Pamenu, kaime visada būdavo pilni krepšiai kriaušių, kurios greitai sunokdavo ir netrukus pradėdavo minkštėti. Močiutė niekada neleisdavo joms nueiti veltui – „Jei kriaušė prisirpo, ji privalo rasti kelią į stiklainį“, sakydavo ji. Ir iš tiesų, kvapni kriaušių uogienė ne tik praturtina žiemos stalą, bet ir tampa tikra vitaminų bomba. O ši versija – be cukraus – skirta tiems, kas nori lengvesnio, natūralesnio skonio, tačiau nenori prarasti saldumo.
| 100 g kriaušių uogienės be cukraus maistinė vertė | |
|---|---|
| Kalorijos | 70 kcal |
| Baltymai | 0,4 g |
| Angliavandeniai | 18 g (natūralūs vaisių cukrūs) |
| Riebalai | 0,2 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Vitaminai ir mineralai | C, K, B6, kalis, varis |
Reikalingi ingredientai
Močiutė visada sakydavo: „Kriaušė pati turi tiek saldumo, kad cukraus jai pridėti – tik darbas bereikalingas.“ Ir išties, gerai sunokusi kriaušė yra natūralus saldėsis. Vis dėlto, kad uogienė būtų skalsesnė ir geriau išsilaikytų, galima panaudoti natūralius pagalbininkus – obuolius, datules ar šlakelį medaus.
Pagrindui:
- 2 kg prinokusių kriaušių
- 2–3 obuoliai (geriau rūgštesni – suteiks natūralios rūgštelės)
- 100 ml vandens
Saldumui (pasirenkama):
- 6–8 datulės (išmirkytos ir sutrintos) arba
- 2–3 šaukštai medaus (dėti pabaigoje, kai masė atvės)
Skoniui pagyvinti:
- 1 citrinos sultys ir šiek tiek nutarkuotos žievelės
- Žiupsnelis cinamono arba vanilės (nebūtina, bet priduoda aromato)
Papildomai (jei norisi tirštesnės konsistencijos):
- 1 nedidelė kriaušių arba obuolių tyrės stiklinė (veikia kaip natūralus tirštiklis)
Žingsnis po žingsnio gaminimo eiga
Kai kaime virėme uogienes, visada būdavo šurmulio – vienas pjausto, kitas maišo, trečias ragauja. Močiutė juokaudavo: „Uogienė be ragautojo – kaip vestuvės be muzikanto.“ Tad ir čia, verdant kriaušių uogienę be cukraus, svarbiausia – kantrybė ir meilė darbui.
1. Vaisių paruošimas
- Kriaušes ir obuolius gerai nuplauname.
- Nulupame, pašaliname sėklas, supjaustome nedideliais gabalėliais.
- Datules (jei naudojame) užpilame karštu vandeniu ir paliekame 10 min., tada sutriname iki tyrės.
2. Virimas
- Į puodą supilame vandens, sudedame kriaušes ir obuolius.
- Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol vaisiai suminkštėja.
- Tada juos sutriname blenderiu arba bulvių grūstuve – pagal tai, ar norite visiškai vientisos, ar gabalėlių turinčios uogienės.
3. Skonio praturtinimas
- Įmaišome citrinos sultis, tarkuotą žievelę.
- Įdedame datulių tyrę arba paliekame tik natūralų vaisių saldumą.
- Jei mėgstate, įberiame cinamono arba truputį vanilės.
4. Tirštinimas
- Verdame dar 20–30 min. ant mažos ugnies, nuolat maišydami, kad neprisviltų.
- Jei norisi tirštesnės konsistencijos, galima įmaišyti kelis šaukštus obuolių tyrės – ji natūraliai sutirštins.
5. Konservavimas
- Paruoštą uogienę pilame į sterilizuotus stiklainius.
- Jei naudojame medų – jį dedame tik atvėsus uogienei, kad neprarastų savo savybių.
- Sandariai užsukame, apverčiame stiklainius dangteliais žemyn ir paliekame atvėsti.
6. Laikymas
- Geriausia laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.
- Atidarius stiklainį, sunaudoti per kelias savaites.
Patiekimo idėjos ir liaudiški patarimai
Kriaušių uogienė be cukraus yra tikras lobis – ji lengvesnė, natūralesnė ir puikiai tinka įvairiems patiekalams. Kaime tokia uogienė būdavo vadinama „vaikiška“, nes ją drąsiai galėdavo valgyti ir mažiausi šeimos nariai.
Patiekimo idėjos
- Ant duonos riekės – klasika, kuri niekada nepabosta. Jei užsitepsi ant šiltos naminės duonos su sviestu – burnoje tirpsta.
- Prie blynų – bulviniai, lietiniai ar varškėčiai su šia uogiene tampa tikra šventė.
- Į košes ar jogurtą – šaukštas uogienės praturtina pusryčius natūraliu saldumu.
- Kepiniams – pyragams, bandelėms ar sausainiams galima naudoti kaip įdarą.
- Su sūriais – švelnus kriaušių saldumas labai dera prie varškės sūrio ar net brandintų kietųjų sūrių.
Liaudiški patarimai
- Jei kriaušės nelabai saldžios, datules pakeisk razinomis – jos duoda natūralų saldumą.
- Įdėjus citrinos žievelės, uogienė ne tik skanesnė, bet ir ilgiau išsilaiko.
- Jei masė gavosi per skysta – pavirk dar šiek tiek ant labai lėtos ugnies, neskubėdamas.
- O jei per tiršta – įpilk šlakelį obuolių sulčių, jos natūraliai praskies ir suteiks rūgštelės.
- Močiutės patarimas: „Stiklainį atidarysi – pirmą šaukštą suvalgyk tuoj pat, kad uogienė ilgiau nestovėtų viena.“
