Kanos – vieni iš įspūdingiausių dekoratyvinių augalų, pasižymintys dideliais lapais ir ryškiais, egzotiškais žiedais. Tačiau, priešingai nei daugelis daugiamečių augalų, jos nėra atsparios mūsų klimato žiemoms. Norint, kad kanos vėl džiugintų vasarą, būtina tinkamai pasirūpinti jų gumbais. Netinkamai laikomi gumbai dažnai pradeda pūti, išdžiūsta arba pavasarį visai nesudyla.
Kodėl kanų gumbai jautrūs šalčiui?
Tropinė kilmė. Kanos kilusios iš Pietų ir Centrinės Amerikos, kur žiemos beveik nebūna. Todėl jų gumbai neturi natūralaus prisitaikymo prie įšalo.
Dirvos temperatūra. Jei gumbai paliekami žemėje, jau –2…–3 °C šaltis juos stipriai pažeidžia. Net ir su stora mulčio danga jie neišgyvena lietuviškų žiemų.
Drėgmės perteklius. Rudenį dirvoje dažnai būna daug drėgmės. Neiškasti gumbai pradeda pūti, o žiemą, užšalus dirvai, procesas tik paspartėja.
Ilgalaikio laikymo ypatumai. Net iškasti gumbai yra jautrūs: per daug sausai laikant – jie sudžiūva, per drėgnai – supūva. Todėl svarbu parinkti tinkamą balansą.
Kaip paruošti kanų gumbus žiemai?
1. Gumbų kasimas.
Po pirmųjų šalnų, kai kanų lapai pradeda juoduoti, gumbai jau pasiruošę žiemojimui. Svarbu neskubėti jų kasti per anksti – geriau palaukti, kol viršutinė dalis visiškai nušąla, nes tuo metu maisto medžiagos persikelia į gumbus. Kasant reikia būti atsargiems, kad jų nepažeistume.
2. Viršūnių pašalinimas.
Stiebai nukerpami 10–15 cm aukštyje nuo žemės. Paliekami trumpi kelmeliai padeda išvengti infekcijos patekimo į gumbą.
3. Džiovinimas.
Iškastus gumbus reikia palikti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje 2–3 dienoms, kad nudžiūtų dirvos likučiai ir paviršius. Tai sumažina puvimo riziką.
4. Valymas.
Po džiovinimo nuo gumbų atsargiai nuvaloma žemė. Reikėtų vengti stipraus plovimo vandeniu, nes drėgmė gali paskatinti puvinius. Jei gumbas atrodo pažeistas, tokią dalį geriau pašalinti aštriu peiliu ir pjūvį apibarstyti medžio pelenais arba aktyvuota anglimi.
5. Dezinfekcija (nebūtina, bet rekomenduojama).
Gumbus galima trumpai pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale arba apibarstyti fungicidais. Tai ypač naudinga, jei pastebėta grybinės ligos požymių.
6. Paruošimas laikymui.
Kai gumbai švarūs ir apdžiūvę, juos galima sudėti į dėžes su smėliu, durpėmis ar pjuvenomis. Svarbiausia – kad medžiaga būtų sausa ir sugerianti drėgmės perteklių.
Kaip laikyti kanų gumbus per žiemą?
Laikymo temperatūra. Kanų gumbams tinkamiausia temperatūra yra +5…+8 °C. Žemesnėje nei +2 °C jie gali sušalti, o aukštesnėje nei +10 °C – pradeda per anksti dygti.
Patalpos parinkimas. Idealiai tinka rūsys, vėsus sandėliukas ar garažas, kuriame nėra didelių temperatūros svyravimų. Svarbiausia – patalpa turi būti sausa ir gerai vėdinama, nes drėgnas oras skatina puvimą.
Laikymo būdas.
- Gumbus geriausia laikyti dėžėse ar plastikiniuose konteineriuose su skylutėmis vėdinimui.
- Juos galima užberti sausu smėliu, pjuvenomis ar durpėmis, kad išliktų optimali drėgmė.
- Svarbu, kad gumbai nesiliestų tarpusavyje – taip išvengiama greito infekcijos plitimo, jei vienas supūtų.
Periodinė priežiūra. Kartą per mėnesį gumbus reikia apžiūrėti. Jei kuris nors pradeda pūti – iš karto pašalinti, kad nepaveiktų kitų. Jei laikymo terpė atrodo per sausa, ją galima minimaliai sudrėkinti, tačiau jokiu būdu neužlieti.
Šviesa. Gumbus laikyti reikia visiškoje tamsoje arba prietemoje. Šviesa gali paskatinti priešlaikinį dygimą.
Vėdinimas. Jei laikote uždengtuose induose, būtina bent kartą per kelias savaites juos pravėdinti, kad nesusidarytų kondensatas.
Dažniausios klaidos laikant kanų gumbus žiemą
| Klaida | Kodėl pavojinga? |
|---|---|
| Gumbai paliekami žemėje per žiemą | Jau esant –2…–3 °C jie sušąla ir žūsta. |
| Laikomi per šiltoje patalpoje | Gumbai pradeda dygti per anksti, išsenka jų maisto medžiagos. |
| Per didelė drėgmė | Skatina puvinio ir grybelinių ligų plitimą. |
| Per sausa laikymo aplinka | Gumbai išdžiūsta ir pavasarį nesudyla. |
| Neapžiūrimi žiemos metu | Vienas supuvęs gumbas gali užkrėsti visus kitus. |
| Laikomi šviesoje | Šviesa skatina priešlaikinį dygimą. |
Priežiūra po žiemos – kada ir kaip sodinti kanas iš gumbų
Išnešimas iš laikymo vietos.
Balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, kai dirva pradeda šilti, gumbus galima ištraukti iš žiemojimo vietos. Jei pavasaris ankstyvas ir šiltas, šį darbą galima atlikti kiek anksčiau, tačiau būtina vengti šalnų rizikos.
Gumbų apžiūra.
Prieš sodinant būtina kruopščiai peržiūrėti gumbus. Jei yra apdžiūvusių ar pažeistų vietų, jas reikia pašalinti aštriu peiliu, o pjūvius apibarstyti pelenais arba aktyvuota anglimi.
Priešdaiginimas.
Norint sulaukti ankstesnio žydėjimo, gumbus galima pradėti daiginti dar patalpose – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Juos sodina į vazonus su lengvu durpių ir smėlio mišiniu, palaiko šviesioje, +15…+18 °C patalpoje. Tokiu būdu daigai sutvirtėja iki perkėlimo į lauką.
Sodinimas į lauką.
Kanos sodinamos tik tuomet, kai praeina vėlyvųjų šalnų pavojus – dažniausiai gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Dirva turi būti gili, derlinga ir gerai drenuota. Sodinimo gylis – apie 10–15 cm, atstumas tarp augalų – 40–60 cm.
Tręšimas po pasodinimo.
Pirmosiomis savaitėmis kanoms reikalingas papildomas maistas – galima įterpti komposto ar specialių trąšų žydintiems augalams. Tai padės joms greičiau atsigauti po ramybės periodo ir sparčiau augti.
