Hortenzijos – vienos populiariausių sodo gėlių, žavinčios savo gausiais ir ilgai išliekančiais žiedynais. Tačiau norint, kad jos kasmet žydėtų gausiai ir išlaikytų tvarkingą formą, labai svarbu tinkamai genėti. Skirtingos hortenzijų rūšys reikalauja skirtingo požiūrio – vienos formuoja žiedus ant senų ūglių, kitos – ant naujų, todėl genėjimo laikas ir būdas gali lemti ne tik augalo grožį, bet ir žydėjimo sėkmę.
Hortenzijų charakteristikos
| Hortenzijų savybės | |
|---|---|
| Lotyniškas pavadinimas | Hydrangea spp. |
| Šeima | Hydrangeaceae |
| Aukštis | 0,5–3 m (priklausomai nuo rūšies) |
| Žydėjimo metas | Birželis – rugsėjis |
| Žiedų spalvos | Balta, rožinė, mėlyna, violetinė |
| Dirvožemio poreikiai | Drėgnas, derlingas, silpnai rūgštus |
| Ilgaamžiškumas | 20–30 metų tinkamai prižiūrint |
Hortenzijų rūšys ir jų genėjimo skirtumai
Hortenzijų pasaulis įvairus, o kiekviena rūšis reikalauja specifinio požiūrio į genėjimą. Vienos žydi ant senų ūglių, todėl jų nereikėtų smarkiai trumpinti pavasarį, kitos – ant naujų, tad genėjimas yra būtina gausaus žydėjimo sąlyga.
Didžialapė hortenzija
Tai labiausiai vertinama dėl didelių rutuliškų žiedynų. Ji žydi ant praėjusių metų ūglių, todėl pavasarį genėti reikia labai atsargiai – tik pašalinti nužydėjusius žiedynus ir nudžiūvusias šakeles. Stiprus genėjimas gali atimti visą žydėjimą kitam sezonui.
Šluotelinė hortenzija
Ši rūšis žydi ant naujų ūglių, todėl ją galima drąsiai genėti pavasarį. Palikus 3–5 stiprius pumpurus ant kiekvieno stiebo, augalas formuoja gausius, didelius žiedynus. Kuo stipriau nupjauname senus stiebus, tuo galingiau atželia nauji.
Medlievinė hortenzija
Dar viena rūšis, kurios žiedynai susiformuoja ant naujų ūglių. Ji mėgsta stipresnį genėjimą – galima drąsiai trumpinti iki 20–30 cm nuo žemės, taip išaugins didesnius žiedynus, pavyzdžiui, populiariosios veislės ‘Annabelle’.
Šliaužianti hortenzija
Tai vijoklinė rūšis, kuri auga lėčiau, bet tampa įspūdinga sienų ar tvorų puošmena. Genima minimaliai – tik siekiant suvaldyti augimo kryptį ir pašalinti pažeistus ar per tankius ūglius.
Ąžuolalapė hortenzija
Lietuvoje retesnė, bet labai dekoratyvi. Žydi ant senų ūglių, todėl ją reikia genėti tik minimaliai, daugiausia sanitariniais tikslais.
Kada genėti hortenzijas?
| Sezonas | Rūšis | Genėjimo ypatumai |
|---|---|---|
| Pavasaris (kovas–balandis) |
Šluotelinė, medlievinė | Trumpinti iki 2–3 pumpurų, pašalinti silpnus stiebus. Skatina naujų ūglių augimą ir gausų žydėjimą. |
| Vasara (birželis–rugpjūtis) |
Didžialapė | Nukirpti nužydėjusius žiedynus iškart po žydėjimo, kad suspėtų formuoti pumpurus kitam sezonui. |
| Ruduo (rugsėjis–spalis) |
Visos rūšys | Minimalus genėjimas: pašalinti pažeistas, per ilgas šakas, nužydėjusius žiedynus, jei bijoma sniego žalos. |
| Žiema (lapkritis–vasaris) |
Visos rūšys | Genėti nerekomenduojama. Išimtis – tik pašalinti nulūžusias ar sniego pažeistas šakas. |
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
Genint hortenzijas svarbiausia suprasti, kad kiekviena rūšis elgiasi skirtingai. Todėl pirmiausia reikia identifikuoti augalo rūšį, o tik tada imtis žirklių.
Įrankiai. Genėjimui naudokite aštrias ir švarias sodo žirkles. Bukos žirklės pažeidžia stiebus, o nešvarūs įrankiai gali pernešti ligas. Storesniems stiebams pravers mažas sekatorius ar net pjūklelis.
Krūmo formavimas. Šluotelinę ir medlievinę hortenziją verta genėti taip, kad krūmas būtų atviras viduryje – tai užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir mažina grybelinių ligų riziką. Didžialapės hortenzijos genimos minimaliai, paliekant kuo daugiau sveikų pernykščių ūglių.
Genėjimo aukštis. Pavasarį patrumpinus šluotelinę hortenziją iki 2–3 pumpurų, užtikriname, kad nauji ūgliai bus stiprūs ir suformuos didelius žiedynus. Jei patrumpinsime tik šiek tiek, žiedynų bus daugiau, bet jie bus mažesni.
Tręšimas po genėjimo. Po genėjimo verta patręšti kompleksinėmis hortenzijoms skirtomis trąšomis arba kompostu – tai padeda augalui greičiau atsigauti.
Dažniausios klaidos
- Per stiprus didžialapės hortenzijos genėjimas. Tokiu atveju augalas kitą sezoną gali visai nežydėti, nes žiedpumpuriai formuojasi ant senų ūglių.
- Vėlyvas genėjimas pavasarį. Jei pumpurai jau išbrinkę, nupjovus šaką augalas patiria stresą, o žydėjimas nusilpsta.
- Nešvarūs įrankiai. Tai gali sukelti stiebo infekcijas ir ligas.
- Žiemos genėjimas. Net ir pažeistas šakas geriau pašalinti ankstyvą pavasarį, nebent jos kelia grėsmę visam augalui.
- Per tankus krūmas. Nepašalinus silpnų ar kryžiuotai augančių šakų, hortenzija tampa mažiau atspari ligoms, žiedai smulkesni.
Hortenzijų priežiūra po genėjimo
Genėjimas hortenzijoms yra tarsi atsinaujinimo procesas, todėl po jo augalui būtina tinkama priežiūra.
Laistymas. Hortenzijos mėgsta drėgmę, tad po genėjimo jas reikėtų reguliariai laistyti, ypač jei pavasaris sausas. Svarbu, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet nepermirkusi – stovintis vanduo gali pažeisti šaknis.
Tręšimas. Pavasarį patręštos hortenzijos greičiau suformuoja naujus ūglius ir gausesnius žiedynus. Geriausia naudoti specialias hortenzijoms skirtas trąšas, kuriose yra daugiau kalio ir fosforo. Organinės trąšos, tokios kaip kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas, taip pat yra puikus pasirinkimas.
Apsauga nuo šalčio. Jei genėjimas atliktas anksti pavasarį, o sinoptikai prognozuoja šalnas, verta pridengti jaunus ūglius agroplėvele ar eglišakėmis. Ypač tai svarbu didžialapėms hortenzijoms, kurios yra jautresnės šalčiui.
Mulčiavimas. Po genėjimo aplink hortenzijos krūmą rekomenduojama paskleisti 5–7 cm storio mulčio sluoksnį (žievės, komposto ar spyglių). Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, sumažina piktžolių augimą ir apsaugo šaknis nuo temperatūrų svyravimų.
Stebėjimas. Po genėjimo verta reguliariai tikrinti krūmą – ar nėra džiūstančių, ligų pažeistų ūglių. Pastebėjus tokius požymius, šakas reikia pašalinti nedelsiant, kad liga neplistų.
