Pamenu, kaip rudenį kaime močiutė visada sakydavo: „Kriaušė yra dama, jai reikia švelnumo – jei virsi per greitai, pavirs koše, o jei kantriai, ji atsilygins skaidriu saldumu“. Taip gimdavo kriaušių uogienė – tiršta, kvepianti, su vaisiaus gabalėliais, tarsi gintaro gabaliukai stiklainyje. Tokia uogienė ne tik puošdavo žiemą ant duonos riekės, bet ir tapdavo gardžiausiu priedu prie blynų ar pyragų.
| Kriaušių uogienės maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 210 kcal |
| Baltymai | 0,3 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Angliavandeniai | 55 g |
| Skaidulos | 1,5 g |
| Kalis | 120 mg |
| Vitaminas C | 2 % rekomenduojamos paros normos |
Ingredientai
Kriaušių uogienei reikia tik kelių paprastų produktų, bet būtent iš jų gimsta tas šiltas, gintaro spalvos saldumas stiklainyje. Močiutė sakydavo: „Cukrus čia ne priešas – jis yra tas sargas, kuris saugo skonį visą žiemą“.
Reikės:
- 2 kg prinokusių, bet kietesnių kriaušių (kad išlaikytų formą sirupe)
- 1 kg cukraus (galima naudoti ir rudąjį cukrų, kuris suteikia šiltesnį atspalvį, kaip nuotraukoje)
- 1 citrinos sulčių (kad uogienė nepajuoduotų ir turėtų gaivumo)
- 1 stiklinės vandens
- Pagal skonį – cinamono lazdelės ar vanilės ankšties (nebūtina, bet suteikia ypatingą aromatą)
Kaip virti kriaušių uogienę
Kriaušių uogienės virimas reikalauja šiek tiek kantrybės – svarbu nepervirti, kad vaisių gabaliukai išliktų gražūs ir tvirti, kaip matosi nuotraukoje.
Gaminimo eiga:
- Kriaušes nulupk, perpjauk per pusę, išimk sėklalizdžius ir supjaustyk vidutinio dydžio skiltelėmis.
- Supjaustytas kriaušes užpilk citrinos sultimis – jos neleis vaisiams paruduoti.
- Į puodą supilk stiklinę vandens, suberk cukrų ir virk, kol ištirps – gausi skaidrų sirupą.
- Sudėk kriaušių skilteles į sirupą, virk ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, kol vaisiai taps permatomi, bet nesuirs.
- Jei nori, įdėk cinamono lazdelę ar vanilės ankštį – kvapas pasklis po visą virtuvę.
- Nukelk nuo ugnies, palik atvėsti 6–8 valandoms ar net per naktį. Per tą laiką kriaušės prisigers sirupo.
- Kitą dieną vėl užvirink, pavirk dar 10 minučių ir supilstyk į švarius, sterilizuotus stiklainius.
- Sandariai užsuk, apversk stiklainius dangteliais žemyn ir palik atvėsti.
Laikymas ir panaudojimas
Tinkamai užvirta ir sandariai užsukta kriaušių uogienė gali stovėti visą žiemą – net iki kitų metų derliaus. Svarbiausia, kad stiklainiai būtų gerai sterilizuoti, nes kitaip saldus sirupas greitai ims rūgti.
Kaip laikyti:
- Laikyk vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje, sandėliuke ar bent jau spintelėje toliau nuo radiatoriaus.
- Jei stiklainis jau atidarytas, laikyk šaldytuve ir sunaudok per 1–2 savaites.
- Jei ant paviršiaus pasirodo putų ar kvapas pasidaro nemalonus – tokios uogienės nebevalgyk.
Kur panaudoti:
- Kaip pagardą prie blynų ar varškėčių.
- Ant duonos riekės su sviestu – klasika, kurią pamena kiekvienas.
- Pyragų ar sausainių įdarui.
- Prie sūrio lėkštės – saldžiarūgštė uogienė labai dera su brandintais sūriais.
„Žiemą, kai už lango speigas, užteks šaukšto kriaušių uogienės – ir širdis sušils“, – mėgdavo sakyti senelis, tepliodamas ją ant riekės kaimiškos duonos.
Močiutės patarimai
Senoliai mokėjo išlaikyti kriaušių uogienės skonį ir spalvą tokį, kad net po metų ji atrodydavo kaip ką tik išvirta. Močiutė turėjo savo gudrybių, kurias perduodu ir tau.
Naudingi patarimai:
- Rinkis kietesnes kriaušes. Per minkštos ištyš ir gausi košę, o ne gražius vaisių gabaliukus sirupe.
- Neskubėk virti iki galo. Geriausia uogienę virti dviem etapais – pavirti, palikti per naktį, o kitą dieną užbaigti. Taip vaisiai spėja prisigerti sirupo.
- Naudok rudąjį cukrų. Jis suteikia šiltesnį, karamelinį atspalvį ir gilesnį skonį.
- Citrinos sultys – būtinos. Jos ne tik suteikia gaivumo, bet ir apsaugo nuo vaisių pajuodavimo.
- Nepamiršk švaros. Stiklainius visada sterilizuok – močiutė sakydavo: „Jei stiklainis švarus kaip saulė, uogienė laikysis kaip geležis“.
