Pamenu dar vaikystėj – pavasarį, kai saulė pradėdavo šildyti obelų šakas, senelis išeidavo į sodą su sena drobine kepure ir aštriu pjūkleliu. „Genėti reikia, kai medis pabunda, bet dar neverkia,“ – vis sakydavo. O pirmiausia, žinoma, eidavo prie trešnių. Tos saldžiosios karalienės visada buvo mūsų sodo puošmena – žydėdavo kaip baltas debesis, o rudenį dovanodavo kibirus vaisių. Bet senelis kartodavo: „Kas bijo genėti, tas ir derliaus mažai matys.“
Tinkamai genėdamos trešnes mes ne tik padedame joms augti tvirtoms ir sveikoms, bet ir užtikriname, kad vaisių šakelės atsinaujintų, o medis nestarėtų per anksti. Blogai išgenėta ar visai neprižiūrėta trešnė po kelių metų virsta šešėliu be džiaugsmo – lapų daug, bet vaisių mažai.
Taigi šiandien pakalbėkim paprastai – kada geriausia genėti trešnes, kaip tai daryti be streso ir klaidų, ir kaip senoliai sugebėdavo išlaikyti sodus pilnus derliaus dešimtmečius.
| Trešnės savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Prunus avium |
| Medžio aukštis | 10–15 m (priklauso nuo veislės ir genėjimo) |
| Kilmė | Europa, Vakarų Azija |
| Derėjimo pradžia | 3–5 metai po pasodinimo |
| Dirvos poreikiai | Derlinga, pralaidi, neužmirkstanti dirva |
| Gyvenimo trukmė | Iki ~50 metų, jei tinkamai prižiūrima |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Balandžio pabaiga – gegužės pradžia |
| Žiedų spalva | Balta, kartais su švelniu rausvumu |
| Apdulkinimas | Kryžmadulkė — geriau dera su kitomis trešnėmis netoliese |
| Žydėjimo trukmė | 7–10 dienų, priklauso nuo orų |
| Vabzdžiai | Stipriai lanko bitės; palankus šiltas, bešalnas periodas |
Kada geriausia genėti trešnes?
Pamenu, kai dar buvau vaikas, tėvas vis sakydavo: „Trešnę genėk ne tada, kai sula verkia, o kai medis kvėpuoja pavasariu.“ Ir išties — tinkamas metas lemia ne tik medžio sveikatą, bet ir derliaus gausą. Trešnės nėra iš tų medžių, kurias galima genėti bet kuriuo metų laiku. Netinkamai parinktas metas gali susilpninti medį, o kartais net pakenkti jam negrįžtamai.
Genėjimo laikas priklauso nuo metų sezono, oro sąlygų ir paties medžio būklės. Kiekvienas laikotarpis turi savo privalumų ir pavojų, tad verta juos pažinti iš arčiau.
Pavasarinis genėjimas – medžio pabudimui
Pavasaris – geriausias metas trešnės atgaivinimui po žiemos. Darbą pradedu tada, kai dienomis jau šilta, bet naktimis šaltis nebekanda. Žemė turi būti sausa, o pumpurai – dar tik brinkti, ne žydėti. Paprastai tai nutinka kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.
Tuo metu pašalinu visas nulūžusias, džiūstančias ar į medžio vidų augančias šakas. Senesniems medžiams patrumpinu per ilgas ataugas, kad vainikas būtų lengvas, o šviesa pasiektų ir gilesnius sluoksnius. Pavasarį pjūviai gyja sparčiausiai, todėl tai tinkamiausias metas stambesniems genėjimams.
Kaime visada sakydavo: „Kol žemė limpa prie bato – dar ne metas genėti.“ Ir tikrai, jeigu dar drėgna ir šalta, geriau luktelti kelias dienas. Medis turi būti pabudęs, bet dar ne „verkdamas“ sula.
Vasaros genėjimas – derliaus stiprinimui
Vasarą trešnė pilna jėgų ir žalumos. Šiuo metu genėjimas padeda palaikyti tvarkingą vainiką bei pagerina vaisių kokybę. Kai medis jau baigia žydėti ir uogos pradeda bręsti, patrumpinu kelias pernelyg ilgas šakeles. Tai suteikia daugiau šviesos vidiniams ūgliams ir leidžia naujoms šakutėms sustiprėti.
