Šluotelinės hortenzijos, kitaip nei rutulinės, žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl genėjimas yra ne tik leidžiamas, bet ir būtinas. Jeigu šio darbo nepraleidžiu, mano hortenzijos ne tik geriau atrodo, bet ir žydi ilgiau bei gausiau.
| Tinkamiausias laikas genėjimui | |
|---|---|
| Pavasaris | Geriau genėti ankstyvą pavasarį – kovo pabaigoje arba balandį, kai tik nutirpsta sniegas, bet pumpurai dar nepradėjo brinkti. |
| Ruduo | Rudenį galima pašalinti tik žiedynus ir pažeistas šakas, bet stipraus genėjimo vengiu – geriau palikti pavasariui. |
| Žiema | Žiemą genėti nerekomenduojama, nes šalčiai gali pažeisti naujus pjūvius. |
| Genėjimo būdas | |
|---|---|
| Stiprūs ūgliai | Juos trumpinu palikdamas 3–5 pumpurus nuo pagrindo – taip formuojasi stiprios šakos su dideliais žiedais. |
| Silpni ūgliai | Silpnesnius ūglius pašalinu visiškai – taip augalas taupo jėgas. |
| Pažeistos šakos | Išpjaunu visas nulūžusias, išdžiūvusias ar šarmų pažeistas šakeles. |
| Senėjimas | Kartą per 5–6 metus išpjaunu dalį senų, storų šakų prie pat pagrindo, kad krūmas atsinaujintų. |
Ši lentelė apibendrina esminius dalykus: geriausias genėjimo laikas – ankstyvas pavasaris, o rudenį tik minimaliai tvarkome krūmą. Genėjimo metodas gana paprastas: palikti stipriausius ūglius su keliais pumpurais, o silpnus ir pažeistus pašalinti.
Kaip genėti šluotelines hortenzijas – mano patirtis
Šluotelines hortenzijas visada geniu ankstyvą pavasarį, kai sniegas jau nutirpęs, bet pumpurai dar nepradėję brinkti. Pastebėjau, kad tai pats geriausias metas: krūmas dar miega, todėl pjūviai užgyja lengvai, o augalas be streso pasiruošia naujam sezonui. Kartą pabandžiau tą daryti per vėlai – balandžio pabaigoje, kai pumpurai jau buvo išsprogę. Rezultatas buvo liūdnas: pusė naujų ūglių susilpnėjo, žiedai buvo mažesni, o pats krūmas atrodė lyg neturėtų jėgų.
Genėjimą pradedu nuo paprasto dalyko – pažiūriu į bendrą krūmo formą. Jeigu jis atrodo per tankus, aišku, kad reikės praretinti. Jei matau daug senų, storų šakų, iškart žinau, kad šiemet teks padaryti ir atjauninimą. Viena iš mano „auksinių taisyklių“ – geriau palikti mažiau, bet stiprių ūglių, nei daug silpnų, kurie tik eikvoja augalo energiją.
Tada pereinu prie silpnų šakelių šalinimo. Smulkias, plonas, kurios aiškiai neduos gražių žiedynų, išpjaunu visai prie pagrindo. Kartą iš smalsumo jų palikau – galvojau, tegul auga. Rezultatas buvo toks: gėlių jos išleido, bet žiedai buvo mažyčiai, o nuo jų svorio šakelės vos nesulinko. Nuo to laiko supratau – tokios šakos tik kenkia bendram vaizdui.
Stiprias šakas visada trumpinu iki 3–5 pumpurų. Tai reiškia, kad palieku maždaug trečdalį šakos. Iš pradžių, kai dar neturėjau patirties, bijojau taip drąsiai trumpinti – atrodė, kad nupjausiu per daug. Bet būtent toks būdas duoda didžiausius, gražiausius žiedynus. Jei paliksi per daug ūglio, augalas užsiaugins daug žalių šakų, bet žiedai bus smulkūs ir išsidėstys netvarkingai.
Nepamirštu ir sanitarinio genėjimo – tai lyg higienos taisyklė. Kiekvieną pavasarį išpjaunu nulūžusias, išdžiūvusias ar akivaizdžiai pažeistas šakas. Jos tik trukdo krūmui, o kartais dar ir tampa ligų židiniu. Kartą radau per žiemą apšalusią šaką, kuri pradėjo pelyti, tad ji galėjo užkrėsti visą krūmą.
