Krapai – tas augalas, kurio vasarą visada būna per daug, o žiemą… lyg tyčia pritrūksta. Per metus esu išbandęs visus įmanomus jų paruošimo būdus ir galiu pasakyti viena: ne visi jie vienodai geri, ir ne visi tinka kiekvienai situacijai. Vienais atvejais svarbiausia kvapas, kitais – patogumas, dar kitais – vietos taupymas.
Todėl šiame straipsnyje viską sudėsiu į vieną vietą: kaip paruošti krapus žiemai džiovinant, šaldant ir konservuojant, kada kuris būdas pasiteisina, o kada geriau jo vengti. Kalbėsiu taip, kaip darau pats – be „stebuklingų metodų“, bet su realiais rezultatais.
| Krapų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Anethum graveolens |
| Augalo tipas | Vienmetis prieskoninis augalas |
| Naudojama dalis | Lapai ir jauni stiebai |
| Augimo laikotarpis | 4–8 savaitės iki derliaus |
| Tinkamumas laikymui | Džiovinimas, šaldymas, konservavimas |
| Pagrindinis panaudojimas | Sriubos, padažai, žuvis, daržovės |
| Aromato ypatumai | |
|---|---|
| Pagrindinis kvapo šaltinis | Eteriniai aliejai (karvonas, limonenas) |
| Didžiausias kvapnumas | Iki žydėjimo pradžios |
| Jautrumas temperatūrai | Aukšta temperatūra silpnina aromatą |
| Geriausias išsaugojimo būdas | Lėtas džiovinimas arba šaldymas |
| Dažna kvapo praradimo priežastis | Per vėlai nuskinti ir laikomi šviesoje |
| Aromato išlikimas | Iki 12 mėn., jei laikoma tinkamai |
Kada ir kaip rinkti krapus žiemai
Krapų paruošimas žiemai prasideda ne virtuvėje, o lysvėje. Čia klaidų kaina didelė – net ir geriausias džiovinimo ar šaldymo būdas nepadės, jei krapai nuskinti netinkamu metu. Per savo praktiką pastebėjau, kad krapams labai svarbus ir augimo etapas, ir paros metas, ir net oro sąlygos.
Pirmiausia visada žiūriu, ar krapai dar nėra pradėję žydėti. Žiemai renku tik tuos, kurie dar aktyviai auga, turi minkštą stiebą ir sodriai žalius lapus. Kai pradeda formuotis skėčiai, augalas jau ruošiasi sėkloms, o lapuose aromato lieka gerokai mažiau.
Paros metas taip pat turi didelę reikšmę. Krapus renku vėlyvą rytą arba priešpiet, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar neįkaitinusi lapų. Anksti ryte nuskinti krapai būna per drėgni, o skinti per karščius – jau praradę dalį kvapo.
Jeigu diena lietinga ar labai drėgna, rinkimą visada atidedu. Drėgni krapai ne tik ilgiau džiūsta, bet ir dažniau patamsėja, kartais net pradeda pelyti. Mano patirtis paprasta – geriau palaukti vienos sausos dienos, nei paskui sugadinti visą žieminį atsargų stiklainį.
Nuskintus krapus tvarkingai surišu į nedidelius ryšulėlius arba paskleidžiu vienu sluoksniu, kad jie nešustų, ir iš karto imuosi paruošimo.
Krapų paruošimas prieš džiovinimą, šaldymą ir konservavimą
Nors krapai atrodo gana „atlaidūs“ augalai, netinkamas paruošimas labai greitai atsiliepia galutiniam rezultatui. Esu ne kartą matęs, kaip gražūs, kvapnūs krapai po kelių mėnesių tampa tik žaliais trupiniais be jokio aromato. Dažniausiai tai nutinka dėl skubėjimo arba per didelio drėgmės kiekio.
Jeigu krapai auginti švarioje vietoje ir ant lapų nėra žemių, dažniausiai jų neplaunu. Kuo mažiau kontakto su vandeniu, tuo geriau išsaugomas kvapas. Plaunu tik tada, kai to tikrai reikia – pavyzdžiui, po lietaus ar jei matosi nešvarumai. Tokiu atveju krapus trumpai perlieju šaltu vandeniu ir jokiu būdu nepalieku mirkti.
