Kaip auginti citriną vazonuose: priežiūros paslaptys

Auginu citriną vazone jau ne vienerius metus, ir šis augalas man tapo vienu iš įdomiausių bei dėkingiausių kambarinių medelių. Nors citrina laikoma lepesne, tinkamai pasirūpinus ji gali ne tik vešėti, bet ir kasmet džiuginti kvapniais žiedais bei tikrais vaisiais. Svarbiausia – suprasti jos poreikius: šviesą, tinkamą substratą, reguliarų laistymą ir drėgmę. Šiame straipsnyje dalinuosi praktiniais patarimais, paremtais asmenine patirtimi ir agronominiais principais, kad citrina augtų stipri, sveika ir gausiai žydėtų.

Kodėl pasirinkau auginti citriną vazonuose? Mano agronominė patirtis

Pirmąją citriną pasodinau iš smalsumo – norėjau išbandyti, ar kambaryje galima užauginti visžalį vaismedį, kuris ne tik atrodo dekoratyviai, bet ir iš tiesų duoda vaisių. Su laiku supratau, kad citrina vazone gali būti ne prabangos ženklas, o praktiškas, gana nuspėjamas ir dėkingas augalas, jei tik suteikiama tai, ko jis prašo.

Mane patraukė tai, kad citrinos labai aiškiai „parodo“, ko joms trūksta: lapų spalvos pokyčiai, žiedų kritimas ar augimo sulėtėjimas yra lengvai interpretuojami signalai. Todėl, turint agronominių žinių, šis augalas tampa tarsi nuolatinė, tačiau maloni praktika — lyg kasdien turėčiau mažą eksperimentinį medelį, kuris reaguoja į šviesos, drėgmės ar trąšų pokyčius.

Kitas svarbus aspektas – citrusai žydi ir dera beveik ištisus metus. Tai suteikia galimybę stebėti visas augalo fazes vienu metu: ant šakų gali būti ir žiedų, ir mažų žalsvų vaisių, ir jau nokstančių citrinų. Taip pat pastebėjau, kad pats vazoninis auginimas leidžia daug tiksliau kontroliuoti šaknų būklę ir drėgmės režimą nei atvirame grunte, kur situacija labiau priklauso nuo oro sąlygų.

Galiausiai, didžiausiu privalumu tapo citrusų kvapas. Žydinti citrina namuose nesiskiria nuo aromaterapijos – jos žiedų kvapas intensyvus, šiek tiek medingas, o įkaitus kambariui dar labiau sustiprėja. Todėl net jei jūsų tikslas nėra gausus vaisių derlius, vazoninė citrina suteiks estetinį ir aromatinį komfortą ištisus metus.

Ką reikia žinoti prieš pradedant auginti citriną vazone?

Nors citrina atrodo egzotiškai, ji turi gana aiškius, suprantamus poreikius, kuriuos įmanoma suderinti net bute. Prieš pradedant, svarbu suvokti kelis esminius dalykus.

Pirmiausia — citrina yra šviesamėgis augalas. Jai reikės mažiausiai 6–8 valandų šviesos per dieną, todėl palangės pasirinkimas dažnai lemia visą auginimo sėkmę. Lietuvoje šviesos trūkumas žiemą tampa didžiausiu iššūkiu, todėl papildomas apšvietimas LED fitolempomis gali būti itin naudingas.

Antras svarbus aspektas — temperatūros režimas. Citrinos nemėgsta stiprių temperatūros šuolių: jei medelis stovi prie radiatoriaus ar atsiduriančio lango, augalo reakcija dažniausiai bus neigiama — lapai pradės gelsti ir kristi. Optimalu suteikti stabilią šilumą vasarą ir šiek tiek vėsesnį periodą žiemą.

Trečias dalykas — veislės pasirinkimas. Ne visos citrinos vienodai tinka vazonams. Nykštukinės veislės, tokios kaip ‘Meyer’, daug geriau prisitaiko prie kambarinių sąlygų, o gausesnio vainiko veislės ‘Eureka’ ar ‘Lisbon’ pasižymi stipresniu augimu ir reikalauja didesnio vazono bei šviesos.

Ir galiausiai — drėgmės bei laistymo kontrolė. Citrina jautri tiek perlaistymui, tiek perdžiūvimui. Taigi, jei esate linkę augalus laistyti „iš įpročio“, šį medį teks vertinti tiksliau: išmatuoti dirvos drėgmę, stebėti svorį ir mokytis reaguoti pagal augalo ritmą.

