Pamenu, kaip močiutė ant palangės visada laikė storais, mėsingais lapais apsiginklavusį alaviją. „Čia mūsų namų vaistinėlė“, – sakydavo ji, kai nusibrozdindavom kelius ar nusidegindavom ranką prie krosnies. Tada dar nežinojau nei apie polisacharidus, nei apie antioksidantus – tiesiog žinojau, kad perpjautas lapas maloniai vėsina ir greitai nuramina odą.
Šiandien šviežias alavijas vėl išgyvena renesansą. Žmonės ieško natūralių priemonių, domisi, kaip naudoti alaviją odai, ar galima gerti alavijo sultis, kaip išgauti gelį iš lapo namuose. Bet kartu atsiranda ir svarbus klausimas – ar viskas, kas natūralu, tikrai saugu? Apie tai šiame straipsnyje kalbėsiu atvirai, iš patirties ir remdamasis patikimais šaltiniais.
| Alavijo (Aloe vera) savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Aloe barbadensis Miller |
| Augalo tipas | Sukulentas |
| Kilmė | Šiaurės Afrika, Arabijos pusiasalis |
| Lapo struktūra | Storas, mėsingas, su permatomu geliu viduje |
| Naudojama dalis | Vidinis gelis (be geltono latekso) |
| Auginimas namuose | Lengvas, mėgsta saulę ir retą laistymą |
| Pagrindinės veikliosios medžiagos | |
|---|---|
| Polisacharidai (acemannan) | Skatina odos regeneraciją, drėkina |
| Vitaminai | A, C, E, B grupės vitaminai |
| Fermentai | Padeda mažinti uždegimą |
| Aminorūgštys | Padeda atkurti pažeistus audinius |
| Mineralai | Kalcis, magnis, cinkas, selenas |
| Alavijo lateksas | Turi stiprų laisvinamąjį poveikį (naudoti atsargiai) |
Kas yra šviežias alavijas ir kuo jis ypatingas?
Kai žmonės klausia, ar galima naudoti alaviją tiesiai iš vazono – atsakau: taip, bet reikia žinoti, ką darai. Ne kiekvienas alavijas tinkamas vartoti. Dažniausiai gydomosioms savybėms naudojamas Aloe vera (Aloe barbadensis Miller). Dekoratyvinės rūšys gali būti mažiau veiksmingos ar net visai netinkamos vidaus vartojimui.
Šviežias alavijas ypatingas tuo, kad jame nėra konservantų, stabilizatorių ar kvapiklių. Parduotuvėje esantis gelis dažnai būna praskiestas, o kai kuriais atvejais – su minimaliu tikro alavijo kiekiu. Namuose nupjautas lapas turi maksimalų veikliųjų medžiagų kiekį – bet ir trumpą galiojimo laiką.
Lapo viduje slepiasi dvi skirtingos dalys:
- Skaidrus gelis – tai, ko mums reikia odai ir daugeliu atvejų vidaus vartojimui.
- Geltonas lateksas (po žievele) – stipriai veikianti medžiaga, galinti sukelti viduriavimą ir pilvo spazmus.
Močiutė visada sakydavo: „Pirmiausia nulašink geltoną kartumą, tik tada naudok.“ Ir ji buvo teisi – ši dalis dažniausiai sukelia problemų.
Šviežias alavijas pasižymi:
- stipriu drėkinamuoju poveikiu,
- gebėjimu raminti sudirgusią odą,
- regeneruojančiomis savybėmis,
- lengvu antibakteriniu poveikiu.
Tačiau svarbiausia – saikas ir teisingas paruošimas.
Šviežio alavijo nauda organizmui
Kai pirmą kartą rimčiau pradėjau domėtis alavijo nauda, nustebau – jis naudojamas jau tūkstančius metų. Egiptiečiai jį vadino „nemirtingumo augalu“, o mūsų kaime jis buvo tiesiog „žaliasis gydytojas ant palangės“. Bet kas iš tikrųjų slypi tame storame lape?
Per daugelį metų pats išbandžiau įvairius alavijo panaudojimo būdus – tiek išoriškai, tiek atsargiai viduje. Ir galiu pasakyti: jis tikrai veikia, jei naudojamas protingai.
Alavijas odai
Čia jo stipriausia pusė. Jei reikėtų rinktis vieną natūralią priemonę nudegimams ar sudirgusiai odai – rinkčiausi būtent šviežią alaviją.
Jis padeda:
- po saulės nudegimo (vėsina ir ramina),
- esant nedideliems įpjovimams ar nubrozdinimams,
- mažinant paraudimą ir sudirgimą,
- esant spuogams ar riebiai odai,
- po skutimosi ar depiliacijos.
