Melisos nauda ir galimas šalutinis poveikis

Pamenu, kaip močiutė kaime visada turėdavo melisos lysvelę prie pat lango. Sakydavo: „Kai širdis nerami – melisa kaip švelnus žodis.“ Ir iš tiesų, melisa nuo seno laikoma vienu ramiausių augalų – nei agresyvi, nei stipriai „vaistinė“, bet tokia, kuri tyliai padeda.

Šiandien melisa dažnai geriama kaip arbata nuo streso, nemigos ar virškinimo bėdų. Tačiau kaip ir kiekvienas augalas, net ir toks švelnus, ji turi ne tik naudą, bet ir tam tikrų atsargumo momentų. Todėl verta žinoti, kada melisa tikrai padeda, o kada geriau vartoti saikingai.

Kas yra melisa ir kuo ji ypatinga

Melisa – tai vaistinis augalas, dažnai vadinamas citrinine mėta, nors iš tiesų ji švelnesnė ir ramesnė už tikrąją mėtą. Jos lapai kvepia citrina, o arbata turi švelnų, neagresyvų poveikį.

Melisa ypatinga tuo, kad ji veikia ne staigiai, o palaipsniui – labiau kaip kasdienis pagalbininkas, o ne stiprus vaistas. Dėl to ji dažnai pasirenkama žmonių, kurie ieško natūralaus būdo nusiraminti, pagerinti miegą ar palengvinti virškinimą.

Melisos nauda sveikatai: kada ji labiausiai padeda

Melisa yra tas augalas, kurio poveikį dažniausiai pajunti ne po vieno puodelio, o po kelių ramių vakarų iš eilės. Pamenu, kaip kaime sakydavo: „Melisa – ne vaistas nuo visko, bet nuo nerimo tikrai.“ Ir tai labai taiklu.

Didžiausia melisos stiprybė – jos švelnus raminantis poveikis. Ji dažnai naudojama tada, kai žmogus jaučia įtampą, nervingumą, kai sunku užmigti arba kai kūnas „gyvena per greitai“. Melisa ne slopina, o tarsi nuramina foną – todėl tinka ir vyresniems, ir jautresniems žmonėms.

Be to, melisa naudinga ir virškinimui. Liaudyje ji buvo geriama po sočių pietų, kai „pilvas sunkus“, arba kai atsirasdavo spazmų. Jos eteriniai aliejai gali padėti atpalaiduoti žarnyną, sumažinti pūtimą.

Dar vienas įdomus dalykas – melisa turi antioksidantų, todėl jos arbata dažnai minima kaip lengvas imuniteto palaikymas, ypač rudenį, kai organizmui norisi šilumos ir ramybės.

Melisa geriausiai veikia tada, kai geriama ramiai – ne bėgant, o kaip vakaro ritualas.

Melisa nervų sistemai: ramybė, miegas ir stresas

Jeigu reikėtų melisai suteikti vieną pravardę, tai būtų „vakaro augalas“. Pamenu, kaip močiutė visada sakydavo: „Kai galva pilna minčių – melisa išvalo taką miegui.“ Ir tikrai, melisa labiausiai vertinama dėl savo poveikio nervų sistemai.

Melisos lapuose esantys eteriniai aliejai ir augaliniai junginiai veikia švelniai – jie ne „užmigdo“, o padeda organizmui nusiraminti. Todėl melisos arbata dažnai geriama tada, kai žmogus jaučia vidinę įtampą, nerimą, kai sunku atsipalaiduoti po dienos darbų.

Melisa ypač naudinga žmonėms, kurie vakare jaučiasi pavargę, bet protas vis dar „dirba“. Tokiais atvejais ji gali tapti natūraliu signalu kūnui: laikas lėtėti. Taip pat ji dažnai minima kaip pagalbininkė esant lengvam širdies plakimo pojūčiui dėl streso – ne kaip vaistas, o kaip raminantis fonas.

Svarbu suprasti: melisa nėra stiprus migdomasis, bet ji puikiai tinka tiems, kurie nori švelnaus, kasdienio nusiraminimo be agresyvaus poveikio.

Melisos arbata veikia geriausiai tada, kai geriama ne kaip vaistas, o kaip ramus vakaro įprotis.

Melisos poveikis virškinimui ir imunitetui

Melisa kaime buvo geriama ne tik „dėl nervų“, bet ir tada, kai pilvas pradėdavo rodyti charakterį. Pamenu, kaip po sočių pietų močiutė visada sakydavo: „Išgerk melisos – bus lengviau viduj.“ Ir iš tiesų, melisa nuo seno laikoma vienu švelniausių augalų virškinimui.