Kodėl pasirinkau auginti citriną vazonuose? Mano agronominė patirtis

Pirmąją citriną pasodinau iš noro išbandyti, ar įmanoma namuose turėti visžalį vaismedį, kuris ne tik dekoratyviai atrodo, bet ir iš tiesų dera. Nors iš pradžių ši idėja atrodė ambicinga, greitai įsitikinau, kad citrina vazone yra daug paprastesnė, nei gali pasirodyti. Šis augalas labai aiškiai reaguoja į priežiūrą: pakanka suprasti jo šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų poreikius, ir citrina tampa vienu stabiliausių, nuosekliausiai augančių kambarinių medžių.

Didžiausias mano atradimas buvo tas, kad citrina net ir mažame vazone gali žydėti ištisus metus. Ant šakų vienu metu gali būti ir žiedų, ir mažų vaisių užuomazgų, ir jau geltonų, subrendusių citrinų. Tokį vaizdą retas kitas augalas gali pasiūlyti. Be to, žydinti citrina skleidžia itin malonų, medingą aromatą, todėl ji tampa ne tik vaismedžiu, bet ir natūralia namų aromaterapija.

Kitas svarbus privalumas — visiškas kontrolės jausmas. Auginant vazone galiu stebėti ir valdyti dirvos struktūrą, drėgmės lygį, šaknų vystymąsi, tręšimą ir net sezoninę citrinos „ramybę“. Tai suteikia daug tikslesnį, agronomiškai patikimesnį valdymą nei atvirame grunte, kur augalas priklauso nuo oro sąlygų. Dėl šių priežasčių citrina tapo augalu, kurį rekomenduoju beveik visiems, norintiems turėti derantį medelį namuose.

Ką reikia žinoti prieš pradedant auginti citriną vazone?

Prieš įsigyjant citriną verta iš anksto suprasti jos pagrindinius poreikius. Šis augalas yra šviesamėgis, todėl jam reikės ryškios, bent 6–8 valandas trunkančios dienos šviesos. Pietinė arba pietrytinė palangė yra idealiausia vieta, tačiau žiemą Lietuvoje papildoma fitolempa tampa beveik neišvengiama. Šviesos trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl augintojai susiduria su lapų kritimu ir silpnu vaisių mezgimu.

Temperatūra taip pat turi didelę reikšmę. Citrina mėgsta stabilų režimą: vasarą jai tinka +18…+26 °C, o žiemą naudinga suteikti šiek tiek vėsesnį laikotarpį — maždaug +12…+16 °C. Šis sezoninis temperatūros pokytis padeda augalui pailsėti ir suformuoti daugiau žiedų vėlesniam sezonui. Svarbiausia vengti staigių temperatūrų šuolių ir skersvėjų.

Ne mažiau svarbus ir tinkamos veislės pasirinkimas. Ne visos citrinos prisitaiko prie vazonų: kai kurios formuoja labai stiprią, greitai augančią lają, todėl labiau tinka oranžerijoms. Butams ar namams idealiausiai tinka nykštukinės veislės, tokios kaip ‘Meyer’. Jos jautresnės šalčiui, tačiau daug geriau prisitaiko prie ribotos erdvės ir kintančių kambario sąlygų.

Galiausiai, reikia pasiruošti tiksliai valdyti laistymą. Citrina jautriai reaguoja tiek į perlaistymą, tiek į perdžiovinimą. Todėl verta priprasti vertinti substrato drėgmę pirštu arba drėgmės matuokliu. Stabilus režimas citrinai yra svarbiausias iš visų priežiūros elementų.

Tinkamiausios citrinų veislės vazonams

Ne visos citrinų veislės vienodai gerai prisitaiko prie vazoninio gyvenimo. Kai kurios auga labai greitai, formuoja aukštą, intensyvią lają ir reikalauja daug vietos bei šviesos. Kitos – kompaktiškesnės, lėtesnio augimo ir daug geriau tinka įprastoms namų sąlygoms. Nors teoriškai auginti galima bet kurią citriną, praktikoje vazonams pasirenkamos tik kelios stabiliai pasiteisinusios veislės.

Meyer

Tai viena populiariausių citrinų vazonams ir ne be priežasties. Meyer citrina išsiskiria švelniu augimo tempu, kompaktiška forma ir itin gausiu žydėjimu. Mano patirtimi, tai veislė, kuri geriausiai prisitaiko prie kintančių kambario sąlygų — ji toleruoja šiek tiek žemesnę drėgmę ir net mažesnį šviesos kiekį nei kitos citrinos. Vaisiai būna šiek tiek saldesni, plonesne žievele, o pats medis dažnai žydi keliskart metuose.