Gelis turi natūralių polisacharidų, kurie skatina odos atsinaujinimą. Pats ne kartą tepiau alaviją po darbo darže, kai rankos būdavo išsausėjusios – jau kitą rytą oda minkštesnė.
Alavijas plaukams ir galvos odai
Mažai kas žino, bet alavijas puikiai tinka ir galvos odai. Jis drėkina, mažina niežėjimą, gali padėti kovoti su pleiskanomis.
Kartą bandžiau paprastą būdą: ištryniau galvos odą šviežiu geliu, palaikiau 20 minučių ir išploviau. Rezultatas – lengvumo jausmas ir mažesnis tempimas.
Alavijas:
- stiprina plaukų šaknis,
- gali skatinti augimą,
- ramina jautrią galvos odą.
Alavijas virškinimui
Čia jau reikia daugiau atsargumo.
Skaidrus alavijo gelis (be geltono latekso!) kartais naudojamas:
- lengvam virškinimo gerinimui,
- esant rėmeniui,
- lengvam vidurių užkietėjimui.
Tačiau labai svarbu: geltonoji dalis (lateksas) veikia stipriai laisvinančiai ir gali sukelti pilvo spazmus. Vidaus vartojimas turi būti saikingas ir neilgalaikis.
Aš pats vidaus vartojimą rinkčiausi tik trumpam laikotarpiui ir mažais kiekiais – pavyzdžiui, šaukštelį gerai nuplauto gelio į stiklinę vandens.
Alavijas imunitetui
Alavijo sudėtyje esantys antioksidantai ir polisacharidai gali palaikyti imuninę sistemą. Tačiau svarbu suprasti – tai nėra stebuklingas vaistas.
Kaip sakydavo senoliai: „Ne vienas augalas gydo, o visa gyvensena.“
Alavijas gali būti pagalbinė priemonė, bet ne pagrindinis gydymas rimtų ligų atveju.
Kaip tinkamai naudoti šviežią alaviją namuose
Pamenu, kai pirmą kartą pats bandžiau pjauti alavijo lapą – tiesiog nukirpau ir iškart tepiau. Po valandos oda pradėjo šiek tiek perštėti. Tada ir supratau: su alaviju reikia elgtis ne skubotai, o išmintingai.
Jeigu jau auginame alaviją namuose, verta žinoti kelias taisykles – jos paprastos, bet labai svarbios.
Kaip teisingai nupjauti alavijo lapą?
- Rinkitės apatinį, storesnį, brandų lapą.
- Pjaukite kuo arčiau pagrindo.
- Geriausia tai daryti ryte, kai augalas pilnas drėgmės.
- Po nupjovimo pastatykite lapą vertikaliai 10–15 minučių, kad ištekėtų geltonas skystis.
Tas geltonas skystis – tai alavijo lateksas. Jis kartus, stipriai veikiantis ir dažniausiai būtent jis sukelia šalutinius poveikius.
Kaip išgauti gelį?
- Nupjautą lapą gerai nuplaukite.
- Nupjaukite spygliuotus kraštus.
- Atsargiai nulupkite žalią žievę.
- Šaukštu išskobkite skaidrų, permatomą gelį.
Svarbiausia – naudoti tik skaidriąją dalį. Jei matote gelsvą atspalvį, geriau tą dalį pašalinkite.
Kaip naudoti alaviją odai?
- Tepkite ploną sluoksnį ant švarios odos.
- Leiskite susigerti 15–20 minučių.
- Jei reikia – galite nuplauti arba palikti per naktį.
Jei naudojate pirmą kartą – visada atlikite mažą alerginį testą ant riešo vidinės pusės.
Kaip vartoti viduje (jei nusprendėte)?
Čia jau kalbu labai atsargiai.
- Naudokite tik gerai nuplautą skaidrų gelį.
- Pradėkite nuo labai mažo kiekio (½–1 arbatinio šaukštelio).
- Nevartokite ilgą laiką be pertraukos.
- Nevartokite nėštumo metu ar esant rimtoms virškinimo ligoms.
Asmeniškai aš alaviją vidaus vartojimui naudoju retai – dažniau jis man yra odos pagalbininkas.
Kaip laikyti šviežią alavijo gelį?
- Šaldytuve – sandariame inde iki 3–5 dienų.
- Galima užšaldyti mažais kubeliais.
- Jei pakeitė spalvą ar kvapą – nenaudoti.
Kaime sakydavo: „Kas natūralu – tas trumpai gyva.“ Ir tai tiesa.
