Agurkus auginu jau ne vieną dešimtmetį, ir beveik kasmet sulaukiu klausimo – kodėl pradeda gelsti lapai? Kartais užtenka nedidelės klaidelės laistant ar tręšiant, o kartais tai – rimta liga, kuri grasina visam derliui. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius požymius ir nesumaišyti natūralaus senėjimo su liga.
Lapų geltonavimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Pagrindines priežastis išskirčiau į dvi grupes – neinfekcines (augalo priežiūros klaidos, aplinka) ir infekcines (grybinės ar bakterinės ligos).
Neinfekcinės priežastys
Dažniausiai pradžioje kaltas būname mes patys, sodininkai. Štai keletas tipinių priežasčių, kurias pats ne kartą esu pastebėjęs:
- Maistinių medžiagų trūkumas
Kai trūksta azoto, lapai ima šviesėti, vėliau pagelsta. Trūkstant kalio – lapų kraštai ruduoja ir džiūsta. Fosforo stoka dažnai pasireiškia tamsesne spalva, o vėliau – blyškėjimu.
Man pačiam yra buvę, kad skubėdamas tręšti tik organinėmis trąšomis, pamiršau papildomą kalį, ir agurkai labai greitai parodė nepasitenkinimą. - Laistymo klaidos
Perlaistymas arba vandens trūkumas – abi klaidos atsiliepia lapams. Jei žemė nuolat permirkusi, šaknys dūsta, ir lapai pradeda gelsti nuo apačios. Jei nuolat trūksta drėgmės – lapai gelsta ir susisuka. - Temperatūros svyravimai
Agurkai labai jautrūs šalnoms ir šaltoms naktims. Net trumpas atvėsimas gali palikti pėdsaką – lapai pagelsta, tampa dėmėti. - Natūralus augalo senėjimas
Sezono pabaigoje senesni lapai visada pradeda gelsti. Tai visiškai natūralu – augalas energiją nukreipia į vaisių brandinimą.
Infekcinės priežastys – ligos
Kai matau, kad priežiūros klaidų nepadariau, o lapai vis tiek gelsta, pradedu įtarti ligas. Iš savo patirties paminėsiu dažniausiai pasitaikančias:
- Miltligė – ant lapų atsiranda baltos apnašos, vėliau jie pagelsta, susiraukšlėja.
- Netikroji miltligė (peronosporozė) – iš pradžių geltonos kampuotos dėmės tarp gyslų, vėliau lapai ruduoja ir džiūsta.
- Bakterinė dėmėtligė – matosi tamsios dėmės, apsuptos geltonumo. Lapai pamažu nyksta.
- Šaknų puvinys – kai pažeidžiamos šaknys, augalas negauna maisto, todėl viršūnės ir lapai pradeda gelsti net jei dirva drėgna.
Visos šios ligos yra pavojingos, nes greitai plinta, ypač šiltnamyje, kur daug drėgmės ir šilumos.
Ką daryti, jei agurkų lapai gelsta?
Iš praktikos galiu pasakyti: nereikia iškart panikuoti. Pirmiausia diagnozuojame priežastį. Jei tai maisto trūkumas – pataisome tręšimą. Jei ligos – imamės apsaugos priemonių.
Pagrindiniai veiksmai:
- Jei trūksta azoto – patręšti azoto trąšomis arba praskiesta srutomis.
- Jei trūksta kalio – tinka pelenai arba kalio sulfatas.
- Jei matosi ligos požymiai – nuskabau pažeistus lapus, kad neužkrėstų kitų.
- Esant miltligei – labai padeda purškimas išrūgomis ar sodos tirpalu.
- Peronosporozės atveju – naudoju vario preparatus (tiksa saikingai ir laikantis instrukcijų).
- Jei šaknų puvinys – reikia reguliuoti laistymą, dažnai tokie augalai nebeišgelbėjami, bet galima apsaugoti dar sveikus.