Eureka

Eureka yra klasikinė vaisinių citrinų veislė, dažnai sutinkama parduotuvėse. Ji stipriau auga, todėl reikalauja didesnio vazono ir daugiau šviesos. Ši veislė itin dekoratyvi: gausiai žydi, turi tankią, ryškiai žalią lają ir greitai duoda vaisių, jei gauna pakankamai šviesos. Mano patirtimi, Eureka jautresnė perlaistymui, todėl jai būtina labai gerai drenuota žemė.

Lisbon

Lisbon citrinos pasižymi stipria, intensyvia augimui būdinga jėga. Tai tvirta, atspari veislė, kuri puikiai dera, tačiau vazonuose gali tapti sudėtinga valdyti. Lisbon rekomenduoju augintojams, turintiems daugiau erdvės ir galimybę žiemą suteikti labai ryškią šviesą. Tai viena atspariausių šalčiui veislių, todėl gali stovėti vėsesnėse erdvėse.

Ponderosa

Ponderosa – įdomi veislė, dažnai vadinama citrinos ir citrinmedžio hibridu. Jos vaisiai gali būti neįprastai dideli, o pats medis lėto augimo ir kompaktiškas, todėl tinka mažesniems vazonams. Ši veislė mėgsta šilumą ir stabilumą, bet žydi gausiai ir dekoratyviai. Tai puikus pasirinkimas, jei norisi išskirtinės, įdomios citrinos.

Kurią veislę rinktis?

Jei auginama bute, kur žiemą natūralios šviesos trūksta, o erdvė ribota – Meyer yra saugiausias pasirinkimas. Jei turite daug šviesos ir vietos, Eureka arba Lisbon leis pasiekti gausų derlių ir dekoratyvų augimą. Ponderosa tiks visiems, kurie nori unikalesnio, lėtesnio medžio.

Kaip išsirinkti tinkamą vazoną ir substratą?

Vazonas ir substratas yra du kertiniai dalykai, nuo kurių priklauso citrinos šaknų sveikata, augimo greitis ir žydėjimo intensyvumas. Citrusai reaguoja į šaknų sąlygas kur kas jautriau nei daugelis kitų kambarinių augalų, todėl tinkamas pasirinkimas čia yra ypač svarbus.

Vazonų dydžiai ir jų parinkimas

Citrina nemėgsta perteklinės erdvės šaknims. Jei pasodinsime į per didelį vazoną, substratas laikys per daug drėgmės ir šaknys pradės dusti. Praktikoje geriausia vadovautis taisykle — vazonas turi būti maždaug 2–4 cm platesnis už šaknų gumulą. Toks dydis leidžia šaknims tolygiai augti, o žemei neprarasti struktūros.

Jauniems augalams renkuosi 3–5 litrų talpos vazonus, o suaugusioms citrinoms prireikia 10–20 litrų. Pasodinus per mažame vazone, medis pradeda leisti labai tankią paviršinę šaknų masę, todėl reikalauja dažnesnio persodinimo. Vis dėlto, pernelyg didelis šuolis į didelį vazoną sukelia didesnę riziką šaknų puviniui, todėl geriau auginti palaipsniui didinant talpą.

Molinis ar plastikinis vazonas?

Moliniai vazonai yra pralaidūs orui, o tai citrusams labai naudinga. Tokiuose vazonuose šaknys gauna daugiau deguonies, o drėgmė skirstosi tolygiau. Tačiau moliniai vazonai greičiau išdžiūsta, todėl reikia atidžiau stebėti laistymą.

Plastikiniai vazonai laiko drėgmę ilgiau, yra lengvesni ir patogesni dideliems augalams perkelti. Jei pasirinksite plastikinį variantą, būtina užtikrinti labai gerą drenažo sistemą, kad vanduo niekada nesikauptų šaknų zonoje.

Geriausias substratas citrusams

Citrinoms negalima naudoti universalios žemės be jokių priedų. Jos mėgsta lengvai rūgščią, purią, gerai drenuotą terpę. Mano geriausiai pasiteisinusi substrato sudėtis:

• 40 % kokoso durpių arba smulkintos žievės
• 30 % komposto arba humuso
• 20 % perlito
• 10 % smulkaus smėlio

Tokia struktūra leidžia išlaikyti tiek oro, tiek drėgmės balansą — svarbiausią citrusams. Jei substratas pernelyg molingas ar sunkus, šaknys gauna per mažai deguonies ir medelis pradeda gelsti. Jei per lengvas — greit išdžiūsta, o tai sukelia streso reakciją.

Drenažo sluoksnio svarba

Drenažas citrinoms yra privalomas. Jį formuoju 3–5 cm keramzito sluoksniu vazonų dugne. Šis sluoksnis apsaugo nuo stovinčio vandens, padeda šaknims kvėpuoti ir leidžia substratui džiūti tolygiai. Be drenažo, citrinos šaknys labai greitai reaguoja į perteklinę drėgmę, todėl rizika šaknų puviniui smarkiai padidėja.

Kaip sodinti citriną vazone? Žingsnis po žingsnio

Sodinant citriną svarbiausia sukurti tokią aplinką, kurioje šaknys galėtų vystytis stabiliai, be vandens pertekliaus ir be dirvos užmirkimo. Citrusai jautriai reaguoja į šaknų pažeidimus, todėl sodinimas turi būti atliekamas lėtai ir apgalvotai. Toliau pateikiu praktinį, agronomiškai pagrįstą sodinimo procesą, kurį naudoju pati.

1. Šaknų gumulo patikrinimas

Prieš sodindama visada apžiūriu šaknų būklę. Sveikos šaknys būna balkšvos arba gelsvos, elastingos. Jei pamatau tamsių, minkštų, nuo lengvo prisilietimo trupinėjančių vietų – tai pradėjęs puvinys. Tokias šaknis pašalinu labai švariais, dezinfekuotais įrankiais. Šis žingsnis padeda išvengti infekcijų, kurios citrusams ypač pavojingos.

Jei augalas pirktas parduotuvėje, dažnai matau labai tankiai susiraizgiusias šaknis. Tokiu atveju lengvai supurenku paviršinį sluoksnį, kad šaknys galėtų išsiskleisti ir pradėti augti į išorę.

2. Drenažo sluoksnio įrengimas

Citrinoms drenažas nėra rekomendacija — tai būtinybė. Dugne visada dedu 3–5 cm keramzito sluoksnį. Tai užtikrina, kad net jei laistymo metu vandens pateks per daug, jis nenusės tiesiai ant šaknų. Be drenažo sluoksnio citrinų šaknys greitai pradeda dūsti, ir tai dažniausiai pasireiškia geltonais, į vidų susisukusiais lapais.

3. Substrato paruošimas ir supylimas į vazoną

Į vazoną pirmiausia pilu dalį substrato, kad augalas nestovėtų per giliai. Svarbu palikti vietos šaknų gumului taip, kad pasodinus citrina liktų tokio paties aukščio, kokiame augo anksčiau. Jei sodinsite giliau, šaknies kaklelis pradės šusti, o tai citrusams labai pavojinga. Jei per aukštai – šaknys išdžius greičiau nei sugebės prisitaikyti.

Substrato paviršių lengvai paspaudžiu delnais, tačiau nespaudžiu stipriai, kad neišstumčiau oro tarpų.

4. Augalo įstatymas į vazoną

Citriną įstatau atsargiai, stengdamasi nejudinti šaknų daugiau, nei būtina. Laikau tiesiai ir užpildau likusią ertmę substratu, lengvai paspausdama, kad neliktų tuščių ertmių. Jei augalas palinkęs, jo nesukinėju — citrinoms geriau suteikti atramą, o ne tampyti šaknis bandant jį ištiesinti.

5. Pirmasis laistymas ir stabilizavimas

Po sodinimo pirmasis laistymas turi būti gausesnis, bet tik tiek, kad vanduo išbėgtų per drenažo skyles. Tai padeda substratui susigulėti ir užtikrina gerą kontaktą tarp šaknų ir naujos terpės.

Tačiau po šio gausesnio drėkinimo būtina leisti dirvai pradžiūti iki bent pusės gylio. Jei laistysime per dažnai, šaknys dar neturės pakankamai jėgos įsitvirtinti ir lengvai pradės pūti.

6. Apsauga nuo tiesioginės saulės po sodinimo

Svarbiausias momentas — citriną dvi–tris dienas laikyti išsklaidytame apšvietime. Šaknims persodinus reikia laiko atsistatyti, todėl tiesioginė saulė gali sukelti papildomą stresą. Tik po kelių dienų augalą perkeliu į įprastą, gerai apšviestą vietą.

