saldžiarūgštis, bet gana švelnus.
• Privalumas: labai derlinga, puikiai tinka uogienių virimui.
• Trūkumas: mažiau tinka transportavimui – uogos minkštos.
• Mano patirtis: iš „Vilnios“ uogienė gaunasi tokia kvapni, kad jokios pirktinės avietės neprilygsta.

„Auksis“ – geltonoji retenybė

• Derėjimo laikas: liepos pabaiga.
• Uogos: šviesiai geltonos, vidutinės ar stambios, labai dekoratyvios.
• Skonis: saldžios, desertinės, be rūgštelės – puikiai tinka vaikams.
• Privalumas: patrauklios dėl spalvos, puošia sodą, skanios šviežiai.
• Trūkumas: minkštesnės, mažiau tinkamos laikymui ar transportavimui.
• Mano pastebėjimas: „Auksis“ – tikra šventė akims ir gomuriui. Vaikai rinkdavo pirmiausia būtent geltonas avietes, nes „jos kitokios“.

„Babtų Rumba“ – derlinga ir stipri

• Derėjimo laikas: liepos vidurys – pabaiga.
• Uogos: tamsiai raudonos, gana stambios.
• Skonis: intensyvus, su aiškiu aromatu.
• Privalumas: derlinga ir stipri veislė, gerai prisitaikiusi prie Lietuvos sąlygų.
• Trūkumas: reikalauja šiek tiek daugiau priežiūros dėl ligų.
• Mano pastebėjimas: ši veislė man paliko įspūdį derlingumu – kibirai uogų, tik spėk skinti.

Kokią aviečių veislę rinktis pagal poreikius?

Kai pradedame galvoti apie aviečių auginimą, svarbu įsivardinti, kam jos bus skirtos. Nes skirtingos veislės turi skirtingus privalumus: vienos – nepamainomos šviežiam valgymui, kitos – perdirbimui, dar kitos – prekybai dėl tvirtų uogų.

Desertui ir šviežiam vartojimui

Jeigu svajojate apie saldžias, aromatingas avietes, kurios tirpsta burnoje – rinkitės desertines veisles.

• „Tulameen“ – saldumo karalienė, vaikų numylėtinė.
• „Enrosadira“ – ypatingai kvapni, primena miško uogas.
• „Auksis“ – geltonos, saldžios, be rūgštelės – tobulas pasirinkimas mažiesiems.

Mano pastebėjimas: desertinėms avietėms sunku atsispirti – kartais dar krepšy neparėjęs į namus pusę jų suvalgau vietoje.

Perdirbimui ir konservavimui

Jei mėgstate uogienes, sultis ar sirupus – verčiau rinktis derlingas, aromatingas, bet nebūtinai labai tvirtas veisles.

• „Vilnia“ – kvapni, puikiai tinka uogienėms.
• „Babtų Rumba“ – gausi, intensyvaus skonio, iš jos sirupai išeina tiršti.
• „Polka“ – aromatinga ir saldžiarūgštė, universali, puiki uogienėms.

Asmeniškai – „Vilnios“ uogienė man iki šiol yra „kvapo etalonas“.

Prekybai ir ilgesniam laikymui

Čia svarbiausia, kad uogos būtų gražios, vienodos ir tvirtos. Skonis irgi reikalingas, bet pirmiausia – patvarumas.

• „Imara“ – labai stambios, patrauklios, puikiai transportuojamos.
• „Kweli“ – tvirtumo čempionė, uogos nesubyra net po kelių dienų.
• „Glen Ample“ – stambios, tvirtos, lengvai skinamos, laikosi ilgiau.

Kaip sakė vienas pažįstamas ūkininkas, prekiaujantis turguje:

„Pirkėjas pirmiausia valgo akimis. Jei avietė graži – ji parduota.“

Išvada

Aviečių pasaulis šiandien – itin platus. Galime rinktis tiek naujausias remontantines, tiek klasikines vasarines, tiek lietuviškas, laikui patikrintas veisles. Vienos džiugina ankstyvu derliumi, kitos – desertiniu skoniu, trečios – puikiu transportavimu ar atsparumu šalčiui. Mano akimis, nėra vienos „geriausios“ veislės – svarbiausia atrasti tą, kuri labiausiai atitinka jūsų poreikius ir sodo galimybes.

Kaip mėgo sakyti mano senelis:

„Avietė visada atsidėkos tam, kuris ją supranta.“

Dažniausiai užduodami klausimai