Kai tik už lango pradeda kvepėti rudeniu, aš visada prisimenu močiutės virtuvę – šiltą, pilną garų ir obuolių aromato. Ant stalo garuodavo ką tik iš orkaitės ištrauktas biskvitinis obuolių pyragas, o cukraus pudra, kurią ji barstydavo viršuje, tirpdavo vos prisilietus šaukštu. Tai buvo tikra šventė be jokios progos – tik todėl, kad „obuoliai prisirpo“.
Šis pyragas – paprastas, be įmantrybių, bet toks, kuris visada sugrąžina į vaikystę. Purus, lengvas, kvapnus, jis puikiai tinka tiek šiltas su stikline pieno, tiek atvėsęs prie puodelio arbatos.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 210 kcal |
| Baltymai | 4.2 g |
| Riebalai | 7.8 g |
| Angliavandeniai | 31.5 g |
| Skaidulos | 1.7 g |
| Druska | 0.3 g |
Ingredientai
Šiam biskvitiniam obuolių pyragui visada imu paprastus, natūralius produktus – tokius, kokius kaime rasdavome visada po ranka: šviežių kiaušinių, miltų, šlakelį pieno ir, aišku, sultingų obuolių. Būtent nuo jų priklauso visas pyrago charakteris – vieni suteikia daugiau rūgštelės, kiti saldumo, o kartu jie sukuria tą tikrą rudeninį aromatą.
Reikės:
- 4 vidutinio dydžio obuolių (geriausia – rūgštesnių, pvz. „Antaninių“ arba „Auksinių“);
- 4 kiaušinių;
- 160 g cukraus;
- 1 pakelio vanilinio cukraus (apie 10 g);
- 120 g kvietinių miltų;
- 1 arbat. šaukštelio kepimo miltelių;
- 40 g sviesto (ištirpinto);
- 2 valg. šaukštų pieno;
- žiupsnelio druskos;
- šiek tiek sviesto arba aliejaus kepimo formai patepti;
- cukraus pudros pabarstymui.
Pastaba:
Jei obuoliai labai sultingi, juos prieš kepant galima lengvai nusausinti popieriniu rankšluosčiu – taip pyragas išliks purus, o ne drėgnas. Jei norisi daugiau aromato, galima įberti trupučio cinamono arba tarkuoto citrinos žievelės – nuo to kvapas virtuvėje taps tiesiog nepakartojamas.
Paruošimo eiga
Toks biskvitinis obuolių pyragas visada pavyksta, jei kepant neskubama. Močiutė sakydavo: „Jeigu kiaušinius plakdama dainuoji, pyragas būna purus“ – ir, tiesą sakant, ji buvo teisi. Čia viskas priklauso nuo tvarkos, šiek tiek kantrybės ir meilės.
1 žingsnis. Pasiruošimas.
Prieš pradedant, įkaitinu orkaitę iki 180 °C, o kepimo formą patepu sviestu ir pabarstau trupučiu miltų. Taip pyragas lengvai išsiims, o jo šonai bus gražiai auksiniai. Obuolius nulupu, pašalinu sėklas ir supjaustau plonomis skiltelėmis arba nedideliais kubeliais – kaip labiau patinka.
2 žingsnis. Kiaušinių plakimas.
Į dubenį imu kiaušinius, suberiu cukrų ir vanilinį cukrų. Plaku mikseriu 5–7 minutes, kol masė tampa puri ir beveik balta – čia slypi visas biskvito paslaptis. Kai kiaušiniai gerai išplakti, pyragas kyla aukštas ir lieka minkštas net kitą dieną.
3 žingsnis. Tešlos paruošimas.
Į kiaušinių plakinį atsargiai įmaišau persijotus miltus su kepimo milteliais ir žiupsneliu druskos. Supilu ištirpintą sviestą bei pieną – maišau švelniai, tik kol susijungia ingredientai. Nereikia permaišyti, kad pyragas neišeitų kietas.
4 žingsnis. Obuolių įmaišymas.