Apie kas kelerius metus darau ir atjauninantį genėjimą. Pastebiu, kad senos šakos tampa storesnės, jų žiedai kasmet vis smulkesni. Tokiu atveju tiesiog visą seną šaką nupjaunu prie pat pagrindo. Tai skamba griežtai, bet augalas tikrai atsinaujina – kitą sezoną išleidžia jaunus, stiprius ūglius, ant kurių žiedai būna net gražesni nei anksčiau.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau – pjaunant labai svarbu aštrūs sekatoriai. Jeigu įrankis atšipęs, šaka būna ne nukirpta, o tarsi sutraiškyta. Tokios žaizdos gyja sunkiai ir dažnai užsikrečia. Todėl kiekvieną pavasarį prieš genėjimą sekatorius nušveičiu ir pagaląstu.
Po genėjimo hortenzijos kurį laiką atrodo plikos, net kiek gaila žiūrėti. Bet žinau, kad jau po kelių savaičių jos pradeda leisti naujus, stiprius ūglius, o vasarą krūmas atsidėkoja gausiais žiedais.
Šluotelinių hortenzijų genėjimo privalumai ir trūkumai
- Skatina gausesnį žydėjimą – kuo daugiau naujų ūglių, tuo daugiau žiedų.
- Žiedai tampa didesni ir gražesni, nes augalas nukreipia jėgas į stipriausias šakas.
- Krūmas išlaiko taisyklingą formą ir neperauga, todėl tampa tikra kiemo puošmena.
- Reguliarus genėjimas atjaunina augalą – pašalinus senas šakas, atsiranda jaunų ūglių.
- Sanitarinis genėjimas apsaugo nuo ligų plitimo ir pagerina oro cirkuliaciją tarp šakų.
- Per stipriai nugenėjus galima sulaukti mažiau žiedų arba visai jų neturėti vieną sezoną.
- Netinkamas laikas (pvz., genėjimas vasarą ar vėlyvą rudenį) silpnina augalą ir mažina žydėjimą.
- Jei paliekama per daug silpnų šakelių, jos išaugina smulkius, blankius žiedynus.
- Neaštrūs įrankiai gali sužaloti šakas – tokios žaizdos pritraukia ligas.
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad genėjimas daugiau duoda naudos nei žalos, bet tik tada, kai daromas tinkamu laiku ir saikingai. Vienais metais specialiai palikau daugiau šakų, manydamas, kad turėsiu dar daugiau žiedų, bet gavosi priešingai – jie buvo smulkūs, lengvai išdžiūvo ir neatrodė taip įspūdingai. Todėl dabar laikau taisyklę: mažiau, bet stipresnių šakų yra geriau.
Šluotelinių hortenzijų genėjimo kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pagrindinis genėjimas | ✓Kovo pabaigoje genėkite prieš pumpurų brinkimą – trumpinkite stiprias šakas iki 3–5 pumpurų. | ✓Balandį dar galima genėti, jei nespėjote kovą, bet stenkitės nelaukti pumpurų sprogimo. | |||||||||||
| Sanitarinis genėjimas | ✓Pašalinkite nulūžusias ir nušalusias šakas, kad ligos neplistų. | ✓Birželį galima nugenėti tik išdžiūvusias ar pažeistas šakeles. | ✓Lapkričio pabaigoje iškirpkite sausus žiedynus, kad žiemą jų nelaužytų sniegas. | ||||||||||
| Atjauninantis genėjimas | ✓Kas 5–6 metus išpjaukite kelias seniausias, storiausias šakas prie pat pagrindo. | ||||||||||||
| Rudeninis tvarkymas | ✓Rugsėjį žydėjimas eina į pabaigą – galite pradėti šalinti pirmuosius išblukusius žiedynus. | ✓Spalį rekomenduojama pašalinti visus išdžiūvusius žiedynus, paliekant šakas nepažeistas. |
Šis kalendorius labai aiškiai rodo, kad svarbiausias laikas yra kovas–balandis, kai formuojamas krūmas, o rudenį tik pašaliname žiedynus ir paliekame augalui ramybę. Atjauninimą verta daryti tik kas kelis metus, nes jis stipriai paveikia krūmą.
