Marinuotos kriaušės… Atrodo, kad toks desertas turėtų būti rastas kur egzotiškų virtuvių knygose, bet pas mus kaime tai buvo tikras atradimas. Pamenu, močiutė visada sakydavo: „Žiemai reikia ne tik mėsos ir raugintų kopūstų, bet ir saldaus džiaugsmo, kad ilgi vakarai būtų šviesesni.“
Ir būtent dėl to ji kriaušes marinuodavo paprastai, bet su tokia meile, kad atidarius stiklainį vidury žiemos, virtuvė prisipildydavo vasaros aromato. Kriaušės būdavo tvirtos, kvapnios, lengvai saldžios, su vos juntama rūgštele — tiesiog idealiai tinkamos prie blynų, varškės apkepo, ar net prie mėsos patiekalų, jei norisi saldžiarūgščio akcento.
Šitas receptas yra būtent toks — kaimiškas, neperkrautas, bet stebinantis savo skoniu. Marinuotos kriaušės tikrai yra tas netikėtas žiemos desertas, kurio paragavus norisi dar.
| Marinuotų kriaušių maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 62 kcal |
| Baltymai | 0.4 g |
| Angliavandeniai | 15.2 g |
| Riebalai | 0.1 g |
| Skaidulos | 2.1 g |
| Vitaminas C | 3 mg |
| Kalis | 116 mg |
Ingredientai
(kaip kaime – paprastai, be perteklinių prieskonių, tik tai, kas išryškina kriaušių skonį)
- 2 kg tvirtų, nesugedusių kriaušių
- 1 l vandens
- 300 g cukraus
- 2 šaukštai citrinos sulčių arba ½ citrinos
- 6–8 gvazdikėliai
- 1 nedidelis cinamono gabalėlis arba ½ arbatinio šaukštelio malto cinamono
- 2–3 juodieji pipirai (nebūtina, bet suteikia šilumos)
- 1 arbatinis šaukštelis druskos
- Sterilizuoti stiklainiai (0,5 l arba 1 l)
Paruošimas
- Paruošiu kriaušes: kriaušes nulupu, perlaužiu per pusę arba supjaustau ketvirčiais (kaip patogiau). Išpjaunu sėklalizdžius.
- Užverdame sirupą: puode sumaišau vandenį, cukrų, druską, citrinos sultis, gvazdikėlius ir cinamoną. Užverdu ir palaikau kelias minutes, kad prieskoniai „pražydėtų“.
- Sutrumpintas virimas: į verdantį sirupą sudedu kriaušes ir verdu apie 5–7 minutes, kad suminkštėtų, bet nesubyrėtų.
- Stiklainių paruošimas: karštus, sterilizuotus stiklainius pripildau kriaušių (tvirtai, bet jų nesutraiškant).
- Užpilu sirupu: ant kriaušių užpilu karštą sirupą iki pat stiklainio viršaus.
- Užsuku ir apverčiu: užsukus dangtelius, stiklainius apverčiu aukštyn kojomis ir palaikau 10–15 min., kad gerai užsivakuumuotų.
- Atvėsinu ir sandėliuoju: palieku visiškai atvėsti, tuomet pernešu į tamsią ir vėsią patalpą. Laikosi visą žiemą.
Patarimai
- Rinkis tvirtas, nepernokusias kriaušes: per minkštos iširs ir pavirs tyrelės gabalėliais. Kaime sakydavo: „Kriaušė marinate turi stovėti kaip kareivis – tvirta.“
- Citrina – būtina: ji ne tik stabdo tamsėjimą, bet ir suteikia lengvą rūgštelę, kuri subalansuoja saldumą.
- Prieskonių nepadaugink: kriaušės turi labai delikatų skonį, todėl gvazdikėliai ir cinamonas turi tik pasveikinti, o ne užgožti.
- Nori sodresnio skonio: į sirupą įlašink kelis lašus vanilės ekstrakto arba įmesk gabaliuką vanilės ankšties.
- Naudok tik švarius, gerai išdžiovintus stiklainius: kad žiemą ištraukus stiklainį, būtų tik kvapas, o ne nuosėdos ar drumzlės.
„Žiemos saldžioji staigmena“
Šitos marinuotos kriaušės man visada primena tuos vakarus, kai močiutė, atsidariusi sandėliuko duris, visada šypsodavosi:
„Vaikeli, noriu tau parodyti truputį vasaros.“
Ir kiekvieną kartą, kai atidarau tokį stiklainį, tas pats jausmas sugrįžta – švelnus aromatas, saldus sirupas, tvirti vaisiaus gabalėliai… Tai paprastas, bet nepaprastai šiltas desertas, kuris žiemai suteikia šviesos ir naminės prabangos.