Į tešlą įmaišau paruoštus obuolius. Jeigu norisi, galima jų dalį sudėti tik ant viršaus – tada kepant susidaro gražus, karamelinis sluoksnis.
5 žingsnis. Kepimas.
Tešlą supilu į kepimo formą ir kepu apie 35–40 minučių, kol viršus gražiai paruduoja. Kad įsitikinčiau, jog iškepė, patikrinu mediniu pagaliuku – jis turi išeiti sausas. Iškepus pyragą šiek tiek atvėsinu ir tik tada išimu iš formos.
6 žingsnis. Pabaigimas.
Viršų gausiai pabarstau cukraus pudra – tarsi sniegu. Kartais dar įberiu žiupsnelį cinamono – tuomet kvapas tampa toks, kad visi namuose iškart renkasi prie stalo.
Šis pyragas man visuomet primena rudenį – tą laiką, kai virtuvėje kvepia kepiniais, o lauke jau krenta lapai. Tai vienas tų kepinių, kurį kepi ne iš įpročio, o iš širdies.
Papildomi patarimai ir variacijos
Šį biskvitinį obuolių pyragą galima keisti pagal sezoną, nuotaiką ar net tai, kokie obuoliai tą dieną po ranka. Močiutės laikais tokie pyragai būdavo kepami „iš akies“, be svarstyklių, bet vis tiek visada pavykdavo. O paslaptis – ne tik tešloje, bet ir tame, kaip viskas daroma: ramiai, su gera nuotaika ir be skubos.
Pirmiausia – apie obuolius
Geriausia naudoti rūgštesnius obuolius – „Antaninius“, „Saliu“, „Spartan“ ar „Auksinius“. Jie ne tik išlaiko formą kepant, bet ir suteikia pyragui tą tikrą, gaivų skonį. Jei obuoliai labai saldūs, sumažink cukraus kiekį – pyragas tada bus subalansuotas.Antra – dėl purumo
Kiaušinius visada plaku kambario temperatūros – tada jie geriau pakyla. Jei nori dar puresnio pyrago, baltymus galima išplakti atskirai iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Taip pyragas taps kaip debesėlis.Trečia – dėl kvapo
Močiutė į obuolių pyragus visada berdavo šiek tiek cinamono ir cukraus su trupučiu vanilės. Kartais dar užlašindavo kelis lašus romo ar vanilinio ekstrakto – sakydavo, kad kvapas tada „labiau naminis“.Ketvirta – dėl formos
Pyragą galima kepti tiek apvalioje, tiek kvadratinėje formoje. Svarbu, kad jos kraštai būtų šiek tiek aukštesni, nes biskvitas kepdamas gražiai iškyla. Jeigu kepi silikoninėje formoje – jos tepti nebūtina, tik šiek tiek pabarstyk miltais.Penkta – dėl patiekimo
Šis pyragas skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Prie jo tinka plakta grietinėlė, vanilinis ledas ar šaukštelis rūgštesnės uogienės. Jei liko gabalėlis kitai dienai – pašildyk orkaitėje kelias minutes, ir kvapas vėl taps toks pat, kaip ką tik iškepus.Pyragas, kuris kvepia namais
Šis biskvitinis obuolių pyragas – ne tik desertas, bet ir mažas prisiminimas apie namų šilumą. Kiekvieną kartą, kai jį kepu, atrodo, kad ruduo įžengia į virtuvę: pro langą sklinda obuolių kvapas, o orkaitėje pamažu kyla auksinis pyragas. Tai patiekalas, kuris sujungia kartas – toks pat skanus, kokį kepdavo močiutė, bet vis dar toks, kurį noriai valgo ir vaikai šiandien.
Nesvarbu, ar kepi jį sekmadienio popietei, ar tiesiog norėdamas sušilti po ilgos dienos – šis pyragas visada pavyks. Jo paslaptis paprasta: geras obuolys, šiek tiek kantrybės ir nuoširdumas. Kai ištrauki jį iš orkaitės, o cukraus pudra krenta lyg sniegas – tu supranti, kad tikri dalykai gyvenime yra būtent tokie: šilti, paprasti ir nepaprastai gardūs.
