Jurginai – vieni ryškiausių ir gausiausiai žydinčių vasaros gėlynų augalų. Tačiau, kaip ir kanos, jie nėra atsparūs mūsų klimato žiemoms. Norint, kad pavasarį vėl būtų galima džiaugtis gausiais žiedais, būtina tinkamai pasirūpinti jų gumbais. Neteisingai laikomi gumbai pavasarį gali būti išdžiūvę, supuvę arba visai nesudyti.
Kodėl jurginų gumbai jautrūs šalčiui?
Tropinė kilmė. Jurginai kilę iš Pietų Amerikos, kur šaltų žiemų nėra. Todėl jų gumbai nesugeba prisitaikyti prie minusinių temperatūrų.
Pirmųjų šalnų poveikis. Kai rudenį nukanda pirmosios šalnos, jurginų lapai ir stiebai nuvysta, tačiau gumbai išlieka gyvybingi. Jei jie paliekami dirvoje, šalčiai greitai sunaikina.
Drėgmės perteklius. Rudenį dirva dažnai būna permirkusi. Jei gumbai nepašalinami, jie pradeda pūti, o vėliau užšalus dirvai procesas tik paspartėja.
Laikymo rizikos. Net ir iškasti gumbai yra jautrūs – laikant per sausai, jie išdžiūsta, o per drėgnai – supūva. Todėl tinkamas balansas yra svarbiausias.
Kaip paruošti jurginų gumbus laikymui?
1. Gumbų kasimas.
Jurginai kasami po pirmųjų stipresnių šalnų, kai stiebai ir lapai jau nuvytę. Toks laikas svarbus, nes iki tol augalas maisto medžiagas sukaupia gumbuose. Kasant reikia naudoti kastuvą ar šakes, atsargiai apjuosiant augalą ir pakeliant gumbų kerą, kad nebūtų pažeista jų oda.
2. Stiebų patrumpinimas.
Stiebai nukerpami paliekant 10–15 cm kelmelį. Tai ne tik padeda patogiau laikyti gumbus, bet ir sumažina infekcijos riziką.
3. Džiovinimas.
Šviežiai iškastus gumbus būtina išdžiovinti 2–3 dienas gerai vėdinamoje, sausoje patalpoje. Juos patariama laikyti apverstus šaknimis į viršų – taip išteka perteklinė drėgmė iš stiebų.
4. Valymas.
Po džiovinimo nuo gumbų atsargiai nuvalomi žemių likučiai. Stambesni gumbų kerai gali būti padalinti, tačiau tik su aštriu, dezinfekuotu peiliu. Kiekviena dalis turi turėti bent vieną „akutę“ – pumpurą. Pjūvio vietos apibarstomos medžio pelenais arba aktyvuota anglimi.
5. Dezinfekcija.
Papildomai galima gumbus trumpai pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale arba nupurkšti fungicidu. Tai padeda apsisaugoti nuo puvimo ligų.
6. Paruošimas laikymui.
Išdžiūvę ir švarūs gumbai sudedami į medines arba plastikines dėžes, užberiami sausomis durpėmis, smėliu ar pjuvenomis. Svarbiausia – užtikrinti, kad aplinka būtų sausa, bet ne per daug, nes išsausėję gumbai pavasarį nebebus gyvybingi.
Kaip laikyti jurginų gumbus per žiemą?
Laikymo temperatūra. Jurginų gumbams tinkamiausia temperatūra yra +3…+6 °C. Šiltesnėje patalpoje jie pradeda per anksti dygti, o per šalti rūsiai (žemesnė nei +1 °C temperatūra) gali pažeisti gumbus.
Patalpos pasirinkimas. Geriausiai tinka vėsus, sausas rūsys, sandėliukas arba garažas, kuriame nėra didelių temperatūros svyravimų. Reikia vengti vietų, kur kaupiasi drėgmė arba šalia laikomi intensyviai kvepiantys produktai (pvz., svogūnai), nes gumbai lengvai sugeria kvapus.
Laikymo būdas.
- Gumbai sudedami į dėžes arba krepšius, užpilami sausomis pjuvenomis, durpėmis ar smėliu. Tai padeda išlaikyti drėgmės balansą.
- Svarbu, kad gumbai nesiliestų vienas prie kito – taip sumažinama infekcijų plitimo rizika.
- Kai kurie sodininkai gumbus laiko popieriniuose maišuose arba supakuotus į laikraščius – tai taip pat efektyvu, jei patalpoje palaikoma tinkama temperatūra.
Oro drėgmė. Optimalus lygis – 75–80 %. Jei oras per sausas, gumbai susiraukšlėja ir sudžiūsta; jei per drėgnas – pradeda pūti. Norint padidinti drėgmę, galima pastatyti vandens indą arba sudėti šiek tiek drėgno smėlio šalia dėžių.
Periodinė priežiūra. Bent kartą per mėnesį reikia apžiūrėti gumbus. Jei randama supuvusių – nedelsiant pašalinti. Sausėjančius galima lengvai apipurkšti vandeniu, tačiau būtina vengti perlaistymo.
Dažniausios klaidos laikant jurginų gumbus žiemą
| Klaida | Kodėl pavojinga? |
|---|---|
| Gumbai laikomi per šiltoje patalpoje | Pradeda dygti per anksti, išeikvoja maisto medžiagas ir pavasarį būna silpni. |
| Per didelė drėgmė | Skatina puvinių atsiradimą, grybelinių ligų plitimą ir gumbų gedimą. |
| Per sausas oras | Gumbai susiraukšlėja, išdžiūsta ir praranda gyvybingumą. |
| Neapžiūrimi žiemos metu | Supuvę ar pažeisti gumbai gali užkrėsti visus kitus dėžėje laikomus. |
| Laikomi be užpildo | Nesant pjuvenų, durpių ar smėlio, drėgmės svyravimai tiesiogiai veikia gumbus. |
Kaip prižiūrėti jurginų gumbus pavasarį?
Pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai dienos tampa ilgesnės, jurginų gumbus reikia išimti iš laikymo vietos. Jei jie buvo laikomi per sausai, gali atrodyti susiraukšlėję, tačiau dažnai vis dar išlieka gyvybingi.
Prieš sodinimą būtina atlikti gumbų apžiūrą – pažeistas ar supuvusias vietas reikia pašalinti aštriu, dezinfekuotu peiliu, o pjūvius apibarstyti medžio pelenais arba aktyvuota anglimi.
Didelius kerus patartina padalyti į kelias dalis. Labai svarbu, kad kiekviena jų turėtų bent vieną „akutę“, iš kurios išaugs naujas stiebas. Tokiu būdu augalai tampa stipresni ir gausiau žydi.
Jei siekiama ankstyvesnio žydėjimo, galima imtis priešdaiginimo. Tam gumbai sodinami į lengvą durpių ir smėlio mišinį bei laikomi šviesioje patalpoje, kurioje palaikoma +15…+18 °C temperatūra.
Į lauką jurginai sodinami tik tada, kai praeina pavasarinių šalnų pavojus – dažniausiai gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Tinkamiausia dirva yra derlinga, puri ir gerai drenuota, sodinimo gylis siekia 10–15 cm, o atstumas tarp augalų turi būti 40–60 cm.
