Džiovinta kalendra: kaip tinkamai džiovinti ir išsaugoti aromatą

Kalendra – viena iš tų žolelių, su kuriomis žmonės dažnai „susipyksta“. Šviežia ji kvepia ryškiai, net aštriai, o išdžiovinta neretai tampa… beveik bekvapė. Pamenu, kaip pirmą kartą pats džiovinau kalendrą – pakabinau ryšulėlį daržinėje, po poros savaičių sutryniau tarp pirštų ir likau nusivylęs. Kvapas buvo, bet ne tas, kurio tikėjausi. Tada ir supratau: kalendra – ne bet kokia žolelė, jai reikia teisingo elgesio.

Kas yra kalendra ir kuo ji skiriasi šviežia bei džiovinta

Kalendra yra viena iš tų žolelių, kuri visiškai pakeičia savo charakterį priklausomai nuo to, ar ji naudojama šviežia, ar džiovinta. Šviežia kalendra turi labai ryškų, gaivų, kai kam net aštrų aromatą, kuris patiekaluose jaučiamas iš karto. Džiovinant šis kvapas keičiasi – tampa švelnesnis, gilesnis, bet kartu ir labai trapus.

Būtent todėl daugelis žmonių nusivilia džiovinta kalendra. Ji dažnai lyginama su šviežia ir laikoma „nepavykusia“, nors iš tikrųjų tai tiesiog kita prieskonio forma, kurią reikia naudoti ir ruošti kitaip. Skirtingos kalendros augalo dalys taip pat elgiasi nevienodai – vienos aromatą išlaiko geriau, kitos praranda greičiau.

Kalendros dalys ir jų aromato savybės

Kodėl kalendra džiovinant dažnai praranda aromatą

Kalendros aromatas yra vienas nepastoviausių tarp prieskoninių žolelių. Tai reiškia, kad jis labai greitai reaguoja į aplinką: šilumą, šviesą, orą ir net laiką. Jei krapai ar raudonėlis dar „atleidžia klaidas“, tai kalendra – ne. Dėl to tiek daug žmonių sako: „Džiovinau kalendrą, bet kvapo beveik neliko.“

Pagrindinė priežastis – eterinių aliejų struktūra. Kalendros lapuose jie yra labai lakūs. Per didelė šiluma ar per ilgas džiovinimas tiesiogine saulėje šiuos aliejus „išgarina“. Todėl kalendra, džiovinta bet kaip, dažnai kvepia tik žole, bet ne tuo atpažįstamu kalendros kvapu.

Kita dažna klaida – per vėlyvas skynimas. Jei kalendra jau pradėjusi žydėti arba lapai senesni, aromatas būna silpnesnis dar prieš džiovinimą. Tokiu atveju net ir teisingas džiovinimo būdas nepadarys stebuklo. Kaime sakydavo: „Jei žolė pavėlavo – prieskonis pavėlavo kartu.“

Dar vienas svarbus veiksnys – smulkinimas prieš džiovinimą. Smulkinti lapai turi daug didesnį paviršiaus plotą, todėl aromatas iš jų pasišalina daug greičiau. Kalendrą visada geriau džiovinti nesmulkintą, o trinti ar pjaustyti tik prieš pat naudojimą.

Galiausiai, kvapą „nužudo“ ir netinkamas laikymas po džiovinimo: atviri indai, šviesa, šiluma. Net gerai išdžiovinta kalendra gali per kelias savaites tapti beveik bekvapė, jei laikoma neteisingai.

Būtent todėl kalendra reikalauja daugiau disciplinos nei dauguma kitų žolelių. Bet gera žinia ta, kad laikantis kelių aiškių taisyklių, jos aromatą galima išsaugoti gerokai ilgiau.

Kada geriausia skinti kalendrą džiovinimui

Jeigu kalendrą nuskinsi ne tuo metu, joks džiovinimo būdas jos neišgelbės. Tai viena dažniausių klaidų, kurią matau ir pats esu daręs. Kalendra yra trumpaamžė žolelė – jos aromato „langas“ labai trumpas, todėl čia svarbus ne tik būdas, bet ir tikslus laikas.

Geriausias metas skinti kalendrą džiovinimui yra tada, kai augalas dar jaunas, vešlus ir dar nepradėjęs žydėti. Lapai turi būti ryškiai žali, minkšti, be pageltimo ar kietumo. Vos tik pasirodo žiedpumpuriai, augalas pradeda keisti savo paskirtį – visa energija keliauja į sėklas, o lapų aromatas silpnėja.

Skinti geriausia ryte, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar neįkaitinusi augalo. Tuo metu eteriniai aliejai lapuose būna stabiliausi. Skynimas vidurdienį, ypač per karščius, reiškia, kad dalis kvapo jau būna „išgaravusi“ dar darže.

