Krapai laikomi vienu lengviausiai auginamų prieskoninių augalų, tačiau praktikoje daugelis daržininkų susiduria su netikėtomis problemomis. Vieniems krapai sudygsta labai retai, kitiems greitai perauga į žiedynus, o dar kiti pastebi silpną aromatą ir menką lapų kiekį. Dažniausiai taip nutinka ne dėl oro sąlygų ar sėklų kokybės, o dėl sodinimo ir priežiūros klaidų, kurios kartojamos metai iš metų.
Krapai yra jautresni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jų augimą stipriai veikia dirvožemio struktūra, drėgmė, sėjos gylis, šviesa ir net tai, kada ir kaip dažnai jie sėjami. Net nedidelės klaidos gali lemti, kad augalas vietoje vešlių lapų skirs visą energiją žydėjimui arba iš viso nesudygs.
| Krapų auginimo charakteristikos | |
|---|---|
| Augalas | Krapai (Anethum graveolens) |
| Auginimo tipas | Vienmetis prieskoninis augalas |
| Dygimo laikas | 7–14 dienų (priklausomai nuo temperatūros) |
| Optimalus sėjos gylis | 1–1,5 cm |
| Šviesos poreikis | Saulėta vieta arba lengvas pusiau pavėsis |
| Skynimo pradžia | Po 4–6 savaičių nuo sudygimo |
| Dažniausiai pasitaikančios klaidos | |
|---|---|
| Per gili sėja | Sėklos dygsta lėtai arba visai nesudygsta |
| Sėjimas į šaltą dirvą | Dygimas užsitęsia iki 2–3 savaičių |
| Netolygi drėgmė | Daigai sudygsta „lopais“ |
| Per tankus pasėlis | Krapai greitai ištįsta ir pradeda žydėti |
| Pertręšimas azotu | Silpnesnis aromatas, greitas peraugimas |
| Per retas skynimas | Augalas greičiau pereina į žydėjimo fazę |
Per ankstyva arba per vėlyva sėja – viena dažniausių klaidų
Sėja į per šaltą dirvą
Viena dažniausių klaidų – krapų sėjimas per anksti, kai dirva dar nėra pakankamai įšilusi. Nors krapai laikomi pakankamai atspariais šalčiui, jų sėkloms sudygti reikia stabilios, ne žemesnės nei 5–7 °C dirvos temperatūros. Jei sėklos pasėjamos į per šaltą ir drėgną dirvą, jos ilgai nedygsta, gali pradėti pūti arba sudygti labai netolygiai.
Praktiškai tai dažnai atrodo taip: sėklos pasėtos, bet po dviejų ar net trijų savaičių daigų vis dar nėra. Tuo metu dirvoje jau pradeda konkuruoti piktžolės, o pats sėjos plotas tampa sunkiai prižiūrimas.
Pavėluota sėja ir greitas žydėjimas
Kita dažna klaida – per vėlyva sėja, ypač vasaros pradžioje ar viduryje. Kai krapai sėjami jau į šiltą, sausą dirvą ir ilgos dienos sąlygomis, augalas labai greitai pereina į žydėjimo fazę. Tokiu atveju jis išaugina mažai lapų, greitai suformuoja stiebą ir žiedyną, o žaliosios masės derlius būna menkas.
Tai ypač aktualu tiems, kurie nori krapų lapų, o ne sėklų. Krapai yra ilgadieniai augalai, todėl kuo ilgesnė diena ir aukštesnė temperatūra, tuo greičiau jie „perauga“.
Kaip pasirinkti tinkamą sėjos laiką
Optimalus krapų sėjos laikas yra ankstyvas pavasaris, kai dirva jau pradžiūvusi, bet dar neišdžiūvusi, arba vasaros pabaiga. Pavasarį pasėti krapai auga lėčiau, bet suformuoja daugiau lapų. Vasaros pabaigoje sėti krapai taip pat rečiau žydi, nes dienos trumpėja, o temperatūra tampa švelnesnė.
Norint nuolat turėti šviežių krapų, geriausia juos sėti keliais etapais kas 2–3 savaites. Taip išvengiama situacijos, kai visi krapai vienu metu perauga arba sunyksta.
Per gili arba per tanki sėja – kodėl krapai sudygsta silpnai
Per giliai pasėtos sėklos
Krapų sėklos yra smulkios, todėl viena dažniausių klaidų – jų įterpimas per giliai. Pasėtos giliau nei 2–3 cm, sėklos dažnai neturi pakankamai energijos prasikalti į paviršių. Tokiu atveju dygimas būna lėtas, netolygus arba iš viso neįvyksta. Daržininkams tai atrodo kaip „blogos sėklos“, nors reali problema slypi sėjos gylyje.