Citinos priežiūra ištisus metus

Citrina yra vienas tų augalų, kurių priežiūra turi savitą ritmą. Kiekvienas metų laikas diktuoja skirtingus poreikius, todėl svarbu perprasti sezoninius pokyčius ir prisitaikyti prie jų. Būtent toks režimo valdymas leidžia užauginti sveiką, intensyviai žydintį ir gausiai derantį medelį.

Pavasaris: aktyvus augimas ir žydėjimo pradžia

Pavasaris citrinai yra starto linija. Šiuo metu dienos ilgėja, o natūralios šviesos daugėja, todėl augalas pradeda sparčiau auginti naujus ūglius. Tai idealus laikas pradėti aktyvų tręšimą — paprastai renkuosi specialias citrusinių trąšas su subalansuotu azoto, fosforo ir kalio santykiu. Azotas skatina lapiją, fosforas — žydėjimą, o kalis — vaisių formavimąsi.

Pavasarį taip pat pradedu dažniau laistyti, tačiau visuomet vadovaujuosi faktine substrato drėgme. Citina turi gauti pakankamai vandens, bet negali stovėti permirkusioje žemėje. Be to, tai geriausias metas formuoti lają, nukirpti per ilgas šakeles ir suteikti augalui taisyklingą struktūrą.

Vasara: intensyvus laistymas, vaisių mezgimas

Vasarą citrina pereina į aktyviausią fazę. Šiuo metu formuojasi didžioji dalis vaisių, todėl augalas naudoja daug vandens ir maisto medžiagų. Laistau dažniau, bet tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūva. Stengiuosi laikytis tolygaus grafiko, kad vaisiai nesproginėtų dėl staigių drėgmės pokyčių.

Vasarą labai svarbi ir drėgmė aplink augalą. Citrina mėgsta apie 50–60 % santykinę oro drėgmę, todėl šiltomis dienomis kartais nupurškiu lapus, tačiau stengiuosi to nedaryti tiesioginėje saulėje. Jei įmanoma, vasarą citriną galima išnešti į lauką — šviežias oras ir saulėskaita daro stebuklus.

Ruduo: ramybės pradžia ir derliaus nuėmimas

Rudenį citrina pradeda lėtinti augimą, o vaisiai baigia nokti. Šiuo metu sumažinu tręšimą ir palaipsniui retinu laistymą. Jei medis vasarą buvo lauke, rugsėjo pabaigoje jį perkeliu į patalpą, kad apsaugočiau nuo žvarbių naktų.

Svarbus momentas — prisitaikymas prie naujų sąlygų. Kai citrina grįžta į kambarį, ji gali reakcijos metu numesti kelis lapus. Tai normalu, jei po 2–3 savaičių situacija stabilizuojasi.

Žiema: poilsio laikotarpis

Žiemą citrina pereina į ramybės fazę. Tai metas, kai laistymą sumažinu iki minimumo ir užtikrinu vėsesnę aplinką. Idealu, jei temperatūra nukrenta iki 12–16 °C — tai padeda medžiui paruošti naujas žiedų užuomazgas pavasariui.

Šviesos reikia daug, todėl šviesiausia vieta namuose arba LED fitolampa yra beveik būtinybė. Be papildomo apšvietimo citrina dažnai pradeda mesti lapus, jaučia stresą ir silpnai žydi pavasarį.

Dažniausios citrinų problemos ir kaip jų išvengti

Citrina yra gana jautri aplinkos pokyčiams, todėl net ir smulkūs priežiūros netikslumai greitai atsispindi lapuose, žieduose ar vaisiuose. Vis dėlto dauguma problemų yra lengvai išsprendžiamos, jei žinome, ką stebėti ir kaip reaguoti. Štai dažniausios situacijos, su kuriomis susiduria augintojai, ir agronomiškai pagrįsti sprendimai.

Gelstantys lapai

Gelstantys lapai – bene dažniausias signalas, kad citrina patiria stresą. Jei lapai gelsta tolygiai, visas lapo plokšteles, dažniausiai kaltas laistymas. Perlaistymas sukelia šaknų deguonies trūkumą, o tai tiesiogiai atsispindi lapų spalvoje. Jei gelsta tik gyslų tarpais, dažniausiai trūksta maisto medžiagų, ypač magnio ar geležies. Šiuo atveju padeda specialios mikroelementų trąšos.