Agurkų lapų geltonavimo priežastys ir sprendimai
| Dažniausios geltonavimo priežastys | |
|---|---|
| Azoto trūkumas | Lapai šviesėja nuo apačios, vėliau pagelsta visas krūmas. |
| Kalis | Kraštai ruduoja, lapai pradeda džiūti nuo pakraščių. |
| Perlaistymas | Lapai gelsta nuo apačios, šaknys ima pūti. |
| Drėgmės stoka | Lapai vysta, gelsta, susisuka. |
| Temperatūros svyravimai | Staiga atvėsus nakčiai, atsiranda dėmės ir pageltimai. |
| Miltligė | Baltos apnašos, vėliau lapai gelsta, džiūsta. |
| Netikroji miltligė | Kampuotos dėmės tarp gyslų, lapai greitai nyksta. |
| Bakterinė dėmėtligė | Rudos dėmės su geltonais pakraščiais. |
| Šaknų puvinys | Lapai gelsta, nors dirva drėgna, augalas vysta. |
| Pagrindiniai sprendimo būdai | |
|---|---|
| Azoto trūkumas | Tręšti azoto trąšomis (amonio salietra, karbamidas) arba srutomis. |
| Kalis | Papildyti pelenais arba kalio sulfatu. |
| Perlaistymas | Retinti laistymą, gerinti dirvos aeraciją. |
| Drėgmės stoka | Laistyti reguliariai, vengti perdžiūvimo. |
| Temperatūra | Apsaugoti nuo šalnų, uždengti plėvele ar agroplėve. |
| Miltligė | Purškiama išrūgomis, sodos tirpalu, prireikus – fungicidais. |
| Netikroji miltligė | Vario preparatai, atsparių veislių auginimas. |
| Bakterinė dėmėtligė | Pašalinti pažeistus lapus, naudoti vario preparatus. |
| Šaknų puvinys | Laistyti saikingai, naudoti biologinius preparatus, dezinfekuoti dirvą. |
Natūralių ir cheminių priemonių naudojimas
Auginant agurkus, svarbiausia rasti balansą. Vien tik natūralios priemonės ne visada padės, ypač jei liga įsisiautėja. Bet ir cheminiai purškimai nėra panacėja – jie gali pakenkti dirvos mikroflorai, o kartais net ir patiems vaisiams, jei naudojami netinkamu metu.
Todėl dažniausiai aš pats taikau kombinuotą metodą: pradedu nuo natūralių priemonių, o jei jos nebepadeda – pereinu prie cheminių, bet tik kraštutiniu atveju.
- Išrūgos – stiprina lapus, sukuria rūgštesnę aplinką, kurioje grybeliai sunkiai dauginasi.
- Sodos tirpalas – veiksmingas prieš miltligę, paprastas ir pigus būdas.
- Pelenai – ne tik maitina kaliu, bet ir padeda kovoti su grybeliais.
- Česnako ar svogūnų nuovirai – atbaido bakterijas, stiprina augalus.
- Prevencija – reguliarus lapų pašalinimas ir vėdinimas šiltnamyje – pats geriausias „vaistas“.
- Vario preparatai (bordo mišinys, vario oksichloridas) – labai veiksmingi prieš grybelines ligas, bet naudoti reikia atsargiai, kad neperdozuotumėte.
- Sisteminių fungicidų veikimas greitas – jie „sustabdo“ ligą net ir pažengusioje stadijoje.
- Tinka tada, kai liga jau išplitusi ir natūralios priemonės nebeveiksmingos.
- Naudojant pagal instrukciją, galima apsaugoti augalus visam sezonui.
- Reikia laikytis laukimo terminų, kad vaisiai būtų saugūs vartoti.
Agurkų lapų geltonavimo kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Prevencija | ✓Pasirinkite atsparias ligoms veisles, dezinfekuokite dirvą | ✓Prieš sodinimą įterpkite organinių trąšų ir pelenų | ||||||||||
| Stebėjimas | ✓Jauni daigai jautrūs šalnoms – dengti agroplėvele | ✓Birželį pradeda pasireikšti pirmieji ligų simptomai | ✓Liepa – didžiausia rizika lapų geltonavimui, stebėti kasdien | ✓Rugpjūtį stiprėja miltligė, pašalinti pirmus pažeistus lapus | ||||||||
| Purškimai | ✓Pirmas profilaktinis purškimas išrūgomis ar sodos tirpalu | ✓Antras purškimas – palaikyti apsaugą nuo miltligės | ✓Jei atsiranda dėmės, naudoti vario preparatus | ✓Prireikus – pakartoti apsaugą, bet vengti chemijos derliaus metu | ||||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Reguliarus skynimas skatina naujų vaisių augimą | ✓Nuskinti vaisiai – augalas mažiau išsenka, lapai ilgiau žaliuoja | ✓Rugpjūčio pabaigoje galima papildyti kaliu, kad lapai neišsektų |