Po derliaus, liepos pabaigoje, galima atlikti lengvą formuojamąjį genėjimą. Tada medis gyja greitai, žaizdos beveik nesunkiasi sula. Svarbu tik neperlenkti lazdos — jei medis atrodo pavargęs, verčiau jį palikti ramybėje iki pavasario.
Rudens genėjimas – tik minimalus tvarkymas
Rudenį genėti reikėtų labai saikingai. Kai kurie sodininkai mėgsta „susitvarkyti“ medžius prieš žiemą, bet trešnėms tai dažnai pakenkia. Po spalio vidurio žaizdos nespėja užgyti iki šalnų, todėl medis žiemoja nusilpęs.
Jei jau būtina, pašalinu tik akivaizdžiai pavojingas šakas – nulūžusias, įtrūkusias ar ligotas. Visa kita palieku pavasariui.
Mėnulio įtaka
Senoji sodininkų išmintis mena: „Genėk dylant mėnuliui – tada medis ilsisi.“ Daugelis pastebi, kad būtent šiuo metu pjūviai būna sausesni, o medis mažiau išskiria sulos. Nors mokslininkai dėl to ginčijasi, patirtis rodo, kad gamtos ciklų paisymas tikrai nepakenkia.
Trešnių priežiūros kalendorius pagal mėnesius
Kai sode augo pirmosios mūsų trešnės, tėvas sakydavo: „Svarbiausia – ne praleisti momento.“ Vieną mėnesį reikia žiūrėti į pumpurus, kitą – į žaizdų gijimą, trečią – į ligų požymius. Kad būtų lengviau susiplanuoti darbus, pateikiu paprastą kalendorių: paspauskite ant ✓ ir pamatysite, ką verta nuveikti kiekvieną mėnesį. Spalvos priderintos prie trešnės temos – žalsvos antraštės ir švelniai balti laukeliai patogiam skaitymui.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sanitarinis genėjimas | ✓Kai dienomis apie +5 °C ir sausa, pašalinkite sausas, nulūžusias, į vidų augančias šakas. Stambesnius pjūvius atlikite dabar. | ✓Užbaikite stambius pjūvius. Pjaukite iki „šakos žiedo“, didesnes žaizdas apsaugokite sodo tepalu. | ✓Jei būtina, pašalinkite tik pavojingas ar nulūžusias šakas. Stambių pjūvių venkite iki pavasario. | |||||||||
| Formuojamasis genėjimas | ✓Jauniems medžiams formuokite 4–5 pagrindines šakas 45–50° kampu. Viršūnes trumpinkite virš į išorę žiūrinčio pumpuro. | ✓Patrumpinkite per ilgus metūglius, skatinkite vaisinių šakučių formavimąsi. | ✓Po žydėjimo praretinkite vainiką, kad vidus gautų daugiau šviesos. | ✓Po derliaus lengvai sutvarkykite iššokusius ūglius. Drastiškų pjūvių venkite. | ||||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Ankstyvos veislės: skinkite sausą dieną, nesulankstant vaisinių šakučių. | ✓Dauguma veislių: skinkite su koteliais, kad neatsivertų infekcijų „vartai“. | ✓Vėlyvos veislės: stebėkite paukščius ir nokimą; prireikus naudokite tinklus. | |||||||||
| Laistymas ir mityba | ✓Pavasarinis startas: jei sausra, palaistykite giliai. Prie kamieno paskleiskite komposto sluoksnį. | ✓Balandį–gegužę palaikykite tolygų drėgnumą, mulčiuokite žievėmis ar šiaudais. | ✓Birželį po lietaus papildykite mulčą; venkite užmirkimo. | ✓Karščių metu laistykite rečiau, bet gausiai (25–35 cm gylis). | ✓Rugsėjį pereikite prie kalio turinčių, be azoto trąšų — pasiruošimas žiemai. | |||||||
| Ligos ir kenkėjai | ✓Vasario pabaigoje apžiūrėkite kamieno žaizdas po šalčių. | ✓Stebėkite moniliozės ir rauplių požymius; pašalinkite mumifikuotus vaisius. | ✓Žydėjimo metu purškimų venkite; prevenciją darykite prieš arba po žydėjimo. | ✓Stebėkite vyšninį vaisėdį, blizgiagraužius; priemones naudokite pagal etiketes. | ✓Karštu ir drėgnu metu grybinės ligos plinta sparčiau — padeda vainiko praretinimas. | ✓Po derliaus surinkite nukritusius vaisius ir lapus, kad sumažintumėte infekcijų židinius. | ✓Rugsėjį apžiūrėkite naujus ūglius, pašalinkite ligotas šakeles. | ✓Lapkričio pabaigoje sutvarkykite krituolius, mulčiuokite šaknų zoną plonu sluoksniu. | ||||
| Pjūvių priežiūra | ✓Dideles žaizdas užtepkite sodo tepalu; stebėkite tamsius pakraščius. | ✓Apžiūra po 1–2 savaičių: jei reikia, sulyginkite nelygius kraštus. | ✓Po vasarinio tvarkymo patikrinkite pjūvius, ar nėra įtrūkimų po karščių. |
Kaip taisyklingai genėti trešnes
Genėjimas nėra vien šakų kirtimas. Tai tarsi pokalbis su medžiu – reikia suprasti, ką jis nori pasakyti. Kiekvienas pjūvis turi priežastį ir pasekmę. Kai genima be plano, medis silpnėja, o kai darbas atliekamas apgalvotai – trešnė atsilygina derliumi ir stipriu augimu.
Įrankiai ir paruošimas
Prieš imantis darbo, pasirūpinu, kad įrankiai būtų aštrūs ir švarūs. Bukas pjūklas ar sekatorius ne pjauna, o plėšo – tokios žaizdos gyja ilgai. Prieš kiekvieną genėjimą įrankius dezinfekuoju spiritu arba karštu vandeniu. Jeigu medis vyresnis, šalia visada laikau sodo tepalą arba natūralų molio bei pelenų mišinį žaizdoms užtepti.
Senoliai sakydavo: „Su prastu įrankiu nei obels, nei trešnės negerbsi.“ Ir buvo teisūs – nuo įrankio kokybės priklauso viso darbo sėkmė.
Kurias šakas šalinti
Pirmiausia apžiūriu visą medį iš tolo. Iš karto matyti, kur vainikas per tankus, o kur šviesos trūksta. Tokias vietas reikia praretinti. Šalinu šakas, kurios:
- auga į vidų, kryžiuojasi ar trinas viena į kitą,
- akivaizdžiai serga ar turi įtrūkimų,
- auga pernelyg statmenai į kamieną ir gali nulūžti nuo vaisių svorio.
Niekada neišpjaunu per daug iš karto – geriau grįžti prie to paties medžio po metų. Taisyklingas genėjimas yra laipsniškas, o ne drastiškas procesas.
Pjūvio kryptis ir aukštis
Pjaunant visada žiūriu, kad pjūvis būtų šiek tiek įstrižas – taip lietaus vanduo nenusėda ant žaizdos, o nuteka žemyn. Svarbiausia – nupjauti iki „žiedo“ (šiek tiek virš šakos pagrindo), nepaliekant kelmelių, bet ir neįpjaunant į kamieną.
Jaunus ūglius patrumpinu virš pumpuro, kuris žiūri į išorę. Taip skatinamas platus, o ne vertikalus augimas, ir medis formuoja tvarkingą, apvalų vainiką.
Formavimo principai
Jaunoms trešnėms pirmus kelerius metus formuoju pagrindinį kamieną ir 4–5 stiprias pagrindines šakas. Jos turi augti tolygiai aplink kamieną, maždaug 45–50° kampu. Vėliau tik palaikau formą, pašalindamas ūglius, kurie pažeidžia pusiausvyrą.
Senuose sodo vadovuose rašoma: „Gerai suformuota trešnė turi leisti varnoms tupėti, bet lapų dar užtenka šešėliui.“ Kitaip tariant, medis neturi būti nei per tankus, nei per retas – saulė turi pasiekti kiekvieną šakelę, bet ne deginti kamieno.
Po genėjimo priežiūra
Baigęs genėti, visada apžiūriu visus pjūvius. Stambesnes vietas patepu sodo tepalu arba molio mišiniu, kad apsaugočiau nuo infekcijų. Jeigu pavasaris sausas, po kelių dienų palaistau ir pamaitinu medį kompostu ar pelenais – tai padeda atsigauti po streso.