Krintantys žiedai

Citrinos žiedai gali kristi dėl staigių temperatūros pokyčių, per sauso oro ar šviesos trūkumo. Taip pat tai atsitinka, jei augalas perkeliamas iš vienos vietos į kitą žydėjimo metu. Stabilumas čia yra esminis — citrina nemėgsta staigių pokyčių. Laikant ją vienoje vietoje ir palaikant tinkamą oro drėgmę, žiedų kritimas ženkliai sumažėja.

Kenkėjai: skydamariai, voratinklinės erkės, tripsai

Citrusai yra mėgstamas minėtų kenkėjų taikinys, ypač žiemą, kai oras sausas. Skydamariai pasireiškia kaip prilipę, vaškiniai taškeliai ant lapų ir stiebų, erkės palieka smulkius šviesius taškelius ir plonytį voratinklį, o tripsai — sidabriškus pėdsakus ant lapų paviršiaus.

Norint išvengti invazijos, svarbu reguliariai apžiūrėti augalą. Pastebėjus pirmuosius požymius, veikti reikia nedelsiant. Namuose gerai veikia muilo tirpalas ar neem aliejaus purškalas. Jei pažeidimas didelis — profesionalūs insekticidai tampa būtini.

Šaknų puvinys

Tai viena pavojingiausių citrusų problemų, dažniausiai atsirandanti dėl perlaistymo. Pirmieji požymiai — augalas nustoja augti, lapai ima blykšti, o drėgna žemė skleidžia rūgštoką kvapą. Vienintelis būdas gelbėti augalą — skubi persodinimo procedūra, pašalinant visas pažeistas šaknis ir pakeičiant substratą. Vėliau būtina kurį laiką laistyti ypač saikingai.

Maisto medžiagų trūkumo požymiai

Citrinoms būdingas ryškus maisto medžiagų trūkumo pėdsakas — lapų blyškumas, kraštų rudavimas, žiedų kritimas. Dažniausiai trūksta:

• azoto (išblyškę lapai ir lėtas augimas),
• magnio (gelstantys plotai tarp gyslų),
• geležies (jaunų lapų pageltimas),
• kalio (lapų kraštų rudavimas).

Subalansuotos citrusinių trąšos yra pats efektyviausias sprendimas, tačiau svarbu nepertręšti, nes tai sukelia kitų medžiagų disbalansą.

Mano asmeninė patirtis: ko neišmokau iš pirmo karto?

Nors teoriškai citrusų auginimas atrodo gana paprastas, praktika parodė, kad būtent smulkios detalės lemia skirtumą tarp sveiko, žydinčio medelio ir augalo, kuris nuolat patiria stresą. Mano pirmoji citrina buvo puikus mokytojas – ji labai aiškiai „pasakė“, ką dariau neteisingai.

Pirmoji klaida buvo per didelis vazonas. Atrodė logiška sodinti į didesnį, kad augalas „turėtų kur augti“, tačiau citrina į tai reagavo lapų geltonavimu ir stagnacija. Šaknys paprasčiausiai nepajėgė panaudoti viso drėgno substrato. Tik persodinusi į mažesnį indą supratau, kaip svarbu šį augalą auginti palaipsniui didinant vazono tūrį.

Antroji klaida – per intensyvus laistymas. Citrina jautri šaknų užmirkimui, o aš, vadovaudamasi įpročiu, kurį turėjau su kambarinėmis gėlėmis, laisčiau pernelyg dažnai. Tik pradėjusi sekti dirvos drėgmę ranka ir naudotis drėgmės matuokliu pastebėjau, kaip greitai augalas atsistatė.

Trečioji, bene svarbiausia pamoka – šviesa. Citrina atsidūrė kambaryje, kuriame šviesos pakako akiai, bet ne augalui. Tik perkėlusi ją į šviesesnę vietą ir žiemą įrengusi fitolampą supratau, kokį didelį skirtumą tai daro. Šviesa tiesiogiai lemia žydėjimą ir vaisių mezgimą.

Su laiku supratau ir tai, kad citrina labai teigiamai reaguoja į formavimą. Jei leidžiu augalui augti kaip patinka, jis formuoja ilgus, silpnus ūglius, kurie neišlaiko vaisių. Tačiau reguliariai trumpinant viršūnes ir skatinant šoninių šakelių augimą, medis tampa tankesnis ir žydi kur kas gausiau.

Galiausiai išmokau vieno labai svarbaus dalyko – citrina nemėgsta pokyčių. Jei radote jai tinkamą vietą, nepersukinėkite, nepernešiokite, nekeiskite aplinkos be reikalo. Stabilumas yra raktas į jos sveikatą.

Dažniausiai užduodami klausimai