Melisos arbata gali padėti sumažinti spazmus, pilvo pūtimą, lengvą pykinimą. Jos eteriniai aliejai atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, todėl ji dažnai geriama po sunkaus maisto ar stresinių periodų, kai virškinimas sulėtėja.

Kalbant apie imunitetą, melisa nėra „stebuklinga apsauga“, bet ji turi antioksidantų, kurie padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu. Rudenį ar žiemą melisos arbata dažnai tampa ne tik sveikatos, bet ir šilumos ritualu – švelnus būdas palaikyti organizmą, kai trūksta saulės ir ramybės.

Melisa ypač gerai tinka tada, kai „viskas susiję“ – ir nervai, ir pilvas.

Galimas melisos šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Nors melisa atrodo toks nekaltas, švelnus augalas, kaime visada sakydavo: „Net ir žolė turi savo ribą.“ Ir tai tiesa. Melisa daugeliui tinka puikiai, bet kai kuriais atvejais jos poveikis gali būti per stiprus arba netinkamas.

Dažniausias šalutinis poveikis – mieguistumas. Jei žmogus išgeria stiprios melisos arbatos dienos metu, gali jaustis apsnūdęs, sulėtėjęs. Todėl melisa labiausiai tinka vakarui, o ne prieš vairavimą ar svarbius darbus.

Kai kuriems žmonėms, ypač vartojantiems daug žolelių ar turintiems jautrų organizmą, melisa gali sukelti lengvą galvos svaigimą ar silpnumą. Taip pat svarbu nepersistengti – dideliais kiekiais žolelių arbatos gali dirginti virškinimą.

Melisa gali sąveikauti su raminamaisiais vaistais ar migdomaisiais, todėl tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju. Nėščiosioms ir žindančioms moterims melisa dažniausiai laikoma švelnia, bet vis tiek rekomenduojama vartoti saikingai.

Melisa yra puiki, bet ji skirta ramybei – todėl geriausiai tinka tada, kai nereikia skubėti.

Kada melisos geriau vengti (vaistai, nėštumas, alergijos)

Melisa dažnai atrodo tokia saugi, kad žmonės ją geria „kaip arbatėlę, nieko čia tokio“. Bet kaime visada būdavo viena taisyklė: „Jei gydaisi žolelėm – tai irgi gydaisi.“ Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais melisos geriau vengti arba vartoti tik labai saikingai.

Pirmiausia, melisa gali sustiprinti raminamųjų vaistų poveikį. Jei žmogus vartoja migdomuosius, antidepresantus ar kitus nervų sistemą veikiančius preparatus, melisa gali papildomai migdyti ir sukelti per didelį slopinimą.

Nėštumo metu melisa dažnai minima kaip švelni, tačiau mokslinių duomenų nėra tiek daug, kad būtų galima ją vartoti dideliais kiekiais be atsargumo. Todėl nėščiosioms rekomenduojama laikytis principo: mažai, retai ir tik pasitarus.

Alergijos atvejai reti, bet galimi – ypač žmonėms, kurie jautrūs mėtų šeimos augalams. Jei po melisos atsiranda bėrimų, niežėjimas ar diskomfortas, vartojimą reikėtų nutraukti.

Melisa tinka daugeliui, bet jei organizmas sako „per daug ramu“ – vadinasi, reikia mažinti kiekį.

Melisos vartojimas: arbata, švieži lapai, ekstraktai

Melisa yra vienas iš tų augalų, kurį galima vartoti paprastai, be jokių sudėtingų receptų. Pamenu, kaip močiutė tiesiog nuskindavo kelis lapelius, įmesdavo į puodelį ir sakydavo: „Va, tau ramybės nuo daržo darbų.“ Ir kartais to visiškai pakakdavo.

Dažniausias būdas – melisos arbata. Ji ruošiama švelniai: užtenka kelių lapelių ar šaukštelio džiovintos žolės. Svarbu nepervirti, nes per stipri arbata gali migdyti labiau nei norėtum.

Švieži melisos lapai puikiai tinka ir virtuvėje – į vandenį su citrina, į desertus ar net salotas. Skonis gaivus, citrininis, todėl melisa dažnai tampa natūraliu aromatu.

Ekstraktai ar kapsulės – jau stipresnė forma, dažniau naudojama tada, kai norima tikslesnio poveikio. Tokiais atvejais svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir nevartoti „iš akies“, kaip arbatos.

Melisa skaniausia tada, kai ji paprasta – keli lapeliai, šiltas vanduo ir ramus vakaras.

Melisa: privalumai ir trūkumai

Melisa – vienas švelniausių vaistinių augalų, bet net ir ji turi abi puses. Kad vartojimas būtų naudingas, verta žinoti ir pliusus, ir minusus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie melisą