Žiema dažnai sukelia mintis apie sustojusį augalų augimą, tačiau šiltnamis suteikia galimybę auginti įvairias daržoves ir žalumynus net šaltuoju metų laiku. Šiltnamiai žiemą tampa vieta, kur galime užtikrinti optimalias augimo sąlygas augalams, kurie, nors ir reikalauja mažesnio šviesos kiekio ir vėsesnių sąlygų, vis tiek gali augti ir duoti derlių.
Žiemos laikotarpis šiltnamyje turi savo privalumų: galima kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir šviesos kiekį, kas leidžia augalams augti, kai lauko sąlygos jiems nepalankios. Ką galima auginti žiemą šiltnamyje ir kokios yra pagrindinės šių augalų auginimo sąlygos? Apžvelgsime populiariausias daržoves ir žalumynus, kurie gerai auga šaltuoju metų laiku, ir kaip sukurti optimalias sąlygas šiems augalams.
Kokių daržovių ir žalumynų galima auginti žiemą šiltnamyje?
Šiltnamiuose žiemą auginami augalai turi specifinių savybių, leidžiančių jiems augti net ir esant mažam šviesos kiekiui ir žemesnei temperatūrai. Tinkamai prižiūrimi, šie augalai gali suteikti šviežių produktų visus metus.
Pirmiausia aptarsime populiariausias daržoves ir žalumynus, kuriuos galima auginti žiemą:
Salotos. Salotos yra viena iš populiariausių žiemą šiltnamyje auginamų daržovių. Joms nereikia daug šviesos, todėl jos puikiai auga ir žiemą, kai dienos šviesa yra ribota. Šiltnamyje salotos gerai auga esant 5–10 °C temperatūrai, o šis augalas yra ypač greitas, todėl galima gauti nuolatinį šviežių lapų derlių kas kelias savaites. Norint gauti optimalų derlių, svarbu, kad šiltnamio temperatūra būtų pastovi ir nepasiektų ekstremalių verčių.
Špinatai. Špinatai puikiai tinka auginti žiemą šiltnamyje, nes jie gerai toleruoja šaltą temperatūrą ir nėra reiklus šviesai. Špinatai yra greitai augantys augalai, todėl jų auginimas žiemą yra labai naudingas. Šiltnamyje jie gali būti sėti net ir esant 10–15 °C temperatūrai, o derlius gali būti nuimtas per 6–8 savaites. Šie augalai puikiai tinka augti šaltu oru, nes jie yra atsparūs šalčiui ir gali išlaikyti savo augimo tempą net mažesnėse temperatūrose.
Rūgštynės. Rūgštynės yra labai atsparios šalčiui ir puikiai tinka auginti šiltnamyje žiemą. Rūgštynės ne tik padeda išlaikyti dirvožemio maistingumą, bet ir yra labai naudingos kaip žalumynai. Jos greitai auga, todėl net ir mažesni šiltnamiai gali užtikrinti pakankamą derlių. Rūgštynės gali toleruoti temperatūras, artimas 0 °C, todėl jos idealiai tinka žiemos auginimui šiltnamyje.
Svogūnai ir česnakai. Svogūnai ir česnakai yra daržovės, kurios puikiai tinka auginti žiemą. Jie gali būti sodinami rudenį, o pavasarį bus paruošti skynimui. Šiltnamyje šie augalai reikalauja tik nedidelės priežiūros, tačiau svarbu užtikrinti, kad temperatūra nesiektų ekstremalių verčių. Svogūnai ir česnakai gali išlaikyti savo augimo tempą net šaltuoju metų laiku, tačiau, kaip ir kiti augalai, jie geriausiai auga esant šiek tiek aukštesnei temperatūrai – nuo 5 °C iki 10 °C.
Petražolės ir krapai. Petražolės ir krapai yra puikūs augalai, tinkami auginti šiltnamyje žiemą. Jie nereikalauja daug šviesos ir gerai auga vidutinėje temperatūroje. Krapai ir petražolės gali būti sodinami tiek žiemą, tiek pavasarį, tačiau žiemą augimas yra šiek tiek lėtesnis dėl mažo šviesos kiekio. Geriausiai jie auga esant 10–15 °C temperatūrai, ir jei užtikrinsite pakankamą drėgmę, jų derlius gali būti nuimtas ištisus metus.
Šiltnamio sąlygos žiemą: kaip užtikrinti optimalų augimą?
Šiltnamyje žiemą augalams reikalingos specifinės sąlygos, kad jie galėtų augti ir vystytis net šaltuoju metų laiku. Nors šiltnamiai suteikia apsaugą nuo išorinių klimato sąlygų, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia užtikrinti tinkamą temperatūrą, šviesos kiekį ir drėgmę.
Temperatūra. Žiemą šiltnamyje būtina palaikyti pastovią temperatūrą, kuri būtų optimali augalų augimui. Dauguma žiemą auginamų daržovių geriausiai auga esant 5–15 °C temperatūrai. Temperatūra, nukritusi žemiau 5 °C, gali sustabdyti augimą arba net sugadinti augalus, o jei ji viršija 15 °C, augalai gali pradėti stiebtis, prarasti žiedus ar derlių.
Apšvietimas. Žiemos metu dienos šviesa yra trumpa, todėl augalams reikia papildomo apšvietimo, kad jie galėtų efektyviai fotosintetinti ir augti. Tam idealiai tinka LED lempos, kurios taupo energiją ir nesukelia papildomos šilumos. Apšvietimą reikėtų palaikyti 12–14 valandų per dieną, kad augalai gautų pakankamai šviesos.
Drėgmė. Drėgmės lygis šiltnamyje turi būti subalansuotas. Per didelė drėgmė gali skatinti pelėsių ir kitų grybelių atsiradimą, o per sausa aplinka gali neigiamai veikti augalų augimą. Ideali drėgmė yra 60–70%. Tam, kad šiltnamyje būtų tinkama drėgmė, reikia reguliariai vėdinti ir stebėti oro drėgmės lygį, naudojant drėgmės matuoklius.
Vėdinimas ir šildymas. Žiemą šiltnamyje gali būti lengva užsilaikyti per daug šilumos, todėl svarbu užtikrinti pakankamą ventiliaciją, kad anglies dioksidas nepatektų į augalus per ilgai. Jei šiltnamis nėra šildomas, galima naudoti paprastus šildytuvus arba netgi pasitelkti gamtines šildymo sistemas, pavyzdžiui, kompostą ar šilumą kaupiantį akmenį.
Privalumai ir trūkumai auginti žiemą šiltnamyje
- Nuolatinis šviežias derlius: Galimybė auginti šviežias daržoves ir žalumynus ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono.
- Kontroliuojama augimo aplinka: Galimybė reguliuoti temperatūrą, drėgmę ir šviesos kiekį, užtikrinant optimalias sąlygas augalams.
- Aplinkosaugos nauda: Mažinamas poreikis importuoti šviežius produktus žiemą, sumažinamos anglies emisijos.
- Ekonominė nauda: Mažinamos išlaidos šviežiam maistui ir užtikrinama tvari maisto tiekimo grandinė.
- Didelės šildymo sąnaudos: Reikia papildomų šildymo sistemų, kad palaikytumėte tinkamą temperatūrą šiltnamyje.
- Trumpa dienos šviesa: Žiemą trūksta natūralios šviesos, todėl gali reikėti papildomo apšvietimo augalams.
- Ribotas augalų pasirinkimas: Ne visi augalai gali augti šaltuoju metų laiku šiltnamyje.
- Darbo intensyvumas: Reikia daugiau priežiūros, kad užtikrinti optimalias augimo sąlygas šaltuoju metų laiku, ypač reguliuojant temperatūrą ir drėgmę.
Darbo kalendorius šiltnamiui žiemą
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Krūmo stebėjimas | ✓Žiemą augalas ilsisi – stebiu, ar nėra puvinio požymių prie šaknų. | ✓Vasario pabaigoje tikrinu, ar nepažeidė šalnos, ar neatsirado juodų dėmių ant stiebų. | ✓Spalį pradeda kristi lapai – svarbu juos surinkti, kad neliktų užkrato. | ✓Lapkritį nukritusius lapus surenku ir sudeginu – kitaip ligos gali grįžti pavasarį. | ✓Gruodį mulčiuoju krūmo pagrindą, kad šaknys neperšaltų. | |||||||
| Prevencinis genėjimas | ✓Kovo mėnesį geniu krūmą – pašalinu senas ir silpnas šakas, kad pagerėtų oro cirkuliacija. | ✓Balandį toliau tvarkau krūmą, užtikrinu, kad šakos neaugtų per tankiai. | ||||||||||
| Tręšimas ir priežiūra | ✓Nuo balandžio pradedu tręšti specialiomis hortenzijų trąšomis. | ✓Gegužę tręšiu kas dvi savaites – tai padeda augalui stiprėti. | ✓Birželį stebiu, ar lapai sveiki, ir reguliariai tręšiu. | ✓Liepos viduryje naudoju trąšas su kaliu – stiprina lapų struktūrą ir apsaugo nuo ligų. | ✓Rugpjūtį palaikau tolygų drėgmės režimą – sausros metu hortenzijos jautrios. | ✓Rugsėjį tręšimą mažinu, kad augalas pasiruoštų žiemai. | ||||||
| Prevencija nuo ligų | ✓Birželį patikrinu, ar nėra miltligės požymių, prireikus nupurškiu natūraliomis priemonėmis. | ✓Liepos mėnesį tikrinu žiedynus, ar nėra pilkojo puvinio. | ✓Rugpjūtį reguliuoju laistymą – šiuo metu ligos plinta greičiausiai. | ✓Rugsėjį mažinu laistymą ir stebiu, kad krūmas nesušlaptų per daug. |