Tinkamiausia krapų sėjos gylio riba yra apie 1–1,5 cm. Lengvoje, purioje dirvoje sėklas galima berti kiek sekliau, o sunkesnėje – vos šiek tiek giliau, bet visada svarbu, kad dirva virš sėklų nebūtų suslėgta.
Per tanki sėja ir augalų konkurencija
Kita dažna klaida – per tanki sėja. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška pasėti daugiau sėklų, kad „tikrai sudygtų“, tačiau realybėje tai sukelia stiprią konkurenciją tarp augalų. Tankiai sudygę krapai stiebiasi į viršų, tampa silpni, ploni, greičiau pereina į žydėjimą ir suformuoja mažai aromatingų lapų.
Per tankiai augantys krapai taip pat prasčiau vėdinasi, todėl drėgnesnėmis sąlygomis didėja grybelinių ligų rizika. Be to, tokį pasėlį sunkiau laistyti ir ravėti.
Kaip išvengti šios klaidos
Sėjant krapus eilutėmis, tarp eilučių rekomenduojama palikti apie 15–20 cm tarpus. Pačias sėklas reikėtų berti saikingai, o sudygus daigams – jei reikia, šiek tiek praretinti. Retesni augalai suformuoja stipresnius stiebus, platesnius lapus ir išlieka produktyvūs ilgesnį laiką.
Tinkamas sėjos gylis ir atstumai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik dygimą, bet ir viso sezono derliaus kokybę.
Netinkama vieta ir dirvožemis – klaida, kurią daro net patyrę daržininkai
Per mažai saulės ir netinkama kaimynystė
Krapai geriausiai auga saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje. Viena dažna klaida – jų sėjimas ten, kur didžiąją dienos dalį vyrauja pavėsis, pavyzdžiui, šalia aukštų daržovių, tvorų ar pastatų. Tokiose vietose krapai ištįsta, jų lapai būna šviesesni, o aromatas silpnesnis.
Svarbi ir augalų kaimynystė. Jei krapai auginami labai arti stipriai augančių kultūrų, tokių kaip moliūgai ar bulvės, jie gali būti „užgožti“ tiek šviesos, tiek maisto medžiagų prasme. Tai lemia lėtesnį augimą ir greitesnį perėjimą į žydėjimą.
Per sunki arba per skurdi dirva
Kita dažna klaida – krapų sėjimas į netinkamos struktūros dirvą. Per sunki, molinga dirva blogai praleidžia orą ir vandenį, todėl sėklos gali pūti, o šaknys vystosi silpnai. Tuo tarpu labai smėlinga, nederlinga dirva greitai išdžiūsta ir neužtikrina pakankamo maistinių medžiagų kiekio.
Krapams labiausiai tinka vidutinio sunkumo, puri, humusinga dirva, kuri gerai sulaiko drėgmę, bet neužmirksta. Jei dirva skurdi, krapai sudygsta, bet formuoja mažai lapų ir greitai silpsta.
Kaip paruošti tinkamą vietą
Prieš sėją dirvą verta supurenti, pašalinti akmenis ir piktžolių šaknis. Jei dirva sunki, ją galima pagerinti įterpiant komposto ar smėlio. Skurdžiai dirvai tinka brandus kompostas arba gerai perpuvęs mėšlas, tačiau svarbu nepertręšti, nes per didelis azoto kiekis gali skatinti lapų augimą augalo sveikatos sąskaita.
Netinkamas laistymas – per daug arba per mažai vandens
Drėgmės trūkumas dygimo metu
Krapų sėkloms sudygti būtina pastovi, bet saikinga drėgmė. Viena dažna klaida – pasėti krapus ir palikti dirvą išdžiūti. Jei viršutinis dirvos sluoksnis greitai perdžiūsta, sėklos gali sudygti tik dalinai arba visai nepasiekti paviršiaus. Tokiu atveju dygimas būna netolygus, o daigai silpni.
Ypač svarbu palaikyti drėgmę pirmąsias 7–10 dienų po sėjos. Šiuo laikotarpiu dirva turi būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi.
Perlaistymas ir šaknų problemos
Kita klaida – per dažnas ar per gausus laistymas. Krapai nemėgsta užmirkusios dirvos. Jei vanduo kaupiasi dirvoje, šaknys ima dusti, augalas lėtina augimą, lapai gali pradėti gelsti, o kartais išsivysto ir grybelinės ligos. Perlaistyti krapai dažnai atrodo „gležni“, jų stiebai tampa minkšti, o augalas praranda atsparumą.
Perlaistymas ypač pavojingas sunkesnėse, molingose dirvose, kur vanduo ilgiau užsilaiko.
Kaip laistyti teisingai
Geriausia krapus laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Vasaros metu laistyti rekomenduojama ryte arba vakare, vengiant karščiausių dienos valandų. Dirvos paviršių galima mulčiuoti plonu organinės medžiagos sluoksniu – tai padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina laistymo poreikį.
Subalansuotas laistymas leidžia krapams augti tolygiai, formuoti vešlią lapiją ir išlaikyti stiprų aromatą.
Pertręšimas ir netinkamos trąšos – daugiau ne visada reiškia geriau
Per didelis azoto kiekis
Viena dažniausių klaidų auginant krapus – per gausus tręšimas, ypač azotinėmis trąšomis. Nors azotas skatina lapų augimą, jo perteklius lemia, kad krapai tampa pernelyg vešlūs, bet silpni. Tokie augalai turi minkštus stiebus, prastesnį aromatą ir yra jautresni ligoms bei kenkėjams.
Be to, per didelis azoto kiekis gali paskatinti greitesnį žydėjimą, ypač esant šiltam orui. Tokiu atveju krapai greitai „iššauna“ į žiedus ir lapų derlius smarkiai sumažėja.
Šviežio mėšlo naudojimas
Dar viena rimta klaida – krapų sėjimas į dirvą, ką tik patręštą šviežiu mėšlu. Šviežias mėšlas ne tik per daug prisotina dirvą azotu, bet ir gali „nudeginti“ jaunas šaknis. Be to, tokioje dirvoje dažnai būna daug piktžolių sėklų ir patogenų.
Krapams tinka tik gerai perpuvęs mėšlas arba brandus kompostas, įterptas į dirvą iš anksto, dar prieš sėją.
Kada trąšų visai nereikia
Jei dirva derlinga ir prieš tai buvo augintos tręštos daržovės, papildomas tręšimas krapams dažnai visai nereikalingas. Krapai nėra labai reiklus augalas, todėl daugeliu atvejų jiems pakanka dirvoje esančių maistinių medžiagų.
Jei pastebima, kad krapai auga lėtai ir lapai blyškūs, galima naudoti silpną organinių trąšų tirpalą, tačiau tai reikėtų daryti saikingai ir tik tada, kai iš tiesų matomas trūkumas.
Retas derliaus nuėmimas – kodėl krapai greičiau perauga
Kodėl neskynimas skatina žydėjimą
Dar viena dažna, bet dažnai neįvertinama klaida – per retas krapų skynimas. Jei krapai paliekami augti be reguliaraus lapų nupjovimo, augalas labai greitai pereina į kitą biologinę fazę – žydėjimą. Tai natūralus procesas: pasiekęs tam tikrą dydį ir nepatirdamas „apkrovos“, krapas visą energiją nukreipia nebe lapams, o sėklų formavimui.
Tokiu atveju stiebas greitai ištįsta, lapai tampa smulkesni, praranda intensyvų aromatą, o pats augalas praktiškai nebetinkamas kaip žalumynas.
Kaip teisingai skinti krapus
Norint, kad krapai kuo ilgiau išliktų lapinėje stadijoje, juos reikia skinti reguliariai ir saikingai. Geriausia pradėti skynimą, kai augalai pasiekia apie 15–20 cm aukštį. Nupjaunant viršutinius lapus ar ūglius, augalas skatinamas šakotis ir formuoti naują lapiją.
Svarbu nepašalinti viso augalo iš karto. Jei krapas nupjaunamas prie pat žemės, jis nebeatsistato. Geriausia palikti apatinę dalį, kad augalas galėtų toliau augti.
Skynimo dažnis ir laikas
Optimalu krapus skinti kas kelias dienas arba bent kartą per savaitę, priklausomai nuo augimo tempo. Reguliarus skynimas:
- sulėtina žydėjimą,
- skatina tankesnę lapiją,
- pagerina aromatą,
- prailgina derliaus laikotarpį.
Skinti geriausia ryte arba vakare, kai augalai yra prisotinti drėgmės ir eterinių aliejų. Tai leidžia išsaugoti stipresnį skonį ir kvapą.