Po plovimo ar net ir neplautus krapus visada kruopščiai nusausinu. Pirmiausia lengvai nukratau vandenį, tada paskleidžiu ant rankšluosčio vienu sluoksniu. Kartais uždengiu kitu rankšluosčiu ir švelniai paspaudžiu, bet netrinu – lapai labai lengvai pažeidžiami.
Prieš bet kurį laikymo būdą krapai turi būti visiškai sausi paviršiuje. Net ir nedidelė likusi drėgmė vėliau gali sukelti patamsėjimą, pelėsį ar greitesnį kvapo praradimą.
Smulkinti krapų šiame etape neskubu. Kuo jie stambesni, tuo mažesnis paviršius liečiasi su oru. Smulkinu tik tada, kai krapai jau išdžiovinti, užšaldyti ar paruošti konservavimui.
Krapų džiovinimas žiemai – paprasta, bet ne visada geriausia
Džiovinimas – pats seniausias ir daugeliui įprasčiausias krapų paruošimo būdas. Jis atrodo paprastas, bet būtent čia dažniausiai ir prarandamas kvapas. Per laiką supratau, kad krapus galima išdžiovinti greitai, bet kvapnius – tik kantriai.
Džiovinimą renkuosi tada, kai noriu turėti krapus greitai pasiekiamus ir neužimti vietos šaldiklyje. Tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad džiovinti krapai visada bus švelnesni nei šaldyti.
Natūralus džiovinimas pavėsyje
Patikimiausias būdas – džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Tiesioginiai saulės spinduliai krapams yra didžiausias priešas, nes labai greitai sunaikina eterinius aliejus.
Krapus paskleidžiu plonu sluoksniu arba surišu mažais ryšulėliais ir pakabinu. Svarbiausia, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir krapai nebūtų suspausti. Toks džiovinimas užtrunka kelias dienas ar net savaitę, bet kvapas išlieka gerokai geresnis.
Džiovyklė ir orkaitė – su atsarga
Elektrinę džiovyklę naudoju tik tada, kai oras labai drėgnas. Temperatūrą laikau kuo žemesnę – iki 35–40 °C. Aukštesnė temperatūra krapams jau per agresyvi ir kvapas greitai silpnėja.
Orkaitės stengiuosi vengti. Net ir žemiausia temperatūra dažnai būna per aukšta, o šiluma pasiskirsto netolygiai. Jei visgi tenka ją naudoti, duris laikau praviras ir procesą nuolat stebiu.
Kaip suprasti, kad krapai išdžiūvę
Tinkamai išdžiovinti krapai lengvai trupa tarp pirštų, bet netampa dulkėmis. Stiebas lūžta, o ne lenkiasi. Jei krapai dar minkšti ar lankstūs, juose liko drėgmės ir džiovinimą reikia tęsti.
Krapų šaldymas – daugiau kvapo žiemai
Jeigu man svarbiausia kvapas, krapus dažniausiai šaldau. Šis būdas leidžia išsaugoti daugiau natūralaus aromato nei džiovinimas, o pats naudojimas žiemą tampa labai patogus – ypač gaminant karštus patiekalus.
Šaldymas nesmulkintais lapais
Kai noriu paprastumo, krapus šaldau beveik tokius, kokie jie yra. Gerai nusausintus lapus arba smulkias šakeles paskleidžiu vienu sluoksniu ant padėklo, trumpai užšaldau, o tada suberiu į sandarų maišelį ar dėžutę. Taip jie nesulimpa į vieną gumulą ir galima pasiimti tiek, kiek reikia.
Po atšildymo krapai tampa minkšti, todėl dekoravimui netinka, bet sriuboms, padažams ar troškiniams – pats tas. Kvapas išlieka ryškus ir natūralus.
Smulkinti krapai – tik su riebalais
Smulkintus krapus šaldau tik tada, kai kartu naudoju riebalus. Be jų krapai greičiau patamsėja ir praranda dalį aromato. Dažniausiai smulkintus krapus lengvai sumaišau su trupučiu aliejaus ir sudedu į ledukų formeles.