Dar vienas svarbus dalykas – neperauginti kalendros. Jei augalas jau pradeda stiebtis, lapai tampa stambesni, bet aromatas – blankesnis. Tokia kalendra labiau tiks sėkloms, bet ne džiovinimui. Kaime sakydavo: „Kai žolė išauga – prieskonis išeina.“

Jei kalendrą augini pats, verta ją sėti etapais. Taip visada turėsi jaunų augalų, tinkamų džiovinimui, ir nereikės bandyti „gelbėti“ peraugusių lapų. Jei kalendrą perki – rinkis ryškios spalvos, be žiedų ir be kietų stiebų.

Kaip tinkamai paruošti kalendrą prieš džiovinimą

Kalendros paruošimas prieš džiovinimą yra tas etapas, kurį daugelis praleidžia arba atlieka atmestinai. O būtent čia dažniausiai ir „pabėga“ aromatas. Iš patirties galiu pasakyti – gerai paruošta kalendra jau yra pusiau išsaugota kalendra.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: prieš džiovinimą kalendra turi būti švari, sausa ir kuo mažiau pažeista. Kiekvienas nereikalingas prisilietimas, per ilgas mirkymas ar smulkinimas silpnina kvapą.

Kalendros paruošimo prieš džiovinimą etapai

Plovimas turi būti trumpas. Kalendros nemirkau – tik greitai perlieju po tekančiu vandeniu. Jei ji labai švari, ypač auginta savo darže, kartais jos išvis neplaunu, o tik lengvai nupurtau nuo dulkių ar žemių. Kuo mažiau vandens – tuo daugiau šansų išsaugoti kvapą.

Džiovinimas prieš džiovinimą skamba juokingai, bet tai būtina. Šlapia kalendra ne džiūsta, o pradeda „virti“ savo sultyse, todėl praranda aromatą dar nepradėjus tikrojo džiovinimo. Po plovimo visada leidžiu jai pilnai apdžiūti – išskleidžiu ant rankšluosčio ir palieku, kol nelieka jokios paviršinės drėgmės.

Smulkinimo vengimas – viena svarbiausių taisyklių. Kuo daugiau pažeidžiamas lapas, tuo daugiau aromato jis praranda. Dėl to kalendrą niekada nesmulkinu prieš džiovinimą. Trinu ar pjaustau ją tik po to, kai ji jau visiškai išdžiūvusi, ir tik prieš pat naudojimą virtuvėje.

Rūšiavimas dažnai nuvertinamas, bet jis labai svarbus. Prieš džiovinimą visada pašalinu pageltusius, pažeistus ar minkštus lapus. Vienas blogas lapas gali sugadinti kvapą visam ryšeliui. Kaime sakydavo: „Bloga žolė gerą sugadina“ – ir kalendros atveju tai visiška tiesa.

Kalendros džiovinimo būdai: natūraliai, orkaitėje, džiovyklėje

Kalendrą galima džiovinti keliais būdais, bet ne visi jie vienodai geri aromatui. Iš patirties galiu pasakyti – kalendra nemėgsta skubos ir karščio. Kuo švelnesnis procesas, tuo daugiau kvapo lieka. Todėl svarbu ne tik pasirinkti būdą, bet ir suprasti, ką jis daro pačiai žolelei.

Kalendros džiovinimo būdų palyginimas

Natūralus džiovinimas man vis dar yra auksinis standartas. Kalendrą surišu nedideliais ryšeliais arba išdėlioju plonu sluoksniu, laikau pavėsyje, kur nėra tiesioginės saulės. Taip ji džiūsta lėtai, bet aromatas išlieka gyvas. Tai seniausias ir patikimiausias būdas.

Orkaitę naudoju tik tada, kai reikia greičiau. Temperatūra turi būti kuo žemesnė, o durelės – pravertos, kad drėgmė galėtų pasišalinti. Net ir tada kvapas šiek tiek susilpnėja, todėl šį būdą laikau kompromisu, o ne idealiu sprendimu.

Džiovyklė tinka, jei gali tiksliai kontroliuoti temperatūrą. Jei ji per aukšta, kalendra netenka aromato taip pat greitai kaip orkaitėje. Bet esant švelniam režimui, tai gana patogus ir tvarkingas būdas.

Kaip laikyti džiovintą kalendrą, kad ji neprarastų kvapo

Net ir puikiai išdžiovinta kalendra gali labai greitai prarasti aromatą, jei bus laikoma netinkamai. Čia dažnai ir įvyksta didžiausias nusivylimas: žmogus viską padarė teisingai, bet po kelių mėnesių prieskonis tampa „tuščias“. Iš patirties galiu pasakyti – laikymas kalendrai ne mažiau svarbus nei pats džiovinimas.

Didžiausi kalendros priešai yra šviesa, oras ir šiluma. Jei bent vienas iš šių veiksnių nuolat veikia, aromatas tiesiog išgaruoja. Todėl svarbu ne tik kur laikyti, bet ir kaip.

Džiovintos kalendros laikymo būdų palyginimas

Dažniausiai užduodami klausimai apie džiovintą kalendrą