Kai tik pradeda kristi pirmieji geltoni lapai, man visada norisi užuosti verdančių kriaušių aromatą virtuvėje. Pamenu, dar vaikystėje močiutė visada sakydavo: „Kriaušės – tai rudens cukrus, tik be kaltės“. Jos tyrė būdavo tokia kvapni, kad net be cukraus atrodydavo kaip desertas. Ir šiandien aš verdu kriaušių tyrę taip pat – be jokių priedų, be konservantų, tik iš pačių vaisių saldumo. Tokia tyrė žiemą tampa tikru išsigelbėjimu – tinka prie blynų, košių ar tiesiog šaukštu suvalgyti, kai norisi kažko natūralaus ir šilto.
| Maistinė vertė (100 g kriaušių tyrės) | |
|---|---|
| Energija | 65 kcal |
| Angliavandeniai | 16 g |
| Cukrūs (natūralūs vaisių) | 12 g |
| Baltymai | 0,4 g |
| Riebalai | 0,2 g |
| Skaidulos | 2,2 g |
| Vitaminas C | 5 mg |
| Kalis | 120 mg |
Ingredientai:
• 3 kg prinokusių kriaušių (geriausia ‘Conference’, ‘Williams’ ar ‘Klapp’)
• 100 ml vandens (kad vaisiai neprisviltų)
• 1 šaukštelio citrinos sulčių (padeda išlaikyti šviesią spalvą)
Pagal poreikį:
• 1 šaukštelio medaus (jei kriaušės rūgštesnės)
• Žiupsnelio cinamono ar vanilinio cukraus – kvapui ir šilumai
Paruošimo eiga:
• Kriaušes nuplaunu, nulupu, jei oda kietoka, ir išimu sėklas bei kietą vidurį.
• Supjaustau vaisius nedideliais gabalėliais, kad greičiau suminkštėtų.
• Į storadugnį puodą įpilu vandens šlakelį, sudedu kriaušes ir uždengusi kaitinu ant mažos ugnies, kol jos suminkštėja.
• Kai vaisiai pradeda leisti sultis, sutrinu elektriniu trintuvu iki vientisos masės.
• Jei noriu ypatingai švelnios konsistencijos – perkošiu per sietelį.
• Galiausiai paragauju – jei kriaušės rūgščios, įdedu šaukštelį medaus, o jei norisi jaukumo – žiupsnelį cinamono.
Kvapas tuo metu toks, kad atrodo, lyg virtuvėje būtų įsikūręs visas ruduo – šiltas, kvapnus ir saldus. Tokia tyrė, ką tik nukelta nuo viryklės, pati prašosi būti paragauta. Aš visada leidžiu jai šiek tiek atvėsti, o tada pilu į mažus stiklainius – tarsi užrakinčiau vasaros prisiminimą žiemos vakarams.
Kai žvarbiu metu atsidarau vieną stiklainį, užtenka vos šaukštelio – iš karto kvepia sode, nokstančiomis kriaušėmis ir ramybe. Tai ir yra didžiausias šio paprasto recepto stebuklas: be cukraus, be triukų, tik tikras vaisių saldumas ir prisiminimų šiluma.