Tokie kubeliai labai patogūs – vienas dažnai atstoja saują šviežių krapų. Aliejus čia veikia kaip apsauga nuo oro ir padeda išlaikyti kvapą ilgesnį laiką.
Ko vengiu šaldant krapus
Didžiausia klaida – šaldyti dar drėgnus krapus. Ledo kristalai pažeidžia lapus, o atšildyti jie tampa vandeningi ir bekvapiai. Taip pat vengiu didelių pakuočių – geriau mažesni kiekiai, kad nereikėtų visko atitirpinti iš karto.
Krapų konservavimas – patogu ir ilgaamžiška
Krapų konservavimą renkuosi tada, kai noriu turėti paruoštą prieskonį, kurį galima iš karto naudoti, be atšildymo ar papildomo ruošimo. Tai ypač patogu kasdienėje virtuvėje, kai svarbus greitis ir stabilus skonis.
Krapai su druska
Vienas paprasčiausių ir seniai patikrintų būdų. Smulkintus krapus sumaišau su druska ir sandariai sudedu į stiklainius. Druska čia veikia kaip konservantas – ji stabdo gedimą ir leidžia krapams išsilaikyti ilgą laiką.
Šiuo būdu paruošti krapai išlaiko spalvą ir dalį aromato, tačiau reikia prisiminti, kad jie jau sūrūs. Todėl gaminant patiekalus druską tenka dozuoti atsargiau.
Krapai su aliejumi
Kitas mano dažnai naudojamas variantas – smulkinti krapai su aliejumi. Čia druskos dedu minimaliai arba visai nenaudoju. Aliejus apsaugo krapus nuo oro, todėl kvapas išlieka ryškesnis nei konservuojant tik su druska.
Tokius krapus laikau šaldytuve, mažais kiekiais. Jie puikiai tinka sriuboms, padažams, troškiniams ar bulvėms gardinti. Jei matau, kad greitai nesunaudosiu, dalį stiklainio taip pat galima užšaldyti.
Kiek laiko laikosi konservuoti krapai
Tinkamai paruošti ir laikomi šaldytuve krapai su druska ar aliejumi išsilaiko kelis mėnesius. Svarbiausia taisyklė – visada naudoti švarų šaukštą ir pasirūpinti, kad paviršius būtų padengtas aliejumi, jei krapai laikomi būtent taip.
Krapų paruošimo žiemai būdų palyginimas
Kai krapai jau paruošti, viskas susiveda į labai praktišką klausimą – kaip aš juos naudosiu žiemą. Per laiką nustojau ieškoti vieno „geriausio“ metodo, nes tokio paprasčiausiai nėra. Kiekvienas būdas turi savo vietą.
Jeigu noriu kuo daugiau kvapo, ypač sriuboms ar karštiems patiekalams, renkuosi šaldymą. Šaldyti krapai aromatu labiausiai primena šviežius, nors tekstūra po atšildymo jau nebetinka dekoravimui.
Džiovinimas man yra patogiausias tada, kai svarbu greita prieiga ir vietos taupymas. Kvapas švelnesnis, bet tokie krapai visada po ranka ir puikiai tinka kasdieniam naudojimui.
Konservavimas – tarpinis variantas. Tai ne tik laikymo būdas, bet ir pusgaminis. Krapai su druska ar aliejumi labai pasiteisina, kai reikia greitai pagardinti patiekalą be papildomo ruošimo.
Trumpai tariant:
kai svarbiausia kvapas – šaldau,
kai svarbu paprastumas – džiovinu,
kai noriu patogumo – konservuoju.
Krapų paruošimo žiemai privalumai ir trūkumai
- Galima pasirinkti būdą pagal naudojimo poreikius.
- Šaldyti krapai išlaiko daugiausia aromato.
- Džiovinti krapai neužima vietos šaldiklyje.
- Konservuoti krapai labai patogūs kasdieniam gaminimui.
- Sumažinamas derliaus švaistymas.
- Džiovinant prarandama dalis kvapo.
- Šaldymui reikalinga vieta šaldiklyje.
- Konservuojant su druska reikia koreguoti patiekalų sūrumą.
- Netinkamai paruošti krapai greitai praranda kokybę.