Kada alavijo geriau vengti ir kokios galimos rizikos
Apie naudą kalbėti lengva – juk visi mėgstame natūralius stebuklus. Bet per daugelį metų supratau vieną dalyką: net ir pats geriausias augalas gali pakenkti, jei naudojamas netinkamai.
Močiutė visada sakydavo: „Vaistas nuo dozės priklauso.“ Ir alavijas – ne išimtis.
Vidaus vartojimo rizikos
Didžiausia problema – alavijo lateksas (geltonoji dalis po žievele). Jame yra antrachinonų – medžiagų, kurios stipriai dirgina žarnyną.
Galimos pasekmės:
- stiprus viduriavimas,
- pilvo spazmai,
- elektrolitų disbalansas,
- ilgainiui – žarnyno sudirginimas.
Dėl šios priežasties ilgalaikis alavijo vartojimas viduje nerekomenduojamas. Kai kurios šalys net riboja tam tikrų alavijo ekstraktų naudojimą maisto papilduose.
Kam alavijo geriau vengti?
Alavijo nereikėtų vartoti viduje, jei:
- esate nėščia ar maitinate krūtimi,
- turite dirgliosios žarnos sindromą,
- sergate uždegiminėmis žarnyno ligomis,
- turite inkstų problemų,
- vartojate stiprius laisvinamuosius vaistus.
Vaikams vidaus vartojimas apskritai nerekomenduojamas be gydytojo konsultacijos.
Išorinio naudojimo atsargumo priemonės
Nors alavijas dažniausiai saugus odai, kai kuriems žmonėms gali sukelti:
- paraudimą,
- niežėjimą,
- alerginę reakciją.
Todėl visada siūlau pirmą kartą išbandyti mažame odos plote.
Jeigu oda itin jautri ar sergate dermatitu – geriau pasitarti su gydytoju ar dermatologu.
Dažniausios klaidos naudojant šviežią alaviją
Per laiką pastebėjau, kad žmonės dažniausiai klysta ne dėl blogų ketinimų, o dėl nežinojimo.
1. Naudojamas visas lapas su geltonu lateksu
Tai pati dažniausia klaida. Žmonės galvoja: kuo natūraliau, tuo geriau. Bet būtent lateksas dažniausiai sukelia nepageidaujamą poveikį.
2. Per dažnas vartojimas
Alavijas nėra kasdienė daržovė. Vidaus vartojimas turėtų būti trumpalaikis ir atsargus.
3. Netinkamas laikymas
Laikomas per ilgai šaldytuve, be sandaraus indo – gelis oksiduojasi ir praranda savybes.
4. Supainiojamos alavijo rūšys
Ne visi „alavijai“ vienodi. Dekoratyvinės rūšys gali neturėti tų pačių savybių kaip Aloe vera.
Šviežio alavijo privalumai ir trūkumai
Per tiek metų, kiek auginu alaviją ant palangės, galiu pasakyti – tai vienas universaliausių augalų namuose. Bet, kaip ir kiekvienas dalykas, jis turi dvi puses.
- Natūrali ir greitai veikianti priemonė nudegimams bei sudirgusiai odai.
- Drėkina, ramina ir skatina odos regeneraciją.
- Lengvai auginamas namuose – nereikalauja sudėtingos priežiūros.
- Gali būti naudojamas plaukams ir galvos odai.
- Tinkamai paruoštas gelis turi antioksidacinių savybių.
- Nereikia cheminių priedų ar konservantų.
- Netinkamai paruoštas (su lateksu) gali sukelti viduriavimą ir spazmus.
- Vidaus vartojimas netinka visiems – ypač nėščioms ar turintiems žarnyno problemų.
- Trumpas galiojimo laikas – šviežias gelis greitai genda.
- Galimos alerginės reakcijos jautriai odai.
- Ne visos alavijo rūšys tinkamos gydomajam naudojimui.
Praktiniai patarimai iš patirties
Kadangi alavijas dažnai auginamas namuose, dalinuosi keliais patarimais, kuriuos pats išmokau per laiką:
- Geriausiai veikliųjų medžiagų turi bent 2–3 metų augalas.
- Nepjaukite jaunų, trumpų lapų – leiskite augalui sustiprėti.
- Laistykite retai – alavijas nemėgsta „šlapių kojų“.
- Žiemą laikykite šviesioje vietoje, bet saugokite nuo skersvėjų.
- Jei naudojate odai – geriau mažiau, bet reguliariai.
Kaime sakydavo: „Augalas jaučia ranką.“ Ir iš tikrųjų – kai juo rūpiniesi, jis atsilygina.