Tinkamai atliktas genėjimas suteikia medžiui naują kvėpavimą. Šakos sutvirtėja, vaisiai auga didesni, o pats medis ilgiau išlieka gyvybingas.
Jaunų ir senų trešnių genėjimo skirtumai
Trešnės elgiasi labai skirtingai, priklausomai nuo jų amžiaus. Jauną medelį reikia auginti ir formuoti, o seną – gaivinti ir palaikyti. Štai kur dauguma sodininkų suklysta: jauną genėja per daug, o seną palieka ramybėje. Tiek vienu, tiek kitu atveju medis nukenčia.
Jaunų trešnių formavimas
Kai trešnė dar jauna – iki 4–5 metų – jos genėjimas daugiau panašus į krypties rodymą nei į pjovimą. Šiuo laikotarpiu svarbiausia suformuoti tvirtą kamieną ir pagrindines šakas. Išsirenku 4–5 stiprius ūglius, tolygiai išsidėsčiusius aplink kamieną, ir juos palieku. Visi kiti, augantys į vidų ar per stačiai, pašalinami.
Kiekvieną pavasarį patrumpinu šių pagrindinių šakų viršūnes, kad medis augtų ne aukštyn, o į plotį. Taip susiformuoja apvalus vainikas, kurį vėliau lengva prižiūrėti.
Jaunai trešnei labai svarbus saikas – jeigu išpjausime per daug, medis patirs šoką ir pradės leisti stiprius, bet nenaudingus „vilkūglius“.
Kai medelis pradeda duoti pirmą derlių, genėjimas tampa švelnesnis – pašalinamos tik silpnos, ligotos ar viena su kita besitrinančios šakelės.
Senų trešnių atnaujinimas
Vyresnės trešnės genėjimas – visai kitokia istorija. Senas medis pavargsta, vainikas tampa per tankus, o vaisių mažėja. Tokiu atveju reikia atnaujinti vainiką palaipsniui, per 2–3 metus.
Pirmiausia išpjaunu sausas ir pažeistas šakas, tada – kelias storas, į vidų augančias ataugas. Niekada nepalieku plikų vietų – medis turi išlaikyti pusiausvyrą tarp senų ir jaunų šakų. Per vieną sezoną pašalinu ne daugiau kaip trečdalį visų šakų.
Po tokio genėjimo trešnė paprastai atsigyja, ima leisti jaunus ūglius ir po metų kitų vėl atsinaujina. Po stipresnio atjauninimo ją verta patręšti kompostu ar pelenais, kad medžiui nepritrūktų maisto medžiagų.
Senoliai mėgo sakyti: „Trešnė nori žmogaus rankos, bet ne kirvio.“ Kitaip tariant, švelnus, protingas genėjimas prailgina jos gyvenimą, o drastiškas – sutrumpina.
Trešnių genėjimo privalumai ir trūkumai
Genėjimas – kaip dviašmenis peilis: vienoje rankoje jis gali duoti daugiau šviesos, oro ir vaisių, o kitoje – sužeisti, jei naudojamas be saiko. Daugelis sodininkų tai sužino per patirtį. Aš pats esu kartą per daug „užsimojęs“ ant senos trešnės – po metų ji nebežydėjo, o dar po dviejų teko sodinti naują. Todėl verta žinoti, kur slypi genėjimo nauda, o kur — rizika.
- Gerina šviesos patekimą į vainiką, todėl vaisiai noksta vienodžiau.
- Padeda išvengti ligų ir kenkėjų plitimo, nes oras lengviau cirkuliuoja.
- Stiprina šakų struktūrą, apsaugo nuo lūžimo esant dideliam derliui.
- Jauni ūgliai po genėjimo greičiau brandina vaisines šakutes.
- Užtikrina gražią, prižiūrėtą medžio formą ir lengvesnį derliaus rinkimą.
- Netinkamu metu atliktas genėjimas gali iššaukti sulos tekėjimą ir nusilpninti medį.
- Per gausus šakų šalinimas stabdo augimą ir mažina derlių.
- Drėgnu oru atlikti pjūviai sunkiau gyja ir gali sukelti žaizdų puvinį.
- Neapgalvotas formavimas dažnai suardo medžio pusiausvyrą.